- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-698-212/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00214-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- V. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-294-732/2012 pagal K. M. ieškinį atsakovui V. Š., suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimu patvirtintą susitarimą dėl dukrų išlaikymo ir iš atsakovo priteisti padidintą išlaikymą nepilnametėms dukroms: L. Š. ir D. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, pakeitė Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimą ir nuo 2012-06-14 priteisė iš atsakovo ieškovės naudai, išlaikymą nepilnametėms dukroms L. Š. ir D. Š. išlaikyti, kas mėnesį mokamas periodinės išmokas po 400 Lt iš visų rūšių atsakovo pajamų, iki dukrų pilnametystės. Priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 180 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nustatė, kad šalių nepilnametės dukros gyvena su motina, todėl jai tenka didesnė našta jas išlaikyti. Vaiko išlaikymas yra priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimu. Atsakovas nurodė, jog išlaiko savo motiną, už butą moka po 900 Lt kas mėnesį, todėl tokio dydžio išlaikymo, kaip prašo ieškovė, jis negali dukroms teikti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena ne vienas, nes jame registruoti yra 4 asmenys, todėl net jeigu ir atsakovas moka už butą 900 Lt, šios išlaidos dalintinos iš keturių jam vienam tenka 225 Lt komunalinių mokesčių mokėjimas. Atsakovas siekdamas išvengti priteisto išlaikymo padidinimo, bandė suklaidinti teismą ir melavo, jog bute gyvena vienas. Atsakovas teigė, jog jis vienas rūpinasi savo motina ir važinėjimui pas ją išleidžia kas mėnesį nuo 150 iki 300 Lt, nors jų šeimoje yra 4 vaikai. Todėl, jeigu atsakovas vienas išlaiko savo motiną, jis gali iš kitų savo brolių ir seserų reikalauti kompensacijos. Todėl ši 300 Lt parama motinai dalintina iš keturių ir atsakovas turėtų savo motinai mokėti 75 Lt paramos. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 800 Lt. Pasak jo paties jis sau kas mėnesį išleidžia 300 Lt. Pagal paskaičiavimus būstui jis vienas išleidžia 225 Lt. Motinai teikiama parama jam vienam sudaro 75 Lt. Atsakovo išlaidos per mėnesį turėtų sudaryti 600 Lt (225 + 75 + 300 = 600 Lt), todėl kas mėnesį jam lieka apie 1 200 Lt. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, jog atsakovas savo dukroms gali mokėti po 400 Lt kiekvienai, tai yra 800 Lt. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo du metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, dukros paaugo, todėl jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Motinos turtinė padėtis pablogėjo. Ji šiuo metu neturi galimybės dukroms teikti išlaikymą, nes būdama vaiko priežiūros atostogose, jokių pajamų neturi. Dėl šių priežasčių pripažino, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą dukroms.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-06-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas, vertindamas ieškovės argumentus dėl dukrų išlaikymo, iš esmės vadovavosi tik formaliais, niekuo nepagrįstais jos pareiškimais, t. y. tik apsiribojo jos nurodytais teiginiais, kad nuo pirminio priteisto jai išlaikymo 2010-02-12 ženkliai pasikeitė dukrų poreikiai ir jos galimybės išlaikyti dukras. Byloje nebuvo tirta kokios aplinkybės lėmė ženklius vaikų išlaikymo poreikių pokyčius. Teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį, dėl ko priėmė nepagrįstas ir neteisingas išvadas. Teismui buvo nurodyta, kad jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), vienas. Tačiau teismas neįsigilinęs ir tinkamai neištyręs pateiktų įrodymų konstatavo, jog šiame bute gyvena 4 asmenys, todėl jo išlaidos sudaro tik 225 Lt. Šiuo atveju teismas privalėjo veikti aktyviai, o ne pasyviai ir vadovaudamasis objektyviai surinktais byloje duomenimis jais grįsti savo išvadas. Nustatęs jo nuomone esamus prieštaravimus tarp pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių, privalėjo imtis priemonių juos pašalinti, o ne vienašališkai subjektyviai juos vertinti ieškovės naudai. Nurodo, jog dalies mokėjimo dokumentų duomenimis 4 asmenys buvo nurodyti dėl buhalterės klaidos, nes visi komunaliniai mokėjimai atsakovui buvo apskaitomi kaip 1 asmeniui. Be to minėti papildomi 3 asmenys realiai yra buvusios atsakovo šeimos nariai t.y. ieškovė ir dukros, kurių deklaravimo duomenys buvo panaikinti 2011-11-14. Šią aplinkybę bei faktą, kad būstą jis išlaiko vienas liudija byloje pateikiama pažyma apie asmens gyvenamą vietą, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma apie deklaravimo duomenų panaikinimą. Teismas netinkamai ištyrė aplinkybes, susijusias su jo mamos išlaikymu, jas vertino formaliai. Minėtos išlaidos susijusios su kelione pas mamą, kadangi byloje buvo pateikti kuro kvitai, o ne maisto, aprangos ir pan., t.y. ne jos tiesioginio išlaikymo išlaidos. Byloje nebuvo surinkti konkretūs duomenys kiek realiai išleidžiama mamos tiesioginei paramai, prie kurios prisideda ir kiti vaikai. Nelogiška būtų reikalauti atlyginti iš kitų asmenų, jo kelionės patiriamas išlaidas, lygiai taip pat, kaip jie nereikalauja atlyginti jų patiriamų kelionės išlaidų. Tiesioginė parama mamai - maistas, rūbai, vaistai ir pan. teikiama bendru mūsų sutarimu pagal kiekvieno galimybes ir tai jau teismo turėjo būti vertinama kaip papildomos išlaidos prie jo nurodytų kelionės išlaidų. Todėl teismas nepagrįstai 300 Lt sumą priskyrė prie paramos atsakovo mamai išlaidų, kurias turi atlyginti kiti asmenys ir nepagrįstai nevertino, jog mamai yra teikiant papildomai paramą yra objektyviai patiriamos papildomos išlaidos, neskaičiuojant jau minėtų kuro sąnaudų. Be to teismas atlikdamas skaičiavimus neįtraukė šiai dienai patiriamų vaikų išlaikymo išlaidų, po 150 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis kiekvienai dukrai. Vien šių aplinkybių visuma paneigia, teismo atliktus skaičiavimus, susijusius su jo galimybėmis teikti padidintą išlaikymą vaikams (900 (būstas)+300 (vaikų išlaikymas)+300 (išlaidos susijusios su mamos lankymu ir parama jai) +300 (asmeninės išlaidos, pačių būtiniausių poreikių tenkinimui)= 1 800 Lt).
CK 3.201 str. nustato asmens galimybes keisti išlaikymo dydį, tačiau jis sietinas su objektyviais kriterijais - turtinės padėties pokyčiais ar vaikų išlaikymo ženkliais poreikių pokyčiais. Šioje byloje nei vienų, nei kitų duomenų ieškovė nepateikė. Teismas nesivadovavo tuo, jog ieškovė neįvertino ir nepagrindė esminių vaikų poreikių pokyčių per 2 metų laikotarpį, o rėmėsi tik bendro pobūdžio vertinimais. Teismas neįvertino fakto, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos pablogėjusią finansinę padėtį ar vaikų išaugusius poreikius. Taip pat liko neįvertintas faktas, kad įrodymų, pagrindžiančių, jog dukrų poreikiams reikalinga 1 600 Lt suma byloje nebuvo pateikta. Ieškovė net nenurodė kokias konkrečiai ir kokio dydžio išlaidas patiria stengdamasi užtikrinti dukrų maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikius. Išlaikymo perkėlimas tik jam vienam būtu nepagrįstas ieškovės atleidimas nuo materialinės pareigos vykdymo vaikų atžvilgiu ir nepagrįsta našta jam. Byloje nebuvo surinkta ir pateikta įrodymų liudijančių, kad nuo 2010-02-12 iki ieškinio pateikimui teismui dienos, įvykę esminių pasikeitimų, dėl kurių turėtų būti pakeistas išlaikymo dydis. Mano, kad išlaikymo poreikiai ieškovei tam tikrose srityse net sumažėjo - ji gyvena name, kuris kūrenamas malkomis, kurioms išlaidų ji nepatiria. Name ji gyvena ne viena o su savo nauju vyru, vyro tėvais. Teismas išlaidų patiriamų namo išlaikymui, nenustatinėjo ir jų pagal gyventojų skaičių nedalino. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nebuvo pateikti duomenys apie ieškovės gaunamą socialinę paramą bei dukroms mokamas socialines pašalpas bei teikiamas lengvatas. Be to, padidinus išlaikymo dydį iki 400 Lt kiekvienai dukrai jis nesugebėtų patenkinti net pačių būtiniausių savo poreikių. Teismas neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino fakto, kad ieškovė ilgą laiką niekur nedirbo ir šiuo metu nedirba, todėl jos pajamų šaltinis - gaunamos išmokos už vaikus. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ieško darbo ir stengtųsi dėl savo vaikų geresnių gyvenimo sąlygų. Ieškovė yra darbingo amžiaus, galinti užsiimti įvairaus pobūdžio darbine veikla ir tik dėl savo nepakankamo veiklumo bei kitų subjektyvių faktorių tinkamai nerealizuoja savo galimybių, tokiu būdu nepagrįstai mažindama savo finansines galimybes ir reikalaudama nepagrįstai didelio išlaikymo iš atsakovo. Ieškovės motyvai, kad dukros yra sergančios ir dėl to joms būtinas nuolatinis gydymas, dėl ko patiriamos pastovios finansinės išlaidos nepagrįsti. Gydymas dukroms yra užtikrintas ir teikiamas nemokamai, kaip ir maitinimas gydymo įstaigoje. Jis nėra nuolatinio pobūdžio ir nereikalauja didelių finansinių išlaidų, todėl ši aplinkybė negali būti teismo vertinama kaip įrodanti iš esmės pasikeitusius dukrų poreikius. Mano, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, nes posėdžio metu padarius pertrauką, teisėjas koridoriuje bendravo apie bylos eigą ir esmę su ieškovės nepilnametėmis dukromis, o po baigiamųjų kalbų dar apie 15-20 min. jam su atstovu išėjus iš posėdžių salės, joje dar buvo teisėjas, ieškovė, jos atstovas ir vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotoja. Apie ką šie asmenys bendravo po posėdžio su teisėju posėdžių salėje už uždarų durų tiek laiko nežinoma, tačiau mano, kad tai galėjo turėti įtakos priimamo sprendimo teisingumui ir objektyvumui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodo, jog teismas pagrįstai įvertino vartojimo kainų lygį ir padidino išlaikymo vaikams dydį. Apeliantas apeliaciniame skunde įrodinėja tik savo turtinę padėtį, tačiau jis yra sveikas ir pajėgus išlaikyti savo dukras, gali susirasti geriau apmokamą darbą. Abi dukros serga tuberkulioze, du kartus per metus yra gydomos ir išleidžiama po 400 Lt. Vienos minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl jo įrodinėti nereikia. Todėl apelianto argumentai dėl vaikų poreikių įrodymo bei išlaikymo dydžio nepagrįsti. Be to, negali būti pripažinta jos padėtis geresne, nes jai reikalinga teikti kitą išlaikymo dalį, prižiūrėti, rūpintis dukromis, jas teisingai ir dorai auklėti. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie teisėjo bendravimą apie bylos eigą ir esmę yra išgalvotos, niekuo nepagrįstos ir neturinčios jokio juridinio pagrindo ir šališkumo dėl sprendimo priėmimo.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010-02-12 sprendimu, bendru ieškovės ir atsakovo sutikimu, nutraukė jų, 1996-12-28 sudarytą, santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią šalių nepilnamečių dukrų Linos, gim. (duomenys neskelbtini) ir Daivos, gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove), o atsakovas teiks dukroms išlaikymą po 150 Lt kas mėnesį, kiekvienai (b. l. 5-9). Ieškovė 2010-07-10 sudarė kitą santuoką, augina (duomenys neskelbtini) gimusį vaiką, niekur nedirba, pajamų negauna (b. l. 10-11, 15-16, 102-104). Atsakovas dirba vairuotoju UAB „Busturas“, šiuo metu jo vidutinis darbo užmokestis sudaro 1 538 Lt (b. l. 29-30, 105).
Šalies argumentai
Ieškovė prašė padidinti vaikams nustatytą 150 Lt išlaikymą iš atsakovo iki 400 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai.
Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendimu, mano, kad ieškinys nepagrįstas ir turi būti atmestas, nes teismas formaliai įvertino vaikų poreikius; netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir visiškai nevertino ieškovės turtinės padėties.
Įstatymas reglamentuoja, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sąlygos. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, kad išlaikymas atitiktų nustatytus vaiko poreikius. Formuojamojoje teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ir nors šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Įstatymas reglamentuoja vienodą tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2008-05-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais dėl jo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino atsakovo išlaidas susijusias su motinos išlaikymu, nes byloje jokių duomenų apie atsakovo motiną, jos amžių, sveikatą, gyvenamąją vietą, pajamas, šeimos sudėtį ir pan., nėra. Be pagrindo teismas konstatavo, kad už butą atsakovas moka 900 Lt ir sprendė, kad ši suma dalintina 4 asmenims. Iš byloje pateiktų mokėjimo kvitų, banko sąskaitos išrašo matyti, kad mokesčiai skaičiuojami vienam asmeniui, o už buto šildymą atsakovas mokėjo nuo 111,75 Lt (2012-01-31) iki 177,64 Lt (2012-03-30) b. l. 36-37, 41).
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais dėl vaikų išaugusių poreikių, ieškovės turtinės padėties.
Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui, keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).
Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė. Jis nuosavybės teise turi 1 kambario butą, automobilį (b. l. 34-35), dirba vairuotoju, jo vidutinis darbo užmokestis 1 538 Lt (b. l. 105). Kitų išlaikytinių, įsipareigojimų kreditoriams jis neturi, žiemos mėnesiais būsto išlaikymas siekia apie 250-300 Lt, kitais – apie 100 Lt. Ieškovė niekur nedirba, ji yra vaiko priežiūros atostogose, gavo socialines išmokas iki 2012-03-01, o šiuo metu jų negauna, jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Ta aplinkybė, kad ieškovei yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, taip pat įrodo, jog jos turtinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo (b. l. 15-17).
Pripažįstama, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš bylos matyti, kad abi šalių dukros jau paauglės, sparčiai augančios, abi serga tuberkulioze, kas reikalauja papildomų išlaidų, visaverčio maisto, būtinų vaistų ir vitaminų, daugiau rūpesčio ir dėmesio jų poreikiams (b. l. 53-54, 93-94). Ieškovė augina mažametį vaiką, nedirba, tačiau privalo kiekvieną dieną rūpintis nepilnametėmis dukromis, dalyvauti jų auklėjime, spręsti kilusias problemas dėl sveikatos, lankymosi gydymo įstaigose ir pan.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į virš nurodytus argumentus daro išvadą, kad priteistas iš atsakovo materialinis išlaikymas dukroms, nėra per didelis.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88, 93, 96, 99 str., b. l. 97).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 201,35 Lt (du šimtus vieną litą 35 centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, valstybei.