Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. M. ieškinį, atsakovui V. Š., dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinių išmokų dydžio pakeitimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies ir sutiko mokėti po 200 Lt kiekvienai dukrai kas mėnesį iki jos sulauks pilnametystės.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė I.Kondelevskienė savo išvada ieškovės ieškinį palaikė ir pritarė, jog būtų padidintas atsakovo teikiamas išlaikymas dukroms L. ir D. iki 400 Lt kiekvienai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.). CK 3.192 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui (kad ir kokie būtų vaiko poreikiai) daugiau, negu tai objektyviai leidžia jų turtinė padėtis.

Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Be to, jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (LR CK 3.201 str. 2 d.). Taigi, pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas.

Bylos duomenimis šalių nepilnametės dukros gyvena su motina, todėl jai tenka didesnė našta išlaikyti mergaites. Tačiau kaip jau buvo minėta, abu tėvai išlaikymą vaikams privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko išlaikymas yra priteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimu ( b.l. 5-6). Atsakovas sutinka, kad išlaikymas dukroms būtų padidintas iki 200 Lt kiekvienai per mėnesį. Ieškovė teigė, kad po to kai iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas, ženkliai pasikeitė dukrų poreikiai ir jos galimybė išlaikyti vaikus. Ieškovė su dukromis gyvena name, kurio apšildymui naudoja savo miško malkas. Išlaidos komunaliniams mokesčiams, maistui, sveikatai, higienos reikmenims, aprangai, mokyklinėms reikmenims, laisvalaikiui sudaro daugiau nei 400 Lt. Dukros yra sergančios ir nuolat reikalauja medikų priežiūros bei dažnai gydosi sanatorijose (b.l.53-54). Ji yra vaiko priežiūros atostogose ir jokių pajamų neturi (b.l.15-16). Gyvena iš sutuoktinio algos.

Atsakovas nurodė, jog išlaiko savo motiną, už butą moka po 900 Lt kas mėnesį, todėl tokio dydžio išlaikymo, kaip prašo ieškovė, jis negali dukroms teikti.

Vertindamas atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomą išlaikymo dydį teismas atkreipia dėmesį į šias aplinkybes. Atsakovas V. Š. teigė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena vienas ir už butą moką apie 900 Lt bei pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Iš atsakovo pateiktų kvitų matyti, jog šiame bute gyvena 4 asmenys (b.l.41), todėl net jeigu ir atsakovas moka už butą 900 Lt, šios išlaidos dalintinos iš keturių jam vienam tenka 225 Lt komunalinių mokesčių mokėjimas. Šiuo atveju atsakovas siekdamas išvengti priteisto išlaikymo padidinimo, bando suklaidinti teismą ir būdamas prisaikdintas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą civilinėje byloje, meluoja, jog bute gyvena vienas. Taip atsakovas teigia, jog jis vienas rūpinasi savo motina ir važinėjimui pas ją išleidžia kas mėnesį nuo 150 iki 300 Lt, nors jų šeimoje yra 4 vaikai. Iš tiesų vaikai, sutinkamai su LR CK 3.205 str. privalo rūpintis savo nedarbingais ir paramos reikalaujančiais tėvais. Bet ši prievolė taikoma visiems vaikams. Todėl, jeigu atsakovas vienas išlaiko savo motiną, jis gali iš kitų savo brolių ir seserų reikalauti kompensacijos. Todėl ši 300 Lt parama motinai dalintina iš keturių ir atsakovas turėtų savo motinai mokėti 75 Lt paramos. Atsakovo vidutinis darbo užmokestis į mėnesį sudaro apie 1800 Lt (b.l.29). Pasak jo paties jis sau kas mėnesį išleidžia 300 Lt. Pagal paskaičiavimus būstui jis vienas išleidžia 225 Lt. Motinai teikiama parama jam vienam sudaro 75 Lt. Atsakovo išlaidos per mėnesį turėtų sudaryti 600 Lt (225 + 75 + 300 = 600 Lt). Taigi kas mėnesį jam lieka apie 1200 Lt. Todėl atsakovas savo dukroms gali mokėti po 400 Lt kiekvienai, tai yra 800 Lt. Išsaugant protinga tiek vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą teismas daro išvadą, kad ieškovės prašymas padidinti išlaikymą tenkintinas. Teismas mano, jog atsakovas galėtų mokėti po 400 Lt kas mėnesį kiekvienai dukrai. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteisimo išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į LR CK 6.461 str.2 d. nuostatą, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko poreikiai. Šioje byloje atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo du metai, Lietuvoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl ko pragyvenimas pabrango, dukros paaugo, todėl jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Motinos turtinė padėtis pablogėjo. Ji šiuo metu neturi galimybės dukroms teikti išlaikymą, nes būdama vaiko priežiūros atostogose, jokių pajamų neturi. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas padidinti atsakovo privalomą teikti išlaikymą dukroms.

Išlaikymo dydžio pakeitimas, priteisiamas nuo sprendimo priėmimo dienos, nes taip pageidavo pati ieškovė. Kadangi išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokamomis jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ( CK 3.208 str. ).

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 180 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista pagal įstatymą. Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistina 400 Lt antrinei teisinei pagalbai apmokėti (b.l.59) ( CPK 80, 83, 85 str. 1 d. 3 p. 88 str. ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti.

Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-02-12 sprendimą ir nuo 2012 m. birželio 14 d. priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai, išlaikymą nepilnametėms dukroms L. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, kas mėnesį mokamas periodinės išmokas po 400 litų iš visų rūšių atsakovo pajamų, iki dukrų L. Š. , gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo V. Š. į valstybės biudžetą 180 Lt žyminį mokestį ir 400 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Žyminį mokestį -180 Lt sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660. 400 Lt už antrinę teisinę pagalbą sumokėti į VMI atsiskaitomąją sąskaitą, Nr. LT 247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, bankas AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Banko kvitus pateikti į teismo raštinę.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.