- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- 1-371-766/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30722-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Įžanginė dalis
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsilavinimas – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009-02-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį 5 MGL (650 LTL) bauda;
2) 2021-06-15 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, 30 parų arešto, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskirta intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis;
3) 2024-04-03 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį, laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per 5 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 1 mėnesį nuo bausmės vykdymo pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant visą bausmės vykdymo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas, 2025-06-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., turėdamas tikslą nenustatyto asmens nurodymu už atlygį įgyti UAB "(duomenys neskelbtini) " pastolius ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimo grąžinti pastolius, 2024-07-31, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas esminę aplinkybę - tikrąjį nuomininką, savo vardu su UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovu pasirašė "(duomenys neskelbtini)" Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 30 kalendorinių dienų terminui išsinuomojo 147 m2 pastolių: 6 vnt. įstrižainės laikiklių, 16 vnt. srieginių atramų, 1 vnt. traversą, 16 vnt. metalinių rėmų, 42 vnt. porankių, 6 vnt. įstrižainių, 2 vnt. rėmų H, 6 vnt. rėmų L, 2 vnt. aliuminių platformų su kopėčiom, 24 vnt. metalinių platformų, 3 vnt. ankerių, 3 vnt. ankerinių jungčių, 3 vnt. kryžminių jungčių 48/48, 1 vnt. rėmo P, 2 597,98 eurų vertės, kuriuos išsivežė ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) m. perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, už paslaugą gaudamas 100 Eur atlygį, tokiu būdu UAB "(duomenys neskelbtini) " pastolių negrąžino ir tyčia, apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą, UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - 147 m2 pastolių, 2 598,98 Eur vertės.
Kaltinamasis A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad datos neatsimena, galimai 2024 m. liepos 31 d., vaikščiojo (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje, leido laiką. Atėjo nepažįstamas žmogus, pasiūlė užsidirbti 100 eurų. Reikėjo pinigų, todėl sutiko. Tas žmogus sakė, kad (duomenys neskelbtini) reikia pasiimti stelažus. Jis padavė sąrašą kokių reikia daiktų ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su vairuotoju atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Avansą 536 eurus jam padavė tas žmogus, tuos pinigus turėjo paduoti įmonės darbuotojai, kur ims pastolius. Atvyko į (duomenys neskelbtini), į tą įmonę, pasakė, kad nori išsinuomoti pastolius, sumokėjo avansą, pasiėmė pastolius. Parvežė juos į (duomenys neskelbtini), iškrovė nurodytoje vietoje. Vakare žmogus atvežė į (duomenys neskelbtini) autobusų stotį 100 eurų. Pastolius galėjo išsinuomoti iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini). Rašė sutartį dėl pastolių nuomos, įrašė savo vardą. Sudarydamas sutartį pasakė, kad reikia pastolių (duomenys neskelbtini), namo statybai. Įmonės žmonėms pasakė, kad sau pasiima tuos pastolius ir kad pats dirbs. Apgavo įmonę. Reikėjo pinigų, todėl ir padarė šį nusikaltimą. Gailisi, blogai vertina savo elgesį. Įvykio metu buvo blaivus. Su civiliniu ieškiniu sutinka, tik nežino, kada išmokės. Gyvena iš atsitiktinių darbų, gauna socialinę pašalpą 225 eurus.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras.
Kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:
A. D., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, nakvynės namuose, veda asocialų gyvenimo būdą. 2024-07-31, kiek atsimena, (duomenys neskelbtini) mieste, nakvynės namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jį susirado nepažįstamas vyriškis, kurio nei vardo, nei pavardės nežino. Vyras jam pasiūlė užsidirbti 100 eurų, kad savo vardu išsinuomotų pastolius. Jam kaip tik reikėjo pinigų, jis sutiko. Tas asmuo išsinuomavo automobilį su priekaba, pasakė, kad reikės nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą, UAB "(duomenys neskelbtini)" išnuomoti pastolius ir davė 536,55 eurų sumokėti avansą už pastolių nuomą. Jis su kitu asmeniu, kuris vairavo automobilį, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, UAB "(duomenys neskelbtini)". Savo vardu sudarė rašytinę nuomos sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)", pagal kurią išsinuomavo pastolius mėnesiui laiko, grynais pinigais sumokėjo avansą 536,55 eurų, kuriuos jam buvo davęs (duomenys neskelbtini) užsidirbti pasiūlęs žmogus. Bendrovės darbuotojas padėjo susikrauti pastolius į priekabą ir jis su vairuotoju išvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur kažkokiame garažų masyve iškrovė pastolius. Kokiame garažų masyve iškrovė pastolius nurodyti negali, nepamena. Kai iškrovė pastolius suprato, kad bus įvykdęs nusikaltimą. Dviejų trijų valandų laikotarpyje, tas žmogus, kuris jo paprašė išnuomoti pastolius jam atvežė 100 eurų už pastolių išnuomojimą. Suprato, kad tų pastolių jau niekas negražins UAB "(duomenys neskelbtini)". Padarytą turinę žalą UAB "(duomenys neskelbtini)“ žada atlyginti. Dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (1 t., b. l. 117-122).??
Liudytoja V. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" vyriausiąja buhaltere , bendrovė yra ją įgaliojusi atstovauti interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. 2025 m. rugpjūčio mėnesį, dienos nepamena, ji su pareiškimu, kurį pasirašė UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. P., atėjo į Šiaulių apskr. VPK Radviliškio rajono policijos komisariatą ir pateikė policijos pareigūnams. Kartu su pareiškimu policijos pareigūnams pateikė nuomos sutartį ir UAB "(duomenys neskelbtini)" įgaliojimą, kad bendrovę atstovaus ji. A. D., kai buvo surašyta nuomos sutartis, tą pačią dieną sumokėjo grynais pinigais 536, 55 eurus UAB (duomenys neskelbtini) ir dėl to UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašė kasos pajamų orderį. A. D. galėjo avansą mokėti ir bankiniu pavedimu, bet jis pageidavo mokėti grynais pinigais. Pastoliai yra išnuomojami ir perduodami nuomininkui tik sumokėjus avansą. Ant kasos pajamų orderio pasirašė ji ir kasininkė (1 t., b. l. 49-52).
Liudytojas R. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo darbo vieta UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo adresu (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje vadinosi "(duomenys neskelbtini)". Jo pareigos buvo prekybos vadovas. Jis tarp pirkėjų sudarydavo nuomos sutartis, taip pat ir pastolių nuomos sutartis. Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarė su A. D.. Visos sąlygos buvo išdėstytos pastolių nuomos sutartyje. Asmens duomenis gavo iš jo pateikto asmens tapatybės kortelės. Asmens atvaizdas ant asmens dokumento sutapo su asmeniu, sutartyje pasirašė A. D.. A. D. nenurodė ką su pastoliais darys ir jis nesidomėjo, jam buvo svarbiausia sutikrinti kokiam asmeniui šie pastoliai bus išnuomoti. Taip pat 2024-07-31 A. D. atliko ir avansinį 536,55 eurų pavedimą į įmonės sąskaitą. Ant pastolių dalių buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" inventorizacijos lipdukai. Pastolius padėjo pakrauti darbininkas R. S., adresu (duomenys neskelbtini) 2025-07-31. Į kokią transporto priemonę buvo pakrauti pastoliai nepasakys, nepamena, buvo gal atvykęs ne vienas, su kitu, bet nepamena kaip atrodė. Nuo to karto A. D. pasirodęs daugiau nebebuvo. A. D. nė karto neatsiliepė telefonu. A. D. nesakė kur laiko pastolius ir jis nesiteiravo, atsiimti pastolių nevažiavo ir kitaip nesidomėjo dėl pastolių (1 t., b. l. 55-56).
Iš statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikta nuomos sutartis. "(duomenys neskelbtini)" Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2024-07-31 tarp UAB "(duomenys neskelbtini)", "nuomotojo", ir A. D., "nuomininko", pagal kurią 30 kalendorinių dienų terminui A. D. išsinuomavo 147 m2 pastolių: 6 vnt. įstrižainės laikiklių, 16 vnt. srieginių atramų, 1 vnt. traversą, 16 vnt. metalinių rėmų, 42 vnt. porankių, 6 vnt. įstrižainių, 2 vnt. rėmų H, 6 vnt. rėmų L, 2 vnt. aliuminių platformų su kopėčiom, 24 vnt. metalinių platformų, 3 vnt. ankerių, 3 vnt. ankerinių jungčių, 3 vnt. kryžminių jungčių 48/48, 1 vnt. rėmo P, nuomos kaina 536,55 Eur. Nuomos sutartį pasirašė nuomotojas, UAB "(duomenys neskelbtini)" prekybos vadovas R. L. ir nuomininkas A. D.(1 t., b. l. 11-17).
Iš kasos pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) ir Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas UAB "(duomenys neskelbtini)" pateiktas Kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išrašytas 2024 m. liepos mėn. 31 d. apie priimtą 536.55 Eur avansą iš A. D. ir patvirtintas vyr. finansininko (buhalteris) bei kasininko parašais (1 t., b. l. 18-21). ??
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2025-08-28 16:32-16:38 buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini)" teritorijoje sudėtos įvairios statybinės medžiagos, pastolių detalės ir jų junginiai (1 t., b. l. 38-46). ????
Iš Daiktų apžiūros protokolo ir banko AB "(duomenys neskelbtini)" informacijos matyti, kad pagal prokuroro nutarimą susipažinti su informacija (dokumentais) buvo gauti ir apžiūrėti banko "AB (duomenys neskelbtini)" pateikti duomenys apie A. D. sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje laikotarpiu nuo 2024-07-20 iki 2024-08-15 piniginių lėšų judėjimo nebuvo (1 t., b. l. 64-74).
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos informacijoje užfiksuota, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenimis A. D. laikotarpiu nuo 2024-11-09 iki 2025-08-28 individualios veiklos pagal pažymą ar verslo liudijimą nebuvo įregistravęs (1 t., b. l. 77-78).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos teisinės kvalifikacijos
„Sukčiavimo, BK 182 straipsnio, esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką“ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012).
„Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010).
Apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją“ (kasacinė byla Nr. 2K-335/2010)
„Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia“ (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). „Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia“ (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013).
Kaltinamasis, turėdamas tikslą nenustatyto asmens nurodymu už atlygį įgyti UAB "(duomenys neskelbtini)" pastolius ir iš anksto žinodamas, kad nevykdys įsipareigojimo grąžinti pastolius, 2024-07-31, UAB "(duomenys neskelbtini)" patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nutylėdamas esminę aplinkybę - tikrąjį nuomininką, savo vardu su UAB "(duomenys neskelbtini)" atstovu pasirašė "(duomenys neskelbtini)" Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 30 kalendorinių dienų terminui išsinuomojo 147 m2 pastolių: 6 vnt. įstrižainės laikiklių, 16 vnt. srieginių atramų, 1 vnt. traversą, 16 vnt. metalinių rėmų, 42 vnt. porankių, 6 vnt. įstrižainių, 2 vnt. rėmų H, 6 vnt. rėmų L, 2 vnt. aliuminių platformų su kopėčiom, 24 vnt. metalinių platformų, 3 vnt. ankerių, 3 vnt. ankerinių jungčių, 3 vnt. kryžminių jungčių 48/48, 1 vnt. rėmo P, 2 597,98 eurų vertės, kuriuos išsivežė ir tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, už paslaugą gaudamas 100 Eur atlygį, tokiu būdu UAB "(duomenys neskelbtini)" pastolių negrąžino ir tyčia, apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą, UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą - 147 m2 pastolių, 2 598,98 Eur vertės.
Šias aplinkybes patvirtina anksčiau ištirti įrodymai – nuomos sutartis, kasos pajamų orderis, liudytojų V. Ž., R. L. parodymai. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai.
Padarytos nusikalstamos veikos objektas – svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto užvaldymu, naudojant apgaulę. Kvalifikuojantis požymis – užvaldyto turto vertė viršija 10 MGL, tačiau neviršija 250 MGL. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.
Skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus (paskirtį) – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t.y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tai reiškia, kad teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi.
BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta: „Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.“
Kaltinamasis šį nesunkų nusikaltimą padarė turėdamas teistumą už turtinius nusikaltimus, todėl vadovaujantis BK 27 straipsniu, pripažintinas recidyvistu.
Baudžiamąja atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas 15 kartų, teistas už tyčinius nusikaltimus, tarp jų už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (sukčiavimą). Teistumas neišnykęs. Už nusikalstamų veikų padarymą jam buvo skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau kaltinamasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų dorovės normų, sąžiningai verstis ūkine veikla ir toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas. Nedirbantis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.“
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 9 d. numatyta: „Skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“
Kaltinamasis anksčiau teistas 3 kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, teistas už analogišką nusikalstamą veiką, veda asocialų gyvenimą. Visos minėtos aplinkybės parodo, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, bausmės tikslai nebūtų pasiekti, todėl kaltinamajam netikslinga atidėti skiriamos arešto bausmės vykdymą.
Dėl civilinio ieškinio
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 9 573,13 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 32-35). Šią sumą sudaro 2 597,98 Eur dydžio žala dėl pastolių pasisavinimo, dėl skolos už nuomą – 6 975,15 Eur, viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 9 573,13 Eur turtinė žala. Kaltinamasis sutiko su prašoma priteisti turtine žala, neprieštaravo jos priteisimui. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys pagrįstas, turtinė žala atsirado dėl tyčinių kaltinamojo A. D. neteisėtų veiksmų, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
Siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškininį, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026-01-07 nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui: 1) keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; 2) piniginėms lėšoms, esančioms 71800, AB Artea bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas išgryninti, atlikti mokėjimus iš sąskaitos; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur, paliktinos galioti, žalą atlyginus, laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintinas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje, kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu A. D. pripažinti recidyvistu.
Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. D. priteisti 9 573,13 Eur (devynių tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 13 ct) turtinę žalą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro 2026-01-07 nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui: 1) keleiviniam automobiliui (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas parduoti, dovanoti ar kitaip realizuoti; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; 2) piniginėms lėšoms, esančioms 71800, AB Artea bankas sąskaitoje, valiuta EUR, Nr. (duomenys neskelbtini); laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: draudimas išgryninti, atlikti mokėjimus iš sąskaitos; apribojimo pagrindas – civilinio ieškinio užtikrinimui; neišieškoma suma (NS) – 0 Eur, palikti galioti iki žalos atlyginimo, žalą atlyginus, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: : Statybos mechanizmų bei įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Išaiškinti A. D., kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalys numato, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (aptariamu atveju į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu: (duomenys neskelbtini)), nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį - ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą, nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.
Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. D. atvykimo į arešto bausmės atlikimo vietą arba jo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, jei to prireiktų.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.