- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- I-3982-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02526-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kameros buvo keturvietės, kuriose buvo visos lovos, stalas, spintelės bei tualetas su prausykle, dėl ko asmeniui likdavo mažiau laisvo ploto nei turi būti pagal teisės aktų reikalavimus. Kamerų sienos apipelijusios, tinkas dėl drėgmės byra nuo sienų, lovos metalinės, čiužiniai ploni ir nehigieniški, kamerose visą parą jaučiama drėgmė. Kamerose nėra jokių pakabų rankšluosčiams pasikabinti, rūbus tenka plauti kamerose (plastikiniuose kibiruose), o išplautų rūbų nėra kur džiauti. Klozetai kamerose neuždari, kai kurie iš jų buvo sulužę ir suklijuoti, vanduo prateka ant grindų, nes blogai įrengti. Klozetų dangčiai seni, sulužę ir purvini (purvas neatsiplauna). Klozetas yra prie pat durų, ir pareiškėjas jausdavosi žeminamas bei jautė nemalonias emocijas, jei jam naudojantis klozetu šias duris atidarydavo pareigūnai. Taip pat būdavo nemalonu, kai klozetu naudodavosi kiti kameroje kalintys asmenys, dėl kvapų pareiškėjui kildavo šleikštulys. Tai pareiškėjui sukėlė didelį psichologinį sukrėtimą. Kamerose esantys langai tiek iš vidaus, tiek iš išorės atitverti grotomis, dėl kurių labai sunku atidaryti langą. Iš išorės ant langų esančios grotos labai smulkios, dėl ko nesimato vaizdo į laisvę, pro grotas sunkiai patenka saulės šviesa. Langai netvarkingi, sulužę, neišlaiko kamerų šilumos, pro juos pučia vėjas, patenka drėgmė, langų stiklai vos laikosi rėmuose. Dėl tokių langų pareiškėjas susirgdavo. Vasaros metu kamerose karšta, trūksta oro, kadangi kamerose esanti ventiliacija neatlieka funkcijų, yra užsikimšusi nuo dulkių ir jos negalima išvalyti. Kamerose visą parą įjungtas apšvietimas, nuo kurio jaučiamas akių nuovargis (skaitant ir rašant), silpsta regėjimas. Apšvietimas paliekamas ir miego metu, dėl ko buvo trikdomas pareiškėjo miegas, kadangi miegoti reikia tamsoje. Kamerose nėra arba trūksta higienos priemonių (šluotos, tualeto valiklių, šiukšlių semtuvėlio, plovimo įrankių). Kamerose nėra karšto vandens, todėl neįmanoma išsiplauti riebaluotų indų. Kiekvieną dieną reikia praustis šaltame, lediniame vandenyje, kas pareiškėjui sukeldavo dideles kančias, kartais net susirgdavo. Per mėnesį skiriamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, trims asmenims skiriami 2 muilo gabaliukai, 3 dantų šepetukai, dvi dantų pastos tūbelės, 3 skutimosi peiliukai. Medicininiame punkte vaistai yra skiriami remiantis ligonio nusiskundimais, neatlikus nei apžiūros, nei tyrimų. Nenurodoma, kokiai ligai gydyti paskiriami vaistai, prie jų nebūna informacinio lapelio. Lukiškių TI-K kalintiems asmenis skiriama 1 valanda pasivaikščiojimo lauke, likusias 23 valandas per parą tenka praleisti kameroje. Į pasivaikščiojimo kiemelius, kurių plotas yra nuo 15 m² iki 35 m², veda po 2, 4 ar net daugiau asmenų. Saulės spinduliai pasivaikščiojimo vietų nepasiekia. Pasivaikščiojimo kiemeliuose grindys yra duobėtos, nelygios, jose užsilaiko vanduo; ant sienų yra pelėsis, kuris yra paslėptas jį uždažius kalkėmis; nėra įrengta stogelių, todėl nėra kur pasislėpti lyjant; įrengtas „skersinis“ sportavimui yra kreivas, dėl ko ant jo neįmanoma sportuoti. Nors Lukiškių TI-K yra įrengti sporto kambariai su treniruokliais, tačiau į šiuos kambarius pareiškėjas vedamas tik 1,2 ar 3 kartus per mėnesį (arba išvis nevedamas).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 13-18,106-107) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškino, kad pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Dėl sanitarinių mazgų įrengimo atsakovės atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato. Dėl asmenų stebėjimo kamerose atsakovės atstovas nurodo, kad priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimų įstaigoje. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Dėl karšto vandens tiekimo Lukiškių TI-K paaiškino, kad karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengia sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėję, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose, minėta higienos norma nenumato. Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušų tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015, 44 punktu, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. IR-172 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės). 107 punktu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymi, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindiniu laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (2001-07- 24 sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuva). Atsakovės atstovas atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymų ir tvarkų atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Į kameras taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2015 metais Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūros bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų įrengimo atsakovės atstovas nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės (taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti). Atkreipė dėmesį, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Dėl remonto kamerose Lukiškių TI-K nurodo, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėjo, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų. Dėl nurodytų priežasčių pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Dėl kamerų vėdinimo atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Anot atsakovės atstovo, pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituoja tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus, pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, pareiškimų arba skundų dėl laikymo sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, netinkamomis sąlygomis vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Valstybė turi užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04).
Dėl pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K kamerose dėl jose esančių baldų bei tualeto su prausykla vienam suimtam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas neatitinka teisės aktų reikalavimų.
EŽTT praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos 3 straipsnį, nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, kad 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą, ir tais atvejais, kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trūkumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą.
Savo ruožtu vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, kad šis įsakymas nenumato, kad į 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 kv. m – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Be to, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl pareiškėjo D. Ž. skundo“ (toliau – Pranešimas) (b. l. 26-28) pažymėta, kad siekiant pagerinti suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas Lukiškių TI-K kamerose buvo išmontuoti nenaudojami gultai (b. l. 26-28).
Atsakovės atstovas atsiliepimo į skundą patikslinime į skundą pateikė duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių kamerų plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 15 d. pateiktus duomenis dėl pareiškėjo gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu.
Iš atsakovės atstovo (b. l. 106-107) pateiktų duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m kovo 24 d. iki 2017 m rugsėjo 15 d. pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 115, Nr. 111, Nr. 104, Nr. 155, Nr. 306, Nr. 107, Nr. 290, Nr. 280, Nr. 122, Nr. 340, Nr. 405, Nr. 375, Nr. 274, Nr. 109, Nr. 118 ir Nr. 281. Šių kamerų plotas svyravo nuo 7,28 kv. m. iki 17,02 kv. m. Minėtose kamerose pareiškėjas buvo kalinamas vienas arba su dar dviem asmenimis. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeistos nei Konvencijos, nei nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto.
Dėl pasivaikščiojimo gryname ore, pasivaikščiojimų kiemelių įrengimo ir sporto salės
Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė pažeidė jo teises, suteikdama galimybę tik vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, taip pat pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, buvo netinkamai įrengti ir buvo netinkamos būklės.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų (Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Taigi, suimtajam asmeniui suteikiama teisė į kasdienį pasivaikščiojimą gryname ore, kurio trukmė diferencijuojama atsižvelgiant į suėmimo vykdymo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas aplinkybes – ilgesni pasivaikščiojimai yra garantuojami asmenims, patenkantiems į specialias nustatytas asmenų kategorijas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija, kad jam buvo suteikta galimybė kasdien po vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, be to, teismas nenustatė, kad Lukiškių TI-K kiltų pareiga užtikrinti pareiškėjui ilgesnius pasivaikščiojimus dėl pareiškėjo amžiaus ar sveikatos būklės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl pasivaikščiojimų gryname ore neužtikrinimo.
Pareiškėjas taip pat teigia, kad pasivaikščiojimo kiemelius, kurių plotas yra nuo 15 m² iki 35 m², buvo vedama po 2, 4 ar net daugiau asmenų, saulės spinduliai pasivaikščiojimo vietų nepasiekia, kad juose grindys duobėtos, nelygios, jose užsilaiko vanduo, kad ant sienų yra pelėsis, kuris yra paslėptas jį uždažius kalkėmis, kad nėra įrengta stogelių, todėl nėra kur pasislėpti lyjant, kad ant įrengto sporto įrenginio (skersinio) sportuoti neįmanoma, nes jis kreivas.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 18 punktu (2016 m. sausio 27 d. redakcija), tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Eksploatavimo taisyklių 19 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Eksploatavimo taisyklių 21 punktas).
Lukiškių TI-K Pranešime (b. l. 26-28) nurodyta, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais; pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti stogeliai suimtiesiems ir nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodo konkrečių kiemelių, kurie yra netvarkingi, pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai žalą jis patyrė dėl, jo manymu, netinkamo pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ar netinkamos jų būklės.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto teismas pažymi, kad laisvės atėmimo tvarką reglamentuojantys ar kiti teisės aktai nereglamentuoja konkretaus pasivaikščiojimo kiemelio dydžio (ploto) bei vienam asmeniui tenkančio ploto tokiame kiemelyje. Teisės aktų nuostatos įtvirtina tik pagrindinį principą, kad suėmimo ar laisvės atėmimo vietos teritorijoje turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, atitinkantį Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (27.1 punktas) (žr., pvz., LVAT 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje A261-369/2014). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, taip pat atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, suteikdama pareiškėjui galimybę 1 valandą per parą pasivaikščioti gryname ore, nepažeidė teisės aktų nuostatų, byloje nėra nustatyta, kad pasivaikščiojimų kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad į sporto kambarius buvo vedamas tik 1,2 ar 3 kartus per mėnesį (arba išvis nevedamas).
Vidaus tvarkos taisyklių 96 punkte nustatyta, kad suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes. Kaip teigia pareiškėjas, galimybė sportuoti jam buvo užtikrinta, taigi, Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus vykdė. Noras sportuoti dažniau vertintinas kaip papildomas pareiškėjo poreikis, už kurį valstybė negali būti atsakinga.
Dėl kamerų atitikimo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams ir kamerų įrengimo
Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, neveikė ventiliacija, kamerų langai uždengti grotomis ir tinkleliu, dėl kurių buvo sunku juos atidaryti ir į kameras nepatekdavo saulės šviesa, kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio, kamerose visą parą buvo įjungta šviesa.
Tardymo izoliatorių, pataisos namų ir kitų laisvės atėmimo vietų bei policijos areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktu, laisvės atėmimo vietose esančių gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C, o Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kurios turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200lx (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas), o natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (Higienos normos 15 punktas).
Pareiškėjas nurodė, kad kamerose esantys langai tiek iš vidaus, tiek iš išorės atitverti grotomis, dėl kurių labai sunku atidaryti langą, o dėl iš išorės ant langų esančių labai smulkių grotų nesimato vaizdo į laisvę, į kameras sunkiai patenka saulės šviesa. Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte reglamentuota, jog kamerose esančio lango angoje įstatomos metalinės grotos, stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vadinasi, teisės aktai numato galimybę įrengti langų angose metalines grotas ir tai nėra vertinama kaip kamerose esančių asmenų teisių pažeidimas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerose esančios lovos yra metalinės ir kad kamerose nėra pakabų rankšluosčiams pasikabinti. Teismas pažymi, kad Eksploatavimo taisyklių III skirsnyje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Šio skirsnio 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). To paties skirsnio 14.9. punkte nustatyta, kad kamerose turi būti viršutinių drabužių pakaba. Kaip matyti, Eksploatavimo taisyklėse nenustatyta, kad kamerose turi būti įrengtos pakabos rankšluosčiams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių dėl kamerose įrengtų metalinių lovų ir neįrengtų rankšluosčių pakabų kamerose.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerų sienos apipelijusios, tinkas nuo drėgmės byra nuo sienų, kamerose visą parą jaučiama drėgmė. Lukiškių TI-K Pranešime nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui, o tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo ( b. l. 26-28). Tame pačiame Pranešime nurodyta, kad kamerose vietomis ant lubų ir sienų yra atsilupę dažai, esant galimybei kamerose atliekamas paprastas remontas; laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimą.
Dėl kamerų apšvietimo Pranešime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx; Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengtas dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas yra viena iš priemonių, skirta įstaigoje laikomų nuteistųjų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti; išjungus naktinį apšvietimą pareigūnai negalėtų užkardyti galimų nuteistųjų drausmės pažeidimų bei savęs žalojimo atvejų, o nakties metu atsikėlę suimtieji gali prarasti orientaciją.
Iš į bylą pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2017 m. balandžio 3 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-398 (16.17.7.10.12) matyti, kad 2017 m. kovo 24 d. buvo atliekamas patikrinimas kameroje Nr. 111 (b. l. 44-45), kurioje pareiškėjas buvo kalinamas 2017 m. kovo 24 d. Šiame patikrinimo akte pateikta išvada, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. Iš kitų į bylą pateiktų NVSC patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami ne tose kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas arba ne tais laikotarpiais.
Dėl pareiškėjo argumento, kad vasarą kamerose buvo karšta teismas pažymi, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2017 m. vasara nebuvo karšta: ji buvo itin lietinga.
Vis dėlto, nurodydamas šiuos teiginius, pareiškėjas nenurodo nei konkrečių netinkamos būklės kamerų, nei laikotarpių, kada pareiškėjas buvo laikomas jose. Pažymėtina, kad pareiškėjas neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai dėl netinkamo apšvietimo, oro temperatūros, santykinės oro drėgmės, kamerose esančio pelėsio ar atsilupusių dažų, be to, skunde jis taip pat aiškiai neišdėstė su galimais pažeidimais susijusių aplinkybių, be kita ko, nenurodė kamerų, kuriose jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos, ir laikotarpių, kai tai vyko, tačiau apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginių išdėstymu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų ir kameros buvo netinkamai įrengtos, atmestini kaip neįrodyti.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjo neigiamų išgyvenimų atsiradimą sąlygojo tai, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra užtikrintas privatumas naudojantis esančiu sanitariniu mazgu tiek kameroje kartu kalinčių asmenų, tiek pareigūnų atžvilgiu. Be to, sanitarinis mazgas yra netinkamos būklės.
Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje, be kita ko, turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (2009 m. kovo 12 d. sprendimas byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (2012 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Lukiškių Pranešime (b. l. 26-28) nurodyta, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kamerose esanti santechninė įranga tvarkinga. Dalyje Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinių mazgų patalpos yra įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o siekiant užtikrinti asmens privatumą, kamerose įrengtos užuolaidos, uždengiančios matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Iš minėto Pranešimo matyti, kad kamerose, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo patalpa nebuvo įrengta kaip atskira kabina su durimis, byloje taip pat nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu minėtose kamerose buvo įrengtos užuolaidos. Teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose neužtikrino visiško asmens privatumo, kadangi pareiškėjas dalį laiko praleido kamerose kartu su kitu asmeniu, be to, buvo stebimas pareigūnų. Ši aplinkybė pripažintina pareiškėjo teisių pažeidimu, kuris papildomai blogino jo sulaikymo sąlygas ir sukėlė jam papildomų nepatogumų. Kartu pažymėtina, kad dalį laiko pareiškėjas praleido kamerose vienas, todėl šiais laikotarpiais pareiškėjo privatumo pažeidimas nebuvo toks intensyvus.
Dėl karšto vandens tiekimo
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nėra karšto vandens, todėl neįmanoma išsiplauti riebaluotų indų, kiekvieną dieną reikia praustis šaltame vandenyje, dėl ko pareiškėjas kartais susirgdavo.
Lietuvos higienos normos 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, galiojančiuose teisės aktuose neįtvirtintas karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras.
Lietuvos higienos normos 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovės atstovo atsiliepime ir Pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Taigi, Lukiškių TI-K yra įrengtos dušo patalpos, kurios yra aprūpintos karštu vandeniu, be to, Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše.
Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, Lukiškių TI-K neprivalo užtikrinti karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias patalpas, t. y. kameras. Atsakovė tinkamai užtikrino pareiškėjui galimybę pasinaudoti dušu, kuriame yra tiekiamas karštas vanduo. Todėl minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu.
Dėl materialinio buitinio aprūpinimo, rūbų skalbimo tvarkos
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K čiužiniai ploni ir nehigieniški.
Pagal HN 134:2015 42 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 134:2015 43 punktas). Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (HN 134:2015 41 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 1R-132 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.) 3 punktas nustato, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 26-28) nurodyta, kad visiems Lukiškių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nusiskundimą dėl nehigieniškų čiužinių teismas laiko nepagrįstu, neparemtu jokiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo juo vadovautis ir konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus. Teismas pažymi, kad įstatymai nenumato reikalavimų čiužinių storiui, todėl šiuo aspektu pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K rūbus teko plauti kamerose, o išplautų rūbų nebuvo kur džiauti.
Vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių107 punktu, ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Atsakovės atstovas nurodė, kad įstaigos suteikta patalynė, asmeninė patalynė ir asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga nuteistieji gali pasinaudoti tuo atveju, jeigu jų asmeninėse sąskaitose yra pakankamas pinigų likutis sumokėti už suteiktą paslaugą. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-151, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų, gali išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių nemokamai ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Lukiškių Pranešime pažymėta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę; drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi (b. l. 26-28). Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos galimybės nemokamai išskalbti drabužius, taip pat 1 kartą per mėnesį ir viršutinius drabužius, be to, pareiškėjas galėjo išskalbti viršutinius drabužius dažniau, sumokėdamas už šias paslaugas, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeidžiamos.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nėra arba trūksta šluotos, tualeto valiklių, šiukšlių semtuvėlio, plovimo įrankių.
Lietuvos higienos normos HN134:2015 37 punkte nustatyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras, į kameras taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis, tinkantis ir indams plauti. Pranešime pažymėta, kad visos Lukiškių TI-K kameros valymo priemonėmis aprūpintos, į visas kameras yra išduoti šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibiras, šluostė ir valikliai (b. l. 26-28). Pareiškėjas nenurodė, kokiais laikotarpiais ir kokios valymo priemonės jam nebuvo suteiktos, be to, dėl šio pažeidimo nei su prašymais, nei su skundais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad per mėnesį skiriamas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, trims asmenims skiriami 2 muilo gabaliukai, 3 dantų šepetukai, 2 dantų pastos tūbelės, 3 skutimosi peiliukai.
Aprašo 4 punktas nustato, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui. Laikoma, kad suimtasis (nuteistasis) yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu (Aprašo 13 punktas). Apraše nurodytas išduotos dantų pastos (75 ml) galiojimo laikas – 2 mėn., tualetinio popieriaus (3 ritinėliai) – 1 mėn., tualetinio muilo (100 g) – 1 mėn., dantų šepetuko (1 vnt.) – 1 mėn., skutimosi peiliukų (4 vnt.) – 1 mėn.
Teismui nepateikti jokie įrodymai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nemokus, ar dėl šios priežasties būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Be to, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas su prašymais dėl netinkamo aprūpinimo higienos priemonėmis (dėl dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų, tualetinio popieriaus) būtų kreipęsis į įkalinimo įstaigos administraciją. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Aprašo nuostatų dėl higienos normų išdavimo nepažeidė.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina ir iš to, kad medicininiame punkte vaistai yra skiriami remiantis ligonio nusiskundimais, neatlikus apžiūros ir tyrimų; nenurodoma, kokiai ligai gydyti paskiriami vaistai, prie jų nebūna informacinio lapelio. Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl sveikatos priežiūros paslaugų kokybės nėra priskirti administracinių teismų jurisdikcijai. Todėl pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai šioje srityje yra pažeisti, su ieškiniu gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad visą ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. kovo 24 d., kai pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K, iki 2017 m. rugsėjo 15d., kai pareiškėjas išvyko iš įstaigos) pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų pobūdį bei jų trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 4 000 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, kurioje už 5 mėn. kalinimą neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1153-624/2018, kurioje už 3 mėn. kalinimą tokiomis sąlygomis priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti), daro išvadą, kad už analogiško turinio pažeidimą vidutiniškai yra priteisiamą po 2,66 Eur už dieną, todėl įvertinęs tai, kad pareiškėjui teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais nebuvo užtikrinta 76 d., teismas konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 202 Eur suma (76 d. x 2,66 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Ž. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 202 Eur (du šimtai du eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.