- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-16
- Bylos Nr.
- e2-11906-323/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09600-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos
- Atsakovas
- O. F.
- Kategorijos
- 2.5.1.4Prievolių vykdymas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovui O. F. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašo iškeldinti atsakovą O. F. su visais jam priklausančiais daiktais iš valstybei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 123 str. 1 d.), tačiau atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015-01-15 Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo N. F., mirusios (duomenys neskelbtini), turtas, inter alia butas su bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei (CK 5.62 str.). Valstybės nuosavybės teisė į paminėtą butą įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės darbuotojai, nuvykę į valstybei paveldėjimo teise perėjusį butą, nustatė, jog jame gyvena atsakovas. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atlaisvinęs valstybei priklausantį butą, byloje nėra.
CK 4.98 straipsnis numato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Pagal CK 6.612 straipsnį savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t.y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog valstybės nuosavybės teisė į ginčo turtą yra įrodyta rašytine bylos medžiaga, Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovo naudojimosi butu teisėtumą. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ginčo bute atsakovas gyvena savavališkai bei naudojasi juo neteisėtai, tokiu būdu pažeisdamas buto savininko, t. y. valstybės, teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo iškeldinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovas su visais jam priklausančiais daiktais iškeldintinas iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, valstybei iš atsakovo priteistina 31 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą O. F. su visais jam priklausančiais daiktais iš Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio buto su bendro naudojimo patalpomis, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo O. F. 31,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.