- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- e2S-795-278/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00544-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- L. K.
- Trečiasis asmuo
- B. Z. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-795-278/2015
Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00544-2011-5
2015 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. ir trečiojo asmens B. Z. R. atskiruosius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-390-732/2015 pagal L. K. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
atsakovė L. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013, pakeisto Panevėžio apygardos teismo 2014-10-20 nutartimi, vykdymo tvarką, leidžiant jai įsiteisinti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), žemės sklype, parengiant reikiamą projektinę dokumentaciją iki 2016-05-01, ir įpareigojant iki nustatyto termino neįsiteisinus šio statinio, savo bei atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos ir LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti šį statinį. Teismui netenkinus prašymo, prašė pakeisti vykdymo tvarką, sprendimo įvykdymą atidedant iki 2016-05-01. Nurodė, jog yra rengiamas ginčo žemės sklypo detalusis planas, kuriuo numatoma dalį miško žemės paversti kitomis naudmenomis ir tai atlikus, atsiras galimybė, pakeičiant sprendimo vykdymo tvarką, įteisinti ginčo statinį, tačiau tam reikalinga nustatyti terminą. Teigė, jog nesant galimybei įteisinti statinio, paruošė statinio griovimo sąmatą, kurios kaina 26 859,63 Eur. Nurodo, kad kreipėsi į Utenos RAAD ir Molėtų rajono savivaldybės administraciją ir pasiūlė sudaryti susitarimą, pagal kurį lėšos, reikalingos statiniui nugriauti, būtų paskirstytos, tačiau abu atsakovai nesutiko su lėšų paskirstymu ir nurodė, jog šio statinio griovimui lėšų nėra numatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą iš dalies patenkino, 2013-04-11 sprendimo įvykdymą atidėjo iki 2016-05-01 ir iš atsakovės L. K. priteisė trečiajam asmeniui B. Z. R. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovės L. K. gaunamos pajamos yra mažesnės nei statinio griovimo išlaidos ir ši aplinkybė neleidžia pačiai atsakovei įvykdyti teismo sprendimą. Įvertinęs, jog Molėtų rajono savivaldybės administracija ir Utenos RAAD per 6 mėnesius taip pat negalėjo įvykdyti sprendimo, nes institucijų biudžetai formuojami rudenį ir 2015 metams lėšų griauti L. K. pastatą nebuvo numatyta, darė išvadą esant pagrindui prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkinti. Prašymą dėl vykdymo tvarkos pakeitimo, leidžiant atsakovei L. K. įsiteisinti statinį teismas atmetė, nurodęs, jog toks prašymas keičia patį sprendimą, todėl gali būti svarstomas tik per proceso atnaujinimo institutą. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų B. Z. R. priteisimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog prašomų išlaidų dydis mažintinas, nes įvertinus atsiliepimą į prašymą, jo parengimui nebuvo reikalingas nurodyta žmogiškųjų ir intelektualiųjų išteklių apimtis. Pažymėjo, kad byla pradėta pagal B. Z. R. skundą, kuri gynė ne tik viešąjį interesą, bet ir savo interesus, statybai vykdant neteisėtai užpylus dalį ežero.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. K. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens B. Z. R. naudai priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – B. Z. R. prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėjimo atmesti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, motyvavo vykdant neteisėtas statybas ežero užpylimo faktu, nes kitoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, patvirtinę ežero riboms nesant pakeistoms. Teigia, kad prašymu pateikė du alternatyvius reikalavimus ir teismas turėjo diskreciją tenkinti vieną iš reikalavimų, todėl neturėjo jokio pagrindo priteisti trečiajam asmeniui atstovavimo išlaidų iš asmens, kurio prašymas buvo patenkintas. Nurodo, kad B. Z. R. neturėjo teisės dalyvauti procese, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo tvarkos pakeitimo ar jo vykdymo atidėjimo.
Atskiruoju skundu tretysis asmuo B. Z. R. prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2015-07-02 nutartį dalyje, kuria patenkintas atsakovės L. K. prašymas dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo iki 2016-05-01, išspręsti klausimą iš esmės ir L. K. prašymą atmesti bei pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės L. K. ir priteisti iš L. K. jos naudai 576 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad L. K. vardu yra registruota 16 nekilnojamojo turto vienetų, kas reiškia, jog L. K. nuslėpė duomenis apie tikrąją savo turtinę padėtį, todėl teismas nepagrįstai, vadovaudamasis vien tik jos vardu atidarytos vienos atsiskaitomosios sąskaitos išrašu, padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia vykdyti teismo sprendimo. Teigia, kad vykdant namo statybas L. K. turėjo pakankamai lėšų ir jos amžius netrukdė statyboms, o duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis būtų pakitusi lyginant su jos turtine padėtimi buvusia vykdant gyvenamojo namo statybas, ar kad jos turtinė padėtis ateityje pasikeis, kad ji kreipėsi dėl paskolos suteikimo namui nugriauti, teismui nepateikta. Teigia, jog byloje nepateikta jokių duomenų, kad ir teismo įpareigotos institucijos neturi lėšų griauti statiniui. Nurodo, jog atsakovai per teismo nustatytą terminą realiai jokių veiksmų neatliko ir tik likus mėnesiui iki termino pabaigos pradėjo formalų susirašinėjimą. Teigia, jog pareiga nugriauti gyvenamąjį namą tenka atsakovei L. K., kaip statytojai, o patirtas griovimo išlaidas ji galės išsireikalauti iš kitų atsakovų. Be to, mano, jog teismas nustatė pernelyg ilgą terminą teismo sprendimo įvykdymui, nepagrįstą jokiais įrodymais ir sprendžia esant pakankamam termino pratęsimui iki 2015-10-20. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino jos naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, kuri atitinka rekomenduojamas priteisti išlaidas civilinėse bylose už suteiktą advokato pagalbą. Prašo prijungti prie bylos duomenis apie atsakovės L. K. turimą nekilnojamąjį turtą, reikšmingus bylos išnagrinėjimui, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau, susipažinus su skundžiama teismo nutartimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimais į atsakovės L. K. ir trečiojo asmens B. Z. R. atskiruosius skundus prašo juos išspręsti teismo nuožiūra, įvertinant tai, ar teismo sprendimo atidėjimo instituto taikymas šiuo atveju atitinka jo tikslus ir nepažeidžia ieškovo teisėtų lūkesčių dėl įsiteisėjusio galutinio teismo procesinio sprendimo vykdymo. Nurodo, jog L. K. atskirajame skunde keliami skundžiamos nutarties dalies teisėtumo klausimai nėra susiję su inspekcijos teisėmis ir pareigomis, apima tik atsakovės ir trečiojo asmens ginčą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Atsiliepimu į atsakovės L. K. atskirąjį skundą B. Z. R. prašo skundą atmesti ir patenkinti jos, B. Z. R., atskirąjį skundą. Nurodo, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepriklausomai nuo to, kokioje proceso stadijoje šios išlaidos yra patirtos. Teigia, jog teismo protokoline nutartimi ji buvau įtraukta į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu ir bylos šalys, tame tarpe ir atsakovė, nutarties neginčijo. Be to, prašyme dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atsakovė ją nurodė trečiuoju asmeniu, tuo pripažindama jos, kaip trečiojo asmens, procesinį statusą šioje byloje. Nurodo, jog aplinkybė, kad atsakovės prašymas patenkintas iš dalies, nesudaro pagrindo atmesti jos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į atsakovės L. K. ir trečiojo asmens B. Z. R. atskiruosius skundus prašo trečiojo asmens B. Z. R. atskirąjį skundą dalyje dėl 2015-07-02 nutarties dalies, kuria patenkintas atsakovės prašymas tenkinti, šią 2015-07-02 nutarties dalį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – L. K. prašymą atmesti, kitą atskirojo skundo reikalavimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad L. K. teiginiai, jog ji neturi pakankamai lėšų griovimo darbams ir/arba, kad nepavyksta susitarti su kitais atsakovais dėl lėšų, reikalingų griovimo darbams paskirstymo, ne tik negali būti pagrindu ir priežastimi teismui faktiškai keisti sprendimą, bet ir pagrindu atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Be to, nurodo, jog teismas nepakankamai tyrė ir vertino aplinkybes, susijusias su L. K. turtine padėtimi, jos galimybėmis turėti lėšų ateityje, faktą, jog statybas vykdė jos sūnus, atsakingų už neteisėtas statybas institucijų teiginius apie lėšų griovimui nebuvimą. Mano, jog kaltais dėl neteisėtų statybų pripažinti asmenys realiai nėra suinteresuoti sprendimo įvykdymu. Teigia, jog teismas nemotyvavo, kodėl terminą sprendimui įvykdyti pratęsia iki 2016-05-01.
Atsiliepimais į atsakovės L. K. ir trečiojo asmens B. Z. R. atskiruosius skundus atsakovas LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo atsakovės L. K. atskirąjį skundą spręsti teismo nuožiūra, o trečiojo asmens B. Z. R. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas yra biudžetinė įstaiga ir biudžetą sudaro tik įstaigos išlaikymui skirtos lėšos. Teigia, jog departamentas teikė Aplinkos ministerijai paraiškas lėšoms gauti teismų sprendimų, susijusių su statybos padarinių šalinimu, vykdymui, tačiau lėšų iki šiol šiai krypčiai neskirta, todėl prisidėti prie teismo sprendimo vykdymo realiai šiuo metu nėra galimybės. Nurodo, jog ir šiais metais departamentas teiks paraišką minėtoms lėšoms gauti, sprendimų, susijusių su statybos padarinių šalinimu, vykdymui 2016 metams. Prašo netenkinti B. Z. R. prašymo prijungti naujus įrodymus, nes savo prašyme Z. K. nurodė pagrindinį kreipimosi motyvą – lėšų statinio nugriovimui neturėjimą, o naujai teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.
Atsakovė L. K. atsiliepimu į trečiojo asmens B. Z. R. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, atsisakyti prijungti naujus įrodymus. Teigia, kad nekilnojamuoju turtu už statinio griovimo darbus atsiskaityti negalima, todėl aplinkybė, kad turi nekilnojamojo turto nepaneigia teismo išvados, jog jos gaunamos pajamos šiuo metu neleidžia įvykdyti teismo sprendimo. Nurodo, kad teismo sprendime yra aiškiai nurodyta, jog ginčo statinys turi būti griaunamas ne tik jos, atsakovės L. K., bet ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis, todėl nepagrįsta ir nesąžininga reikalauti, jog visos išlaidos tektų jai. Teigia, jog prašymą pakeisti teismo sprendimo įvykdymo tvarką ar atidėti įvykdymą pateikė todėl, kad kitos šalys nurodė neturinčios lėšų sprendimui įvykdyti. Nurodo, jog skubiai pardavus turimą nekilnojamąjį turtą ir už gautus pinigus apmokėjus savivaldybei ir departamentui tenkančią griovimo išlaidų dalį, jai tektų bylinėtis dėl išlaidų priteisimo iš atsakovų, kas neatitiktų civilinio proceso ir bendrųjų teisės principų. Mano, jog teismas neturėjo priteisti apeliantei bylinėjimosi išlaidų, nes jos prašymas buvo patenkintas visa apimtimi, pati apeliantė neturėjo teisės dalyvauti procese, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo priimto sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar jo vykdymo atidėjimo, todėl visos B. Z. R. patirtos išlaidos turėjo tekti jai pačiai. Be to, nurodo, kad apeliantės prašomos priteisti išlaidos ne tik neatitinka Rekomendacijose nurodytų dydžių, bet juos ir viršija. Teigia, kad jos turtinės padėtis buvo žinoma jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliantės B. Z. R. teiginiai dėl naujų įrodymų prijungimo nepagrįsti ir nesusiję su byloje keliamu klausimu.
Motyvuojamoji dalis
B. Z. R. atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, o L. K. - atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013, iš dalies buvo patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinys atsakovams Molėtų rajono savivaldybės administracijai, LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., tretiesiems asmenims R. N., A. P., VĮ Utenos miškų urėdijai, Utenos visuomenės sveikatos centrui, B. Z. R. dėl Molėtų rajono savivaldybės administracijos įsakymo, projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo, Utenos apskrities viršininko administracijos pažymos apie nebaigtą statybą be esminių nukrypimų nuo projekto panaikinimo ir L. K. įpareigojimo nugriauti statinį. Minėtu sprendimu teismas panaikino: Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-01-20 įsakymo Nr.B6-29 „Dėl kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektų patvirtinimo“ 2-rą punktą; Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-02-05 statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. P4-15; Molėtų rajono savivaldybės administracijos išduotą 2009-05-22 statybos leidimą Nr. P5-56; Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento išduotą 2009-07-31 pažymą apie statinio statybą (rekonstravimą, kapitalinį remontą) be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. 114M-34 bei įpareigojo statytoją L. K. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti jai nuosavybės teise priklausantį statinį- gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Panevėžio apygardos teismas 2014-10-20 nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria statytoja L. K. įpareigota savo lėšomis nugriauti namą, pakeitė ir įpareigojo atsakovę L. K. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo ir atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti L. K. nuosavybės teise priklausantį statinį - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Iš dalies pakeistas Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimas įsiteisėjo 2014-10-20 (CPK 179 str. 3 d., 279 str. 1d.). Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį, įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, gali teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Be to, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, turi būti atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Byloje nustatyta, kad L. K. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-04-11 sprendimo vykdymo tvarką, leidžiant įteisinti neteisėtą statinį – parengiant reikiamą projektinę dokumentaciją iki 2016-05-01, o iki nustatyto termino neįteisinus statinio, įpareigoti ją savo ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento lėšomis nugriauti statinį. Atsisakius tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, prašė teismą atidėti sprendimo vykdymą iki 2016-05-01. Pirmosios instancijos teismas prašymą tenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą atidėjo iki 2016-05-01, įvertinęs L. K. bei valstybės institucijų turtinę padėtį. Kitoje dalyje prašymą atmetė. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas vadovavosi L. K. pateiktu atsiskaitomosios sąskaitos išrašu, tačiau į bylos medžiagą minėtas rašytinis įrodymas nėra įtrauktas (Teisėjų tarybos 2013-06-20 nutarimo Nr. 13P-74-(7.1.2) 20 p.). Kitų duomenų, patvirtinančių L. K. nurodytą sunkią turtinę padėtį, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Įvertinus, jog nagrinėjamoje byloje yra ginamas viešas interesas, pirmosios instancijos teismas turėjo galimybę ir pareigą patikrinti viešus valstybės registrus ir išsiaiškinti faktinę atsakovės turtinę padėtį, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, esant pagrindui priimti trečiojo asmens teikiamus naujus įrodymus, patvirtinančius atsakovės turtinę padėtį (CPK 314 str.). Viešų registrų duomenimis nustatyta, jog L. K. pajamas kas mėnesį sudaro apie 263 Eur (SoDros duomenys), tačiau iš trečiojo asmens pateiktų duomenų matyti, jog savo vardu nuosavybės teise L. K. valdo didelės vertės nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus, statinius; CPK 179 str. 3 d.). Šiuo atveju pripažintina, jog elgdamasi sąžiningai bei siekdama tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, pagal savo turtinę padėtį L. K. yra pajėgi gauti lėšų, būtinų teismo sprendimo vykdymui, jas gaudama disponuojant nekilnojamuoju turtu ar kitais civilinėje apyvartoje galimais finansavimo būdais. Duomenų, kad L. K. ėmėsi realių veiksmų gauti lėšų teismo sprendimo vykdymui, byloje nėra. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovė yra pensininkė, todėl neatmestina, jog banko paskola jai nebus suteikta, o kitų įrodymų, jog ateityje jos finansinė būklė pagerės, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Minėtos aplinkybės neduoda pagrindo konstatuoti, jog ir atidėjus sprendimo vykdymą, atsakovė turės lėšų ir galės įvykdyti sprendimą. Vertinant kitų atsakovų Molėtų rajono savivaldybės administracijos bei LR Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento galimybes skirti lėšas nugriauti neteisėtą statinį, pažymėtina, jog pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių minėtų lėšų apsunkintą gavimą, byloje taip pat nėra (CPK 12 str., 178 str.). Be to, kritiškai vertintini L. K. teiginiai dėl nepagrįstai jai perkeltos naštos nugriauti neteisėtą statinį bei atsakovams tenkančių griovimo išlaidų išreikalavimo teisminiu keliu, nes Panevėžio apygardos teismas 2014-10-20 nutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai atsakinga už teismo sprendimo įvykdymą nurodė būtent L. K.. Ta aplinkybė, jog kiti atsakingi asmenys šiuo metu neturi/neskiria lėšų neteisėto statinio nugriovimui, nesuteikia pagrindo statytojui – L. K. vengti įvykdyti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo tenkinti L. K. prašymo atidėti sprendimo įvykdymo terminą, kadangi atsakovė turėjo pakankamai laiko (6 mėn.) nuo 2014-10-20 įvykdyti sprendimą ir statinį nugriauti savo bei artimųjų lėšomis, nes byloje nepaneigti dalyvaujančių asmenų teiginiai, jog neteisėtas statybas finansavo atsakovės sūnus. Dėl paminėtų motyvų, teismo nutartis dėl sprendimo vykdymo atidėjimo naikintina ir L. K. prašymas atmestinas.
Sprendimo įvykdymo atidėjimo, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nagrinėjami teismo posėdyje, apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 284 str. 2 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog apie gautą L. K. prašymą pirmosios instancijos teismas pranešimais informavo visus asmenis, kurie buvo proceso dalyviais civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013. Dėl paminėto, kritiškai vertintini L. K. teiginiai B. Z. R. neturėjus teisės dalyvauti šioje byloje, nes tokią teisę trečiajam asmeniui suteikia įstatymas (CPK 284 str. 2 d.). Nustatyta, kad B. Z. R., pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, pateikė atsiliepimą į L. K. prašymą, kuriuo nesutiko su minėto prašymo motyvais. Pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, dalyvavo B. Z. R. ir jos atstovas. Byloje pateikti dokumentai, kurie patvirtina B. Z. R. patyrus bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato teikta teisine pagalba. Nepaneigus B. Z. R. teisės dalyvauti bylos nagrinėjime bei pateikus prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas privalėjo spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisiamos atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio nuostatas bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos; CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str.). Pagal Rekomendacijų (teisės akto redakcija galiojusi L. K. prašymo pateikimo momentu) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato ar advokato padėjėjo parengtą kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, priteistinas maksimalus užmokestis apskaičiuojamas taikant koeficientą 0,4, kas sudaro 285,80 Eur (714,50 Eur x 0,4 = 285,80 Eur; Rekomendacijų 8.16 p.). B. Z. R. atstovas advokatas E. Skurvydas dalyvavo viename teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 23 min., todėl maksimalus užmokestis advokatui būtų 71,45 Eur (714,50 Eur x 0,1 = 71,45 Eur; Rekomendacijų 8.19 p.). Dėl paminėto konstatuotina, jog B. Z. R. naudai pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis – 100 Eur, yra trečdaliu mažesnis nei priteistinas maksimalus dydis (357,25 Eur). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog teismas be pakankamo pagrindo ženkliai sumažino trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus, jog apeliacinės instancijos teismas keičia teismo nutartį, iš L. K. pilnai priteistinos B. Z. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl aukščiau paminėto motyvų skundžiama nutartis keistina (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį dalyje, kuria Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo vykdymas civilinėje byloje Nr. 2-4-732/2013 atidėtas iki 2016 m. gegužės 1 d., panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir L. K. prašymą atmesti, o nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo trečiojo asmens B. Z. R. naudai pakeisti ir iš L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens B. Z. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas padidinti iki 357,25 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 25 euro centų).
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.