- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-23
- Bylos Nr.
- e2S-2356-614/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05268-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Skolininkas
- S. G.
- Pareiškėjas
- K. R.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo K. R. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininko S. G. turto dalis esanti bendrojoje nuosavybės teisėje su sutuoktine D. G. yra 1/2 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 179 000 Eur bei 1/2 iš 1/5 žemės sklypo dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė vertė be miško medynų yra 1 490 Eur.
2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis V. M. vykdo vykdomuosius dokumentus: Nr. DJ-4309, kurį 2016-07-20 išdavė Vilniaus m. 15 – ojo notaro biuro notarė D. J. dėl 3 016,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G. kreditoriaus K. R. naudai, vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-4311, kurį 2016-07-20 išdavė Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarė D. J. dėl 3 016,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G., kreditoriaus K. R. naudai, vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-4313, kurį 2016-07-20 išdavė Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarė D. J. dėl 3 016,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G., kreditoriaus K. R. naudai, ir vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-4315, kurį 2016-07-20 išdavė Vilniaus m. 15-ojo notaro biuro notarė D. J. dėl 3 016,51 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G., kreditoriaus K. R. naudai, 2017-07-14 priimtas vykdymui notarės išduotas vykdomasis įrašas pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius arba čekius Nr. DJ-3433, kurį 2017-06-21 išdavė Vilniaus miesto 15-ojo biuro notarė D. J. dėl 3 017,38 Eur skolos išieškojimo iš skolininko S. G. išieškotojo K. R. naudai. Antstolis V. M. yra areštavęs skolininkui ir jo sutuoktinei D. G. priklausantį santuokos metu įgytą turtą – 4 kambarių butą su rūsiu, kurio bendras plotas yra 123,03 kv. m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir1/5 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,2500 ha, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad iškilo būtinybė minėtą areštuotą turtą parduoti iš varžytynių, siekiant išieškoti susidariusį įsiskolinimą bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 str., 667 str. skolininkui ir jo sutuoktinei 2017-09-04 pasiūlyta per dvidešimt kalendorinių dienų nuo patvarkymo gavimo pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka. 2017-10-17 skolininkas pateikė prašymą pratęsti terminą pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo arba turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių sutarimu. 2017-11-16 gautas kreditoriaus K. R. sutikimas dėl termino pratęsimo, todėl vadovaujantis CPK 613 str., skolininkui buvo pratęstas terminas iki 2017-12-11 imtinai. Skolininkas iki šiol nepasinaudojo šia savo teise, todėl antstolis kreditoriui K. R. pasiūlė kreiptis dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 15 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininko S. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. G., sudaro 1/2 dalį nekilnojamojo turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį 1/5 žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); skolininko S. G. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmetė.
4. Teismas nustatė, kad antstolis V. M. yra areštavęs skolininkui ir jo sutuoktinei D. G. priklausantį santuokos metu įgytą turtą – 4 kambarių butą su rūsiu, kurio bendras plotas yra 123,03 kv. m., (duomenys neskelbtini), ir 1/5 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 0,2500 ha, esantis (duomenys neskelbtini).
5. Teismas nustatė, kad 1973-10-27 skolininkas S. G. yra sudaręs santuoką su D. G.. Vedybų sutartis tarp sutuoktinių nėra sudaryta.
6. Teismas sprendė, kad skolininkas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad yra pagrindas nukrypti nuo CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl teismas pripažino, kad skolininko S. G. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. santuokoje įgyto turto dalis yra 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis 1/5 žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini).
7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO teismas nustatė, kad 2018-06-15, 10.15 val., t. y. vykstant teismo posėdžiui rašytinio proceso tvarka (rašytinis teismo posėdis prasidėjo 2018-06-15, 10 val.) buvo registruotas skolininko prašymas atidėti šį teismo posėdį, nes S. G. tą pačią dieną, t. y. 2018-06-15 pateikė Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir santuokinio turto padalijimo. Teismas sprendė, kad yra pagrindas prašymą atmesti, kadangi vien tik ieškinio pateikimas teismui (teismui dar net neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo) nesudaro pagrindo atidėti teismo posėdį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskirajame skunde skolininkas S. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-15 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą atmesti; tenkinti skolininko S. G. prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo iki bus išnagrinėta jo santuokos nutraukimo byla. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. D. G. ir S. G. visuomet buvo sutarę dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. Konkrečiai, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo S. G. nurodė, kad pas ji, paliekant šeimą, liko kilnojamasis turtas, šalių santuokos metu įgytos lėšos, už kurias ieškovas įgijo turtą Šimulionio g.
8.2. Skundžiama nutartimi formaliai konstatuota, kad ieškinys dėl santuokos nutraukimo nėra priimtas, todėl nėra pagrindo atidėti K. R. prašymo nagrinėjimą, neatsižvelgta į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, į tai, kad S. G. paaiškino, kokiomis aplinkybėmis susidarė įsiskolinimas K. R., į tai, kad toks K. R. prašymas neteisėtas, nepagrįstas.
9. Pareiškėjas K. R. su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi. Apeliantas iš esmės nepaneigė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.
9.2. Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Toks turto padalijimas atitinka teisingumo, protingumo, ekonomiškumo, nuosavybės valdymo bei naudojimo teisės geresnio įgyvendinimo kriterijus tiek skolininko ir jo sutuoktinės, tiek ir kitų kreditorių atžvilgiu.
9.3. Skolininkas turi ne vieną kreditorių, o reikalavimo sumos yra didelės.
9.4. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo buvo pateiktas tą pačią dieną, kurią vyko rašytinis bylos nagrinėjimas, todėl akivaizdu, kad taip galimai buvo siekiama vilkinti bylą ir stengtis išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Kreditoriaus žiniomis, ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas iki šiol, kadangi galimai buvo nustatyti ieškinio trūkumai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia iš esmės tik aplinkybe, kad apeliantas ir jo sutuoktinė yra sutarę dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, ir kad klausimas dėl santuokos padalijimo bus išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl teismas nepagrįstai atmetė skolininko prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylą išnagrinėjo, priimdamas skundžiamą nutartį. Jokių argumentų, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta skolininko turto dalis bendrame turte prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo apeliantas nepateikė.
14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2018-06-15, t. y. tą pačią dieną, kai buvo priimta skundžiama nutartis, ieškovas S. G. pateikė teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Skolininkas S. G. 2018-06-15, 10.15 val., t. y. vykstant teismo posėdžiui rašytinio proceso tvarka (rašytinis teismo posėdis prasidėjo 2018-06-15, 10.00 val.) pateikė prašymą atidėti šį teismo posėdį. Atskirajame skunde apeliantas taip pat prašo tenkinti jo prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo iki bus išnagrinėta jo santuokos nutraukimo byla. Iš prašymo turinio darytina išvada, kad skolininkas iš esmės prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla.
15. Kasacinis teismas išaiškino, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
16. Kaip minėta, ieškinys dėl santuokos nutraukimo teismui buvo pateiktas tą pačią dieną, kai buvo nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi ieškinys nebuvo priimtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vien tik ieškinio pateikimas teismui (teismui dar net neišsprendus ieškinio priėmimo klausimo) nesudaro pagrindo atidėti teismo posėdį.
17. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovas S. G. pateikdamas teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo su turto padalijimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, neįvykdė pareigos nurodyti visą sutuoktiniams priklausantį turtą ir skolininkus, ieškovas, atstovaujamas advokato, taip pat prašė atleisti jį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nors tokios galimybės CPK nenumato, todėl buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skolininko S. G. procesiniai veiksmai santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byloje rodo, kad pareiškėjas iš esmės nesiekė veiksmingo ir operatyvaus santuokinio turto padalijimo ir teismo sprendimo įvykdymo, nukreipiant išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo. Kaip minėta, jokių argumentų dėl skundžiama nutartimi nustatyto turto padalijimo prieštaravimo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams apeliantas nepateikė. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininko S. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. G., sudaro 1/2 dalį nekilnojamojo turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalį 1/5 žemės sklypo dalies, esančios (duomenys neskelbtini).
18. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą, pagrįstai iš esmės išnagrinėjo išieškotojo prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir jį tenkino, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.