Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų (bausmę atlikęs);

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), jam skirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės apribojimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga - nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 20 parų arešto (bausmę atlikęs);

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 20 parų arešto (bausmę atlikęs);

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), jam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė – 60 parų arešto (bausmę atlikęs);

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta vienu trečdaliu sumažinta bausmė - 1 metai ir 4 mėnesiai laisvės apribojimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę (bausmę atliko 2025 m. sausio 30 d,),

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. 2024 m. sausio 19 d. laikotarpyje nuo 17 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. išlaužė langą ir per jį patekęs į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš kambario pagrobė nukentėjusiajam N. S. priklausančius daiktus: elektrinį diskinį pjūklą „Boxer“ su lazeriniu davikliu, raudonos spalvos, Nr. SR-050, kurio vertė 55 Eur, benzininį grandininį pjūklą, geltonos spalvos, kurio vertė 87 Eur.

Kaltinamasis R. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teismui parodė, kad įvykio dieną nuėjo į nukentėjusiojo N. S. namus, esančius (duomenys neskelbtini), išėmė langą ir pateko į patalpą. Kadangi namo durys buvo užrakintos, pagalvojo, kad nukentėjusiojo nėra namuose. Žinojo, kad nukentėjusysis N. S. laiko namuose benzininį pjūklą, būtent jo pavogti ir ėjo, nes ketino parduoti. Benzininį pjūklą nukentėjusiajam grąžino, o už pagrobtą diskinį pjūklą atlygino žalą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 190, 192).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. D. visiško prisipažinimo, R. D. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

2024 m. sausio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atliekant įvykio aplinkybių patikslinimą, liudytojų apklaustas N. S. nurodė, jog 2024 m. sausio 19 d. nuo 17 val. 00 min. iki 19 val. 00 min. į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), per namo langą į namo vidų įsilaužęs nenustatytas asmuo pagrobė jam priklausančius įrankius. Nurodytos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalies požymius, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 16–17).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis N. S. parodė, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jo buvusiai sugyventinei N. K. priklausančiame name. 2024 m. sausio 19 d. apie 17 val. 00 min. išvykdamas iš savo gyvenamosios vietos ją paliko užrakintomis durimis bei uždarytais langais, o apie 19 val. 00 min. sulaukė draugo E. S. skambučio, jog atėjęs į jo gyvenamąją vietą rado pravirą lauko langą. Nedelsdamas grįžęs namo pastebėjo, jog yra pravira kairėje pusėje esanti medinio lango dalis, o vidinis medinio lango rėmas visas įstumtas į namo vidų ir guli pavirtęs ant lovos. Užėjęs į namą pastebėjo ant lovos bei grindų paliktus snieguotus pėdsakus, kurie liko pašaliniams asmenims įsibrovus į namo vidų. Pėdsakai buvo virtuvėje bei šalia esančiame kambaryje, kuriame laikė savo įrankius. Apžiūrėjęs kambarį, kuriame laikomi įrankiai pastebėjo, jog dingo jam priklausantys įrankiai - elektrinis diskinis pjūklas „Boxer“ su lazeriniu davikliu, raudonos spalvos, Nr. SR-050, kurio vertė 55 Eur, kampinis šlifuoklis „Boxer“, žalios spalvos su juoda baterija, Nr. SR-014, kurio vertė 80 Eur, bei benzininis grandininis pjūklas, geltonos spalvos, kurio vertė 87 Eur, pavadinimo neatsimena, serijinio numerio nežino. Papildomos apklausos metu parodė, kad kaltinamasis R. D. jam nurodė pagrobęs iš jo namų tik diskinį pjūklą ir benzininį grandininį pjūklą (1 t., b. l. 59–62, 63–66).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. V. parodė, kad 2024 metų sausio mėnesį R. D. jam paskambino ir paprašė paskolinti pinigų, kiek atsimena - apie 40 Eur. Jis turėjo tik 20 Eur, tokia suma R. D. tiko, o už paskolintus pinigus jis pasiūlė mainais benzininį pjūklą, kurį tą patį vakarą kaltinamasis jam ir atnešė. Jis nežinojo, kad benzinins pjūklas yra vogtas. Po kurio laiko su juo susisiekė policijos pareigūnai, kurie iš jo pasiėmė jam R. D. perduotą benzininį pjūklą (1 t., b. l. 85–88).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punktą ir 82 straipsnio 3 dalį apklausta G. S. parodė, kad ji nebuvo pasakiusi R. D. eiti vogti iš N. S. įrankius, jau tuo laikotarpiu su R. D. ji buvo susipykusi ir gyveno atskirai (1 t., b. l. 96–99).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra medinis vieno aukšto namas su mansarda, kurio teritorija dalinai aptverta. Iš vidinės namo kiemo pusės yra įėjimo į namą durys, durys atrakintos, durų spyna be išorinių laužimo žymių. Namo dešinėje pusėje yra pravertas langas, lango rėmas medinis, nuo rėmo ant lipnios juostelės paimti mikrodalelių pavyzdžiai. Nuo lango užrakto (kabliuko) iš vidinės lango rėmo pusės paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais. Pro atrakintas duris patenkama į kambarį Nr. 1. Kambario dešinėje pusėje, prie sienos, yra sofa, ant kurios yra antras lango rėmas, o ant rėmo - nukritusi užuolaida. Apdorojus minėtą lango rėmą juodais daktiloskopiniais milteliais, išryškėjo rankos pėdsakas. Kambaryje sudėti įvairūs daiktai, maisto produktai, kambario gale yra praėjimas į kambarį Nr. 2. Kambario Nr. 2 kairėje pusėje, šalia durų, ant žemės sudėti įvairūs įrankiai, plastikinės dėžutės, taip pat įrankiai padėti ant šalia esančio staliuko (1 t., b. l. 38–46).

2024 m. vasario 8 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje užfiksuota, kad: 1) vienas piršto pėdsakas, rastas įvykio vietos apžiūros metu ir nukopijuotas tirti pateikta daktiloskopine plokštele, yra tinkamas asmeniui identifikuoti. Likę trys pirštų pėdsakai yra netinkami asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 104–107).

2024 m. sausio 29 d. patalpų, daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), kurioje rastas iš nukentėjusiojo N. S. pagrobtas benzininis pjūklas, geltonos spalvos rėmo, juoda rankena (1 t., b. l. 47–54).

2024 m. rugpjūčio 19 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas benzininis pjūklas, kuris buvo pavogtas iš nukentėjusiojo N. S. (1 t., b. l. 132–139).

2024 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 20 val. 25 min., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėju G. G. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad gatvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas dabar pastebėjo, kad išluptas langas ir kažkas bandė įsibrauti į namo vidų. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas N. S., kuris paaiškino, kad 2024 m. sausio 19 d. apie 20 val. 00 min. grįžęs namo adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad vieno iš kambarių langas yra praviras, dėl to pagalvojo, kad galimai į minėtą namą kažkas buvo patekęs. N. S. užėjęs į namo vidų paaiškino, kad iš kambario yra dingęs benzininis pjūklas ir elektrinis diskinis pjūklas, o visi kiti šalia buvę įrankiai yra savo vietoje. N. S. paaiškino, kad gali pateikti jo nuosavybės teisę priklausančių dingusių daiktų patvirtinančius dokumentus. N. S. paaiškino, kad jam nuosavybės teisę priklausančius įrankius galėjo pagrobti pažįstamas R., kuris gyvena adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytoje gyvenamojoje vietoje jis nebuvo rastas. Pažymėjo, jog akivaizdžių įsilaužimo žymių nepastebėta, N. S. patvirtinančių nuosavybės teisę dokumentų neturėjo bei nerišliai dėstė įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 161–165).

2024 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. sausio 24 d., siekiant nustatyti asmenis, kurie galėjo įsibrovę į namo vidų pavogti įrankius, priklausančius N. S., bendrauta su šalia įvykio vietos gyvenančiais gyventojais: L. J., V. J., A. S., D. D., tačiau minėti asmenys nieko nematė (1 t., b. l. 171–172).

Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nurodyti veikos sudėties požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kyla nustačius bent vieną iš jų. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2011).

Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas R. D. dėl svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą 2024 m. sausio 19 d. pasitvirtino - kaltinamasis R. D. tyčia pagrobė svetimą nukentėjusiajam N. S. priklausantį turtą įsibrovęs į patalpą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, kuriame gyvena N. S., turėdamas tikslą – pagrobti benzininį pjūklą. Įsibrovęs į gyvenamojo namo patalpą, jis pagrobė N. S. priklausančius benzininį pjūklą ir diskinį pjūklą. Kaltinamojo parodymus atitinka ir nukentėjusiojo N. S. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jog iš jo namų, įsibrovus per langą, buvo pagrobti įrankiai – diskinis ir benzininis pjūklai, kurių bendra vertė 142 Eur. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ir liudytojo E. V. parodymai apie tai, jog jam už 20 Eur paskolinimą kaltinamasis R. D. atnešė benzininį pjūklą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, yra pavogtas iš nukentėjusiojo N. S., policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolai ir byloje esančios įvykių vietų fotonuotraukos ir specialisto išvada. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama R. D. neteisėtai veikai atskleisti ir jo kaltei pagrįsti.

Ištirtų įrodymų visuma taip pat patvirtina, kad R. D. įsibraudamas per langą ir neteisėtai patekdamas į gyvenamąjį namą pagrobė įrankius - svetimą N. s. priklausantį turtą – elektrinį diskinį pjūklą „Boxer“ su lazeriniu davikliu, raudonos spalvos, Nr. SR-050, kurio vertė 55 Eur, benzininį grandininį pjūklą, geltonos spalvos, kurio vertė 87 Eur. Kaltinamasis R. D. suvokė, kad įsibraudamas per langą į gyvenamąjį namą ir pagrobdamas jame esantį turtą - įrankius, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu. Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo R. D. nusikalstama veika kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis R. D. įvykdė tyčinį, baigtą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis R. D. yra teistas, teistumas už ankstesnių nusikalstamų veikų padarymą nėra išnykęs, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 8–22, 32–80 ).

Kaltinamojo R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 3 dalies straipsnio sankcijoje už šią nusikalstamą veiką numatytą bausmė – laisvės apribojimas, nustatant šios bausmės rūšies trukmę – 1 metus ir 6 mėnesius, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes tam yra nustatytos BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos (kaltinamasis prisipažino kaltu visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas N. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 55 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl pagrobto elektrinio diskinio pjūklo „Boxer“, pagrobto iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. sausio 19 d. (1 t., b. l. 79). Nors kaltinamasis R. D. nurodė, kad padarytą žalą nukentėjusiajam atlygino, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nusikalstamais R. D. veiksmais padaryta nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui N. S.. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. S. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo R. D. priteistina 55 Eur turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam R. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 1 kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 131), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje;

- mikrodalelių pavyzdžiai nuo lango rėmo, nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo lango užrakto-kabliuko, rankos pėdsakas, nukopijuotas ant daktiloskopinės plokštelės, perduoti saugojimui Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (1 t., b. l. 142), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. D. sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per 6 (šešis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. D. 55 Eur (penkiasdešimt penkis eurus) N. S. naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 1 (vieną) kompaktinį diską, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

- mikrodalelių pavyzdžius nuo lango rėmo, nuoplovą su galimais biologinės kilmės pėdsakais nuo lango užrakto-kabliuko, rankos pėdsaką, nukopijuotą ant daktiloskopinės plokštelės, perduotus saugojimui Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.