Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja G. Mataitienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-05575-2009-5

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo išieškotojo A. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išieškotojas A. M. 2011-06-07 kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu dėl skolininko M. S. turto atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės civilinėje byloje Nr. 2-4711-841/2011 pagal pareiškėjos A. I. skundą dėl antstolio Tomo Ubarto veiksmų, skelbiant varžytines dėl sutuoktinių M. S. ir A. I. turto pardavimo, pripažinimo neteisėtais.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos Nr. 2-4711-841/2011 nagrinėjimą iki Šiaulių miesto apylinkės teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-129-79/2011 dėl santuokos nutraukimo, motyvuodamas tuo, kad sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo bus padalintas ir sutuoktinių A. I. ir M. S. turtas, o priimtas teismo sprendimas turės tiesioginės įtakos priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4711-841/2011. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazės matyti, kad civilinė byla Nr. 2-129-79/2011 dėl santuokos nutraukimo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nutartimi taip pat yra sustabdyta. Dviejų bylų sustabdymas suvaržo išieškotojo galimybę kada nors patenkinti savo, kaip kreditoriaus reikalavimus.

Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam laikui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Klausimą dėl bylos sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių egzistavimo gali iškelti tiek byloje dalyvaujantys asmenys, tiek teismas savo iniciatyva. Tačiau apie CPK 163 straipsnyje numatytų bylos sustabdymo pagrindų egzistavimą gautus duomenis teismas privalo ex officio patikrinti ir nustatyti jų pagrįstumą. Privalomojo bylos sustabdymo pagrindai ne visada yra akivaizdūs. Teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą. Teismas privalo įsitikinti, ar aplinkybė, sudaranti pagrindą privalomam bylos sustabdymui, tikrai egzistuoja. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Sustabdyti bylą 163 str. 1 d. 3 p. galima tik kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nagrinėjamojoje byloje nustatyti pats, kai tarp dviejų ar kelių bylų prejudicinio ar kito teisinio ryšio nėra, teismas minėtu pagrindu neturi teisės sustabdyti bylą ir savo kompetenciją dėl tam tikrų faktų nustatymo perkelti kitam teismui.

LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi (LR CPK 667 str. 2 d.). Kaip matyti vykdant išieškojimą iš vieno sutuoktinio turto, įstatymas leidžia kreiptis į teismą ir prašyti atidalinti skolininko dalį iš areštuoto turto, nepriklausomai, ar kitas sutuoktinių turtas dalinamas, ar ne. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėjo nagrinėjamojoje byloje nustatyti pats, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartis, kuria sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-4711-841/2011 nagrinėjimas ik Šiaulių miesto apylinkės teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. 2-129-79/2011 naikintina ir klausimas dėl skolininko M. S. turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko M. S. turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.