- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- 2-203-883/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-05575-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Skolininkas
- M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. I.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) A. M. patikslintą prašymą skolininkui M. S., antstoliui T. U. ir suinteresuotam asmeniui A. I. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. patikslintu prašymu prašo nustatyti skolininkui M. S. bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių kilnojamųjų daiktų, areštuotų 2009-08-05 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 1927/2009, dalį, priskiriant skolininkui M. S. trijų dalių odinius baldus, svetainės stalą su aštuoniomis kėdėmis, indų plovimo mašiną „Fagor 1-LF-0731T“, kaitlentę „Fagor 1F-405“, orkaitę „Fagor- 6H-760R“, sekcijinių garažo vartų automatiką, tonuotą grūdintą stiklą laiptinėje ir virtuvėje, vėdinimo įrengimą „Komfovent kompakt rego- 400VE“, turto vertė – 15160 Lt. Prašyme nurodė, kad vykdydamas antstolio pasiūlymą ir remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste - CPK) 667 straipsniu, taip pat atsižvelgęs į tai, kad skolininkas už areštuotų kilnojamųjų daiktų ekspertizę nesumokėjo, prašo nustatyti skolininko M. S. dalį, vadovaujantis turto arešto akte nurodytomis kainomis.
Atsiliepimas
Antstolis T. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Pažymėjo, kad dalis areštuoto turto (roletai, sekcijinių vertų automatika garažo vartams, tonuotas grūdintas stiklas laiptinėje ir virtuvėje, vėdinimo įrenginys) yra neatskiriama namo dalis ir šio turto išardymas gali padaryti žalos tiek pačiam namui, tiek ir areštuotam turtui, todėl šis turtas turėtų būti priskirtas skolininkui.
Šalies argumentai
Skolininko M. S. atstovas advokatas M. B. posėdžio metu nurodė, kad su prašymu nesutinka. Nesutikimą argumentavo tuo, kad prašymas suformuluotas netinkamai-turėtų būti prašoma nurodytus daiktus priteisti asmenine nuosavybe; vyksta A. I. ir M. S. santuokos nutraukimo procesas, todėl, vaikams likus gyventi su A. I., jiems bus reikalingi tokie daiktai, kaip orkaitė ir kaitlentė; prašomas atidalinti turtas pinigine verte nesutampa; skolininkui nebuvo galimybės nustatyti tikrąją turto vertę, daiktų vertę nustatė pats antstolis. Pažymėjo, kad turtas nėra pareiškėjo saugomas, yra pasikeitęs namo, kuriame yra aprašytas turtas, savininkas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. I. į posėdį neatvyko, 2012-03-02 prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nurodė, kad į posėdį negali atvykti dėl ligos ir kad nespėjo sudaryti sutarties su advokatu dėl atstovavimo byloje. Atsižvelgiant į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų neatvykimas dėl ligos, atostogų, komandiruotės, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi neatvykimu dėl svarbių priežasčių (CPK 246 str.), o dokumentų, pateisinančių neatvykimą, suinteresuotas asmuo, kaip to reikalaujama CPK 246 straipsnio 2 dalyje, teismui nepateikė, konstatuojama, kad prašymas dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo neatitinka civilinio proceso reikalavimų.
Nenustatęs suinteresuoto asmens A. I. nedalyvavimo teismo posėdyje aplinkybių reikšmingumo ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui A. M. ir antstoliui T. U. apie posėdį pranešta, jų neatvykimo priežastys teismui nepraneštos, teismas bylą nagrinėja pareiškėjui A. M., antstoliui T. U. ir suinteresuotam asmeniui A. I. nedalyvaujant, nes byla nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, kuri numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pateiktos vykdomosios bylos Nr. 1927/2009 medžiaga nustatyta, kad antstolio T. U. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla pagal 2009-08-03 Šiaulių miesto IV notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 2372 dėl 105 000 Lt skolos išieškojimo iš skolininko M. S. išieškotojo A. M. naudai. Antstolis T. U. 2009-089-05 areštavo kilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Areštuoto turto vertė 30570 Lt, akte nurodoma, kad areštuoto turto savininkas yra skolininkas M. S. (vykd. b. 16-18 b. l.). Areštuotą kilnojamąjį turtą skolininkas M. S. įgijo santuokoje su A. I. (1 t., 8 b. l.), todėl turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (LR CK 3. 88 str.).
Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.).
Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas A. M.. Kaip jau buvo minėta, turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių M. S. ir A. I. nuosavybė. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Jeigu nustatoma skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateiktas atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, sąrašas. Šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad antstolis išieškojimą vykdo iš skolininko M. S. asmeninio turto, todėl yra būtina nustatyti skolininko M. S. turto dalį, esančią bendra su sutuoktine A. I. nuosavybe. Antstolis areštavo abiem sutuoktiniams priklausantį kilnojamąjį turtą 30570 Lt sumai. Pareiškėjas A. M., pateikęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, konkrečiai suformulavo reikalavimą ir nurodė konkretų turtą, kurio vertė 15160 Lt. Pareiškėjo prašymas nustatyti skolininkui priklausančią turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalį, priskiriant skolininkui konkretų turtą, yra teisėtas ir atitinka CPK 667 straipsnyje numatytus reikalavimus. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytas skolininko turto dalies nustatymas nepažeis suinteresuotų asmenų ir jų nepilnamečių vaikų interesų, nes tiek skolininkas, tiek suinteresuotas asmuo A. I. name, kuriame yra areštuotas turtas, negyvena, areštuotas turtas šiuo metu nėra susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neturi teisės nukreipti išieškojimo į minėtą sutuoktiniams priklausantį turtą.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. vasario 19 d. nutartimi antstolis T. U. įpareigotas skirti skolininkui M. S. ir sutuoktinei A. I. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir 2009-08-05 turto arešto aktu areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę (vykd. b. 52 b. l.). 2011-04-29 antstolio patvarkymas dėl turto įvertinimo ekspertizės skolininkui M. S. išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas (vykd. b. 55-56 b. l.), tačiau skolininkas M. S. antstolio nurodytu terminu sumų, reikalingų ekspertizės atlikimui, į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjo (vykd. b. 58 b. l.). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, kad skolininkui buvo sudaryta galimybė taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas, tačiau skolininkas šia galimybe nepasinaudojo.
Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas, įgytas po suinteresuotų asmenų santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str. 2 d.), taip pat nepaneigė prezumpcijos, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, konstatuotina, kad yra pagrindas prašymą tenkinti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 str. 2 d., teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Nustatyti, kad skolininko M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių kilnojamųjų daiktų, areštuotų 2009-08-05 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. 1927/2009, dalis yra trijų dalių odiniai baldai, svetainės stalas su aštuoniomis kėdėmis, indų plovimo mašina „Fagor 1-LF-0731T“, kaitlentė „Fagor 1F-405“, orkaitė „Fagor- 6H-760R“, sekcijinių garažo vartų automatika, tonuotas grūdintas stiklas laiptinėje ir virtuvėje, vėdinimo įrengimas „Komfovent kompakt rego- 400VE“.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.