Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. gegužės 25 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų viešųjų darbų per mėnesį, iš viso 160 valandų;

2) 2011 m. rugsėjo 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui 15 dienų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) 2012 m. kovo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis pagal 2011 m. rugsėjo 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 12 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2013 m. rugsėjo 13 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. 2019 m. birželio 8 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 28, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo M. Ž. priklausantį automobilį „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 1,83 promilėms girtumui.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su juo tame pačiame name gyvena ir jo sūnėnas M. Ž. 2019-06-08 apie 21 val. į namus automobiliu „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grįžo jo sūnėnas M. Ž. ir vėliau nuėjo miegoti. Jis tą vakarą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugalvojo sūnėnui nieko nesakant pasivažinėti jo automobiliu. Jis, žinodamas kur yra automobilio užvedimo atsarginiai raktai, juos pasiėmė iš stalčiaus, nuėjęs atsirakino, įsėdo į kieme stovėjusį automobilį ir klausėsi muzikos. Besiklausydamas muzikos, užkūrė automobilį ir juo palengva mėgino išvažiuoti atbuline eiga iš kiemo, tačiau jam to padaryti nepavyko, nes per daug susuko automobilio vairą ir priekiu kliudė kaimynės tvorą, bei taip apgadino automobilio priekinę dalį, tvorą. Iš kambario atsikėlęs atbėgo jo sūnėnas, atidarė automobilio dureles ir iš spynos ištraukė užvedimo raktelį, jį ištraukė iš automobilio ir jis nuėjo į kambarį. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jam buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas, bei jį uždarė į Šiaulių areštinę. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 83-84).

M. Ž., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kartu gyvena ir jo dėdė A. B. 2019 m. birželio 8 d., apie 21.00 val. jis grįžo į namus, savo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatė gyvenamojo namo kieme. Nusiprausė ir nuėjo miegoti. Apie 22.20 val. pabudęs, išgirdo, kad kieme „kurenasi“ automobilis. Pamanė, kad atvažiavo brolis, tačiau pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad kieme nebėra jo automobilio. Atidžiau pažiūrėjęs, pamatė, kad iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažinėja jo automobilis. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad neblaivus jo dėdė A. B., išvažiuodamas atbulas iš kiemo, kliudė kaimynės E. U., gyv. (duomenys neskelbtini), tvorą. Tvorą jis kliudė priekiniu dešinės pusės sparnu. Automobilio galiniai ratai jau buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pribėgęs prie automobilio, jis išjungė pavarą, ištraukė užvedimo raktus ir ištempė iš automobilio savo dėdę A. B. Jis automobilyje buvo vienas. Dėdė rado stalčiuje atsarginius automobilio raktelius ir savavališkai juos paėmė. Dėdei nei karto nėra davęs savo automobilio. Dėl to, kad dėdė savavališkai paėmė jo automobilį, pretenzijų jam nebeturi ir pareiškimo nerašys. Eismo įvykio metu buvo apgadinta - subraižyta kaimynės tvora ir apgadintas jo automobilis. Buvo apgadintas automobilio priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis buferis, variklio gaubtas, radiatoriaus apdailos grotelės ir priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 46-47).

Edvinas Ašmonavičius, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2019 m. birželio 8 d. patruliuojant kartu su tyrėju Rimu Vieču, apie 22.31 val. gavo iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo pranešimą, kad „(duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjo draugo dėdė su draugo automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kaimyno namo tvorą ir nuėjo namo. Automobilį pasiėmė neatsiklausęs. Pranešėjas ir automobilio savininkas laukia vietoje“. Nuvykus į įvykio vietą, buvo išsiaiškinta, kad 2019 m. birželio 8 d., apie 22.20 val. A. B., gyv. (duomenys neskelbtini), savavališkai pasiėmė automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuodamas automobilį atbuline eiga, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nes nėra jos įgijęs ir būdamas neblaivus, nepaliko tokio tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus ir atsitrenkė į šalia buvusią metalinę tvorą, ją apgadino. A. B. nustatytas 1,83 promilės girtumas, išvežtas ir uždarytas į Šiaulių areštinę (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

A. B. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2019 m. birželio 9 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Rimo Viečo tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 9);

2019 m. birželio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), ir čia esantis automobilis „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamasis A. B. (b. l. 14-19);

Eismo įvykio schema, kurioje nubraižyta įvykio metu automobilio „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta (b. l. 21);

Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos), Valstybės įmonės „Regitra“ transporto priemonės registracijos liudijimo ir Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopijomis (b. l. 22-25);

2019 m. birželio 9 d. pakvitavimu, iš kurio matyti, kad automobilis „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui M. Ž. (b. l. 26);

2019 m. birželio 10 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. Ž. (b. l. 28);

VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2019 m. birželio mėnesio duomenimis automobilio „Audi A6 Avant 3.0 TDI quattro“, gamybos metai 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5600 Eur (b. l. 29);

2019 m. birželio 10 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 30);

2019 m. birželio 8 d. Neblaivumo nustatymo aktu ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 8 d., 22.56 val., A. B. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas, o 2019 m. birželio 8 d., 23.16 val. – 1,83 promilių girtumas (b. l. 31, 41-43);

2019 m. birželio 9 d. administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu, iš kurių matyti, kad A. B. administracine tvarka nubaustas už tai, kad 2019 m. birželio 8 d. vairavo automobilį „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės jį vairuoti (b. l. 32-33);

2019 m. birželio 12 d. nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. B. piniginėms lėšoms (5600 Eur sumai), esančioms banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. 2019 m. birželio 8 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. birželio 14 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 103-105).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas išnykęs (b. l. 57-60), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 64-69), nedirbantis (b. l. 70-71), registruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 72).

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. B. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina artima bausmės vidurkiui, skiriama asmenims įvykdžius nusikaltimus.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į A. B. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 8 d. 23.16 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 10.57 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir laikytina, kad A. B. yra atlikęs vieną arešto parą.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis A. B. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimą, šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai nustatytas vidutinis neblaivumo lygis, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. B. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – trejus metus. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo A. B., priklauso M. Ž., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai atlikti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2019 m. birželio mėnesio duomenimis automobilio „Audi A6 Avant 3.0 TDI quattro“, gamybos metai 2006 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 5600 Eur, prokuroras prašo konfiskuoti dalį transporto priemonės vertės 2000 Eur. Toks prokuroro prašymas atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, darbinę veiklą bei teisingo nubaudimo principą yra pagrįstas, todėl iš A. B. konfiskuotina 2000,00 suma.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėjo pakvitavimu grąžintam savininkui M. Ž., ir apie tai praneština savininkui.

Prokuroro 2019 m. birželio 12 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. B. priklausančias pinigines lėšas – 5600 Eur, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. B. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur dydžio suma, esančia šioje banko sąskaitoje, paliktinas galioti kol bus sumokėta arba išieškota 2000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaltinamajam A. B. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti arešto bausme 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 8 d. 23.16 val. iki 2019 m. birželio 9 d. 10.57 val., ir laikyti, kad A. B. yra atlikęs 1 (vieną) arešto parą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. B. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš A. B. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2000 Eur (du tūkstančius eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimai, taikytus automobiliui „Audi A6, S6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėjo pakvitavimu grąžintam savininkui M. Ž., ir apie tai jam pranešti.

Prokuroro 2019 m. birželio 12 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. B. priklausančias pinigines lėšas – 5600 Eur, esančias banko (duomenys neskelbtini) sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiant A. B. disponuoti kas mėnesį iki 380 Eur dydžio suma, esančia šioje banko sąskaitoje, palikti galioti iki bus sumokėta arba iš kaltinamojo išieškota 2000 Eur konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Išaiškinti A. B., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

A. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.