Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š., jo atstovei advokatei D. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. 2015 m. birželio 4 d. apie 12.45 val. Kauno r. sav., Garliavoje, Vytauto – Liepų g., vairavo transporto priemonę automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas 1,8 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d.

A. Š. savo kaltę pripažino iš dalies. Paaiškino, kad alkoholio nevartojo, vartojo valerijono lašus, nes jautėsi prastai. Iš viso išgėrė penkis buteliukus šių vaistų. Serga hipertenzine liga. Sustojus prie draudžiamo šviesoforo signalo, priėjo žmogus ir pasakė, kad neblaivus vairuoji automobilį. Susinervinęs ir atvykus policijos pareigūnams, išgėrė penktą buteliuką, atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad neblaivus. Nuo paskutinio valerijono lašų buteliuko išgėrimo iki patikrinimo buvo praėję apie 5 minutes. Teisė vairuoti jam labai reikalinga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė paaiškino, kad A. Š. neginčija fakto, kad vairavo transporto priemonę ką tik išgėręs vaistų. Tačiau nesutinka su patikrinimo metu nustatytu alkoholio kiekiu jo organizme, kas turi tiesioginės įtakos padarytos veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Nagrinėjamu atveju labai svarbus momentas nustatinėjant neblaivumą, t.y. atliekant tyrimą griežtai laikytis specialiosios priemonės - alkotesterio naudojimo instrukcijos, kad gauti duomenys būtų teisingi ir gautų duomenų paklaida būtų kuo mažesnė. Policijos pareigūnams žinoma alkotesterio naudotojo instrukcija, kuri reglamentuoja alkotesterio naudojimo tvarką. Šioje instrukcijoje nurodyta, kad kiekvienam blaivumo testui turi būti naudojamas naujas vienkartinis antgalis, atliekant blaivumo testo procedūrą būtina įsitikinti, kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių ir nerūkė bent dvi minutes iki patikros. Be to, Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 117 patvirtintoje Formoje Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas", 20 punkte nurodyta, kad alkoholio kiekis nustatomas iškvepiamame ore būtinai išskalavus burną. Tai yra esminiai reikalavimai, kurie pagrįsti mokslo tyrimais. Šių reikalavimų nepaisymas ir sudaro pagrindą kilti abejonėms dėl patikrinimo rezultatų patikimumo. Šiandien policijos pareigūnai teigia, kad buvo pakankamai laiko, buvo lygtai klausiama. Tačiau tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad 12.37 val. buvo gautas pranešimas. Alkotesterio rodmenys yra 12.57 val. Tai kelia abejonių pareigūnų teiginys, kad buvo duotas laikas, nes per tokį laikotarpį reikėjo atvykti, bendrauti su vairuotoju, su liudytoju, kaip jie nurodo apie 30 min. Tai akivaizdu, kad 12.57 val. prietaisas yra užfiksavęs patikrinimą. Vadinasi per 20 min. pareigūnai dar turėjo ir atvykti. Tai vis tik tikėtina, kad nebuvo laikomasi 15 minučių, nes kaip teigia abu pareigūnai, kad atvykus dar buvo bendraujama. Šioje byloje policijos pareigūnas, prieš atliekant neblaivumo testą, neįsitikino prieš kiek laiko A. Š. vartojo medikamentus, kurių sudėtyje yra etanolio, nors administracinėn atsakomybėn traukiamas A. Š. pripažino juos vartojęs. A. Š. vartojo medikamentus, kurių sudėtyje yra etanolio, prieš atliekant jam neblaivumo testą. Pareigūnai patvirtino, kad jie fiksavo neblaivumą. O ar tai vaistai, ar ne, tai jie ir paaiškino, kad fiksuojamas yra neblaivumas. Prie bylos prijungti faktinių aplinkybių protokolai patvirtina, kad po medikamentų, kurių sudėtyje yra etanolio, vartojimo praėjus 5 minutėms yra užfiksuojama nuo 1,7 %. Tuo tarpu praėjus dar 5 minutėms promilės akivaizdžiai mažėja ir yra užfiksuojama tik 0,47 %. Pareigūnai galėjo pasiūlyti A. Š. išsiskalauti burną ir pakartoti procedūrą ir būtų užfiksuoti visai kitokie matavimo duomenys. Tokiu būdu, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad asmuo vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Tai, kad įvykio dieną A. Š. blogai jautėsi, skundėsi sveikatos problemomis, patvirtina darbovietės pažyma. Prie bylos prijungtas kvitas patvirtina, kad iki įvykio A. Š. buvo įsigijęs valerijono tinktūros. Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad A. Š. serga arterine hipertenzija, jį nuolatos kamuoja širdies ritmo sutrikimo priepuoliai. Taigi, A. Š. dėl sveikatos problemų įvykio dieną, prieš asmens neblaivumo testo atlikimą vartojo valerijono tinktūrą, dėl ko nustatytas neblaivumo testo rezultatas galėjo būti iškreiptas. Atkreiptinas dėmesys, kad alkotesterio patikros sertifikatas galiojo iki 2015-06-11, t. y. iki jo galiojimo pabaigos, nustatant A. Š. neblaivumo laipsnį, buvo likę tik 7 dienos, kas neabejotinai turėjo įtakos alkotesterio testų rezultatų tikslumui. Kadangi blaivumo testas A. Š. buvo atliktas nesilaikant alkotesterio instrukcijos, yra pagrindas abejoti pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatų objektyvumu, t. y. nėra neabejotinai patvirtinta, kad A. Š. automobilį vairavo neblaivus, būtent esant 1.80 promilių girtumui. A. Š. neblaivumo patikrinimas alkotesteriu vyko pažeidžiant jo naudojimo instrukciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad matavimo priemonės instrukcijos nepaisymas yra pagrindas nesiremti prietaiso parodymais. Atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę tokio pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-444-766/2010, N-556-1022/2012). ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad, vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus - turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Administracinių teisės pažeidimų, susijusių su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, bylose patikrinimo alkotesteriu metu užfiksuoti duomenys nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Šie duomenys vertintini kartu su kitais bylos įrodymais, atitinkančiais ATPK 256 str. reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje kilę pagrįstų abejonių dėl A. Š. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu aplinkybių. Pažymėtina, kad alkotesteris matuoja alkoholio kiekį iškvėptame ore, todėl akivaizdu, kad atliekant patikrinimą iškart po medikamentų, kurių sudėtyje yra etanolio, vartojimo, matavimo duomenys buvo iškreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnos ertmėje. Taigi, nagrinėjamu atveju, remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, esant 1.80 promilės girtumui, ir tuo padarė ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą, negalima. Visgi pripažinus, kad A. Š. padarė aptariamą pažeidimą, manytina, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatos ir administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Š. paskirti mažesnę nuobaudą, nei ATPK 127 str. 4 d. sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismas turi atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos dydį bei pasisakyti dėl švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba paskyrimo galimybės. Nors transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, yra vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. A. Š. vairuojant transporto priemonę būnant apsvaigusiam nuo medikamentų, kurių sudėtyje yra etanolio, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio elgesio, kurį A. Š. pats vertina kritiškai, negalima laikyti labai pavojingu ar piktybišku. A. Š. nuoširdžiai gailisi, kad pasielgė taip neatsakingai. Byloje nėra duomenų, kad A. Š. sistemingai pažeidinėtų KET, tokio pobūdžio pažeidimas jam nėra būdingas. A. Š. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio, jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio. A. Š. tikrai nemanė, kad išgėręs medikamentų, kurių sudėtyje yra etanolio, pripūs tiek promilių, jis nesijautė esąs neblaivus. Pažeidimas yra atsitiktinis, KET taisykles A. Š. pažeidė dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savo būkle. Teisė vairuoti transporto priemones A. Š. yra reikalinga atliekant darbo funkcijas. Darbdavys A. Š. vertina kaip sąžiningą, pareigingą darbuotoją. A. Š. netekęs teisės vairuoti transporto priemones, tampa nebereikalingu darbuotoju, kadangi kasdieniniam darbo funkcijų atlikimui yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Netekęs teisės vairuoti transporto priemones A. Š. gali netekti darbo, o tai labai skaudžiai atsilieps ne tik jam pačiam, bet ir jo artimiesiems. Pažymėtina, kad teisė vairuoti A. Š. yra reikalinga ir rūpinantis senyvais ligotais tėvais. Manytina, kad nuobauda - specialiosios teisės atėmimas ATPK 126 str. 4 d. numatytam terminui, kurios taikymas ilgą laiką A. Š. neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu ir atimtų galimybę rūpintis bei išlaikyti artimuosius, nėra proporcinga ir sąžininga priemonė. Remiantis išdėstytais argumentais, prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir A. Š. neskirti specialiosios teisės atėmimo arba nustatyti administracinės nuobaudos - specialiosios teisės atėmimo - terminą žymiai trumpesnį, nei numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad A. Š. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Tai, kad A. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, įrodyta byloje teisėtai gautų, teisme tiesiogiai ištirtų, patikrintų ir įvertintų įrodymų visuma, būtent: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenims (b. l. 1-2), asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad A. Š. 2015-06-04 12.57 val. nustatytas 1,8 promilių girtumas (b. l. 3), apklaustų liudytojų parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 6), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), D. K. paaiškinimu (b. l. 9),alkotesterio patikros sertifikatu Nr.1662671 (b.l.4).

Liudytojas D. Č. parodė, kad buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Vairuotojas jau buvo sustabdytas kito asmens. Vairuotojo blaivumas patikrintas alkotesteriu, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kuris skiriasi nuo vaistų kvapo. Alkotesterio kalibravimas patikrintas, yra išlaikęs įskaitą, susipažinęs su prietaiso naudojimo instrukcija. Vaistų buteliukų vairuotojo automobilyje nematė. Tarnybinis pranešimas buvo surašytas tuoj pat.

Liudytojas Ž. K. parodė, kad iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Veiverių gatve važiuoja neblaivus vairuotojas link Garliavos. Sureagavo ir nuvyko į nurodytą vietą. Garliavoje, Vytauto-Liepų gatvių sankryžoje buvo automobilis, kurį vairavo neblaivus vairuotojas. Jis tikrino vairuotojo blaivumą, buvo paklausta ar vartojęs alkoholinių gėrimų, vairuotojas sakė, kad kažkiek vartojęs vaistų. Atvykus blaivumas buvo tikrinamas nei iš karto, praėjus apie 20 minučių. Leidžiama vairuotojui palaukti, praskalauti burnos ertmę. Yra išlaikęs alkoholio matuoklio naudojimo įskaitą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai dėl to, kad jį sustabdžius policijos pareigūnams, išgėrė dar vieną buteliuką valerijono lėšų ir taip buvo iškreipti alkotesterio parodymai, vertintini kaip gynybinė versija. Pažymėtina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – taisyklės) 27 punktą, nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą. A. Š. nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą, o paaiškinime nurodė, kad sutinka (b.l.2). Iš bylos duomenų nustatyta, kad pažeidimas užfiksuotas 12.45 val., neblaivumas nustatytas 12.57 val. (b.l.3), t.y. praėjus 12 minučių. Pagal gynybos pateiktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų aplinkybes (b.l.45-47, 59), praėjus 12 minučių, A. Š. neblaivumo duomenys turėjo būti lygios 0, ar bent lengvo girtumo laipsnio, bet ne 1.80 promilės alkoholio. Todėl šie pateikti duomenys nepaneigia institucijos pateiktų kaltumo įrodymų visumos patikimumo prasme. Įvertinant logišką įvykių seką, likusios 3 minutės (rekomenduojamas 15 minučių laiko intervalas) niekaip neįtakotų administracinio teisės pažeidimo veikos kvalifikavimo (vidutinis neblaivumo laipsnis yra laikomas nuo 1,51 iki 2,5 promilės) .

ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N17‑103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1‑1396/2007, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). Įvertinęs bylos medžiagą (b.l.28-41), teismas tokių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Pažymėtina, jog A. Š. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Vairavimas transporto priemonės neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijoje numatytam laikotarpiui, tikrai gali sukelti neigiamas pasekmes, nes, netekęs teisės vairuoti administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali nepilnai atlikti savo darbines funkcijas, tačiau tai išimtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1756/2006, N62-3678/2011 ir kt.), nelaikytinos, nes neigiamų pasekmių kilimas yra neišvengiama administracinės nuobaudos dalis. Darydamas tokį pažeidimą, A. Š. pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Jis, žinodamas, kad administracinės nuobaudos taikymas pakenktų jo darbui ir jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas neblaiviame stovyje automobilio nevairuoti ir nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog šioje byloje ATPK 30 ¹ straipsnis A. Š. atžvilgiu netaikytinas.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą baustinas sankcijoje numatyta administracine nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 ² str., 286, 287 str. teismas

nutarė:

A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą - 579 EUR (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimą laikyti netekusiu nuo nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą išsiųsti vykdymui Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.