Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. birželio 4 d., apie 12.45 val., Kauno r. sav., Garliavoje, Vytauto ir Liepų g. vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,8 promilės) girtumo laipsnis, ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, skirdamas A. Š. nuobaudą, nepagrįstai atsisakė taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nors transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, yra vertinamas kaip ypač šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir pavojingas visuomenei dėl potencialiai galimų sunkių pasekmių, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. A. Š. vairuojant transporto priemonę būnant apsvaigusiam nuo medikamentų, kurių sudėtyje yra etanolio, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, todėl vadovaujantis protingumo kriterijais, tokio elgesio, kurį A. Š. pats vertina kritiškai, negalima laikyti labai pavojingu ar piktybišku. Pažymi, kaip jau nurodyta ir aukščiau, po medikamentų vartojimo nustatytos promilės po kurio laiko žymiai sumažėja, todėl aptariamo įvykio negalima vertinti kaip pažeidimo, padaryto asmens, vartojusio alkoholį. Šių aplinkybių priimdamas skundžiamą nutarimą Kauno apylinkės teismas pakankamai neįvertino. Manytina, kad nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 2 metams, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra neproporcinga. Nutarimu A. Š. paskirtas specialiosios teisės atėmimas neproporcingai sukeltų jam didelių nepatogumų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, ir atimtų galimybę rūpintis bei išlaikyti artimuosius, todėl negali būti laikoma proporcinga ir sąžininga priemone.

Motyvuojamoji dalis

A. Š. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. Š. pagrįstai pripažino padariusį LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. Š. kaltė padarius LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 126 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. Š. kaltu pagal LR ATPK 126 straipsnio 4 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino ištirtus įrodymus, pašalino įrodymų prieštaravimus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad remiantis vien alkotesterio duomenimis, tvirtinti, kad asmuo vairavo neblaivus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, negalima. Tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės pagal LR ATPK 126 straipsnį, t. y. transporto priemonių vairavimo, esant vairuotojams neblaiviems, būtina nustatyti konkretų ir nekeliantį abejonių neblaivumo laipsnį. Tačiau vertinant asmens atsakomybę pagal LR ATPK 126 straipsnį, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo tam tikru momentu, t. y. vairavimo metu. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) matyti, kad A. Š. buvo sustabdytas vairuojantis automobilį 2015 m. birželio 4 d., 12.45 val., o iš neblaivumo nustatymo kvito (b. l. 3) matyti, kad 2015 m. birželio 4 d., 12.57 val., A. Š. nustatytas 1,80 promilių girtumo laipsnis. Byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 4) patvirtina, jog alkotesteris „Alcotest 6810“ naudoti tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2015 m. birželio 11 d. Apeliantas teigia, kad iki alkotesterio sertifikato galiojimo pabaigos, nustatant A. Š. neblaivumo laipsnį, buvo likę tik 7 dienos, kas neabejotinai turėjo įtakos alkotesterio testų rezultatų tikslumui. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad alkotesterio, kurio patikros sertifikatas yra galiojantis, parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, o apelianto prielaida, kad artėjant sertifikato galiojimo pabaigos datai alkotesterio parodymai yra mažiau tikslūs, yra niekuo nepagrįsta. Patikros sertifikatas patvirtina, jog sertifikuotas alkotesteris neabejotinai yra tinkamas naudoti iki datos, nurodomos sertifikate, taigi ši apelianto nurodoma aplinkybė teismui nesukelia jokių abejonių alkotesterio parodymų patikimumu. Pažymėtina ir tai, jog Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 27 punkte nustatyta, kad nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Tokiu atveju A. Š., nesutikdamas su alkoholio matuoklio duomenimis, pasinaudodamas teisės aktų numatyta galimybe, turėjo teisę pati kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jo medicininės apžiūros, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad A. Š. šia jam suteikta teise būtų pasinaudojęs.

Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu jis parodė, jog neblaivumo testas jam buvo atliktas netrukus po vaistų vartojimo, praėjus maždaug 5 minutėms, o ši aplinkybė nėra paneigta byloje esančiais įrodymais. Apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė antstolio Mareko Petrovskio 2015 m. spalio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-15-79 (b. l. 59), kuriame konstatuojama, jog A. Š. pavartojus valerijonų tinktūros, alkotesteris „Alcoscan AL9000“ po 5 min. parodė 1,77 promilių girtumo laipsnį, o po 10 min. – 0,47 promilių girtumo laipsnį. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog alkotesteris „Alcoscan AL9000“, kuriuo buvo atliekami matavimai, nėra serfitikuotas, be to, tai nėra profesionalus alkotesteris, naudojamas policijos pareigūnų, todėl vadovautis jo nustatytais duomenimis, kuriuos patvirtino antstolis, ir jais paneigti profesionalaus alkotesterio parodymus nėra jokio pagrindo. Teismas sutinka su apelianto išvada, kad pažeidus bet kokio alkotesterio naudojimo taisykles (pvz., matuojant alkoholio koncentraciją iškvėptame ore praėjus per trumpam laiko tarpui po alkoholio vartojimo), alkotesteris iš tiesų gali parodyti neteisingus duomenis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. Š. neblaivumo laipsnį pareigūnai patikrino iš esmės pažeisdami jų naudojamo alkotesterio „Alcotest 6810“ taisykles. Liudytojas vyriausiasis patrulis D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. Š. alkotesteriu buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, iš burnos jam sklido ne vaistų, o stiprus alkoholio kvapas. Liudytojas vyresnysis patrulis Ž. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vairuotojo neblaivumą jis tikrino su alkotesteriu. Kai jie atvyko, A. Š. neblaivumas buvo tikrinamas ne iš karto, kadangi vairuotojas buvo nušalintas nuo vairavimo ir paskui po gerų 20 min. buvo patikrintas. Jie visada leidžia vairuotojui palaukti, prasiskalauti burną ir tik tada atlieka tikrinimą. Liudytojas Ž. K. patvirtino, kad jo akivaizdoje jis tikrai negėrė jokių vaistų. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad byloje esančiame liudytojo D. K. paaiškinime nurodoma, jog jis pastebėjo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vingiuojantį po visą kelią. Jis sustojo prie šviesoforo ir priėjęs pastebėjo, jog vairuotojas yra neblaivus, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai nustatė, kad automobilį vairavo A. Š. (b. l. 9). Teismas nenustatė nei liudytojo policijos pareigūno D. Č., nei liudytojo Ž. K., nei liudytojo D. K. suinteresuotumo bylos baigtimi, byloje jokių duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti A. Š., nėra, tokių duomenų nenurodoma ir A. Š. apeliaciniame skunde. Nors A. Š. teigimu, jis prieš vairuodamas automobilį alkoholio nevartojo, o išgėrė valerijono lašų, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nutarime pagrįstai konstatuota, kad praėjus ne mažiau kaip 12 min. nuo vairuotojo A. Š. sustabdymo (lyginant pažeidimo padarymo laiką, nurodomą administracinio teisės pažeidimo protokole, ir neblaivumo nustatymo laiką, nurodomą neblaivumo nustatymo kvite), jo alkoholio kiekio iškvėptame ore duomenys turėjo būti artimi nuliui promilių, bet ne 1,80 promilės alkoholio. Manytina, kad pažeidėjo nurodomas suvartotų vaistų kiekis negalėjo sukelti vidutinio girtumo laipsnio, kuris išliktų net 12 min. po vaistų pavartojimo. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai teigė, kad nuo vairuotojo sklido ne vaistų, o stiprus alkoholio kvapas. Teismo nuomone, tikėtina, kad apeliantas galėjo būti pavartojęs ir valerijono lašų, tačiau vidutinis girtumo laipsnis buvo nustatytas ne dėl šių vaistų vartojimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog vairuodamas automobilį A. Š. buvo neblaivus, kadangi alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 6810“ buvo užfiksuotas nustatytą leistiną normą viršijantis neblaivumas – 1,80 ± 1,7 %, t. y. ne mažiau kaip 1,7694 promilės, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad nagrinėjamu atveju A. Š. blaivumo patikrinimas buvo atliktas netinkamai, arba leidžiančių abejoti šio patikrinimo rezultatais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei pagrįstai pripažino juos A. Š. kaltę patvirtinančiais įrodymais padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi, apelianto nuomone, paskirtoji papildoma nuobauda – specialiosios teisės atėmimas 2 metams, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra neproporcinga.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas LR ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į LR ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias ir kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių grėsmę tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, kuris yra priskiriamas prie šiurkščių (LR ATPK 27 straipsnis). Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad paskirtas specialiosios teisės atėmimas neproporcingai sukeltų jam didelių nepatogumų, susijusių su darbo funkcijų atlikimu, ir atimtų galimybę rūpintis bei išlaikyti artimuosius, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančios aplinkybės, galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau yra vertinamos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nors apeliantas nurodo, kad savo veiksmais eismo įvykio nesukėlė, žala kitų asmenų turtui ir sveikatai padaryta nebuvo, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau šie apelianto argumentai, sprendžiant klausimą dėl LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra nepagrįsti, kadangi už apelianto nurodomus pažeidimus jam būtų grėsusios daug griežtesnės nuobaudos (pvz., LR ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcija už eismo įvykį, sukeltą neblaivaus asmens), taigi nagrinėjamu atveju tai jo atsakomybės nešvelnina.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus LR ATPK 30, 30² straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam šiurkščiam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (LR ATPK 20 straipsnis), todėl pagrindo tenkinti A. Š. apeliacinį skundą nėra, jis netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.