Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-738-280/2010

teisėjas Eigirdas Činka Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01379-2010-6

2010 m. gruodžio 23 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui A. L., institucijai teikiančiai išvadą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos L. Sankauskaitės pranešimą apie bylą bei šalių paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad K. L., gim. 2008-10-05 yra šalių dukra. Pirmosios instancijos teismas, priteisė išlaikymą vaikui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nesutinka su 350 Lt priteisto išlaikymo dydžiu, nes jis neišgali mokėti tokio dydžio sumą ir prašo ją sumažinti iki 130 Lt. Teismo posėdžio metu sutiko mokėti apie 200 Lt.

Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­ko iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54,4 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikius, turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystimosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma atsižvelgiant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas: dar­bo už­mo­kes­tį, ki­tas su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sias pa­ja­mas, au­to­ri­nį at­ly­gi­ni­mą, pen­si­ją, sti­pen­di­ją, so­cia­li­nę pa­šal­pą; pa­ja­mas iš ko­mer­ci­nės ir ūki­nės veik­los: nu­om­pi­ni­gius, di­vi­den­dus ir kt.; lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį (au­to­mo­bi­lius, ver­tin­gus kil­no­ja­muo­sius daik­tus, bran­gak­me­nius) ir ne­kil­no­ja­mą­jį (gy­ve­na­muo­sius na­mus, bu­tus, ki­tus pa­sta­tus, že­mę, miš­ką ir kt.) tur­tą; ver­ty­bi­nius po­pie­rius (ak­ci­jas, ob­li­ga­ci­jas); ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą.

Nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. CK 3.192 straipsnis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nepilnamečių vaikų išlaikymo orientacinis kriterijus yra viena minimali mėnesinė alga (CK 6.461 straipsnio 2 dalis), kuri šiuo metu yra 800 Lt. Tačiau tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl tėvų turtinės padėties, teismas ją vertina vaiko interesų naudai, t. y. laikoma, kad turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko minimalius poreikius atitinkantį išlaikymą.

Šalių vaikas yra 2 metų amžiaus. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovė patikslino paskaičiavimus ir nurodė, kad vaiko išlaikymui vidutiniškai išleidžia apie 700 Lt kas mėnesį, o pradėjus vesti vaiką į darželį išlaidos dar padidės apie 130 Lt. Ieškovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurėdė, kad jos pajamos yra 676 Lt. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba prie ūkio ir gauna atlygį, išlaikytinių daugiau neturi, skolų neturi (b.l. 48). Ieškovė gyvena nuomojamam bute, todėl ieškovei atsiranda papildomų lėšų mokėti už buto nuomą. Atsakovas turi transporto priemonę, darbo biržoje registruotas nuo 2010-03-16, prasidėjus teisminiam ginčui (b.l.23-24). Byloje yra duomenų, kad nuo 2010-03-01 iki 2010-07-01 atsakovas teikė K. išlaikymui po 130 Lt, ginčo dėl to nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šalių pajamas ir išlaidas daro išvadą, kad priteistas išlaikymas vaikui po 350 Lt kas mėnesį yra pakankamas ir proporcingas tėvų gaunamoms pajamoms. Pažymėtina, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, jo sveikatos būklė galimybių dirbti neriboja, todėl turi galimybę pagerinti savo materialinę padėtį. Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, vai­ko išlaikymo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį.

Atmestini atsakovo argumentai, kad jis negali mokėti 350 Lt išlaikymo vaikui. Leistinais rašytiniais įrodymais jis neįrodė, kad pagal savo turtinę padėtį negali teikti vaikui 350 Lt išlaikymo per mėnesį. Be to, nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Jis naudojasi savo motinos turtu, ieškovė tvirtino, kad jis dirba nelegaliai, gauna pajamų. To atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu neneigė. Be to, nurodė, kad buvo įsidarbinęs, bet darbo sutartį nutraukė dėl jam netinkamų darbo sąlygų, nes darbas buvo per sunkus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti skundžiamo teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikui privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nustatė tinkamo dydžio ir atitinkantį atsakovo turtinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškovė nuo jų yra atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., b. l. 63).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.