- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-05-09
- Bylos Nr.
- 1-383-1127/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49736-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- J. Č.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
S. M. 2020 m. gruodžio 22 d. apie 06.35 val. Kaune, V. Krėvės pr., kryptimi nuo Kovo 11-osios g. link Pramonės pr., ties pastatu Nr. 46, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą, tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės į kairę pagal automobilio važiavimo kryptį per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją J. Č. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai J. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad gruodžio 22 d. 6.30 val. važiavo į darbą V. Krėvės pr. Buvo tamsus rytas, prastas oras, 4-5 laipsniai, migla, lynojo. Važiuojant V. Krėvės pr. esančia žiedine sankryža, jis praleido kitus automobilius ir važiavo toliau. Buvo aptaškytas automobilio priekinis stiklas, todėl įjungė valytuvus. Važiuojant antrąja eismo juosta, net nepastebėjo, kaip staiga kelyje atsirado nukentėjusioji ir jis ją partrenkė. Nukentėjusioji jam iš dešinės pusės įžengė į antrą eismo juostą, ėjo per šviesoforu nereguliuojamą perėją. Jis ją kliudė dešiniuoju automobilio sparnu, ji įstrižai krito per stiklą. Jis iš karto išlipo iš vairuojamo automobilio ir skambino pagalbos telefonu. Nukentėjusioji skundėsi, kad jai skauda, apklojo ją savo apklotu. Šalia sustojusi vairuotoja nurodė nejudinti nukentėjusiosios, todėl jis laukė greitosios medicininės pagalbos ir policijos. Tuo metu buvo labai tamsu, atrodė lyg jis važiuotų tuneliu, pėsčioji kelyje atsirado staiga, jis stabdė, tačiau nesuspėjo. Nukentėjusioji vilkėjo tamsiais drabužiais, prisidengusi juoda veido kauke, neturėjo jokio atšvaito. Automobilyje buvo vienas, daugiau eismo įvykio dalyvių nebuvo. Galbūt po 1 min. nuo eismo įvykio pravažiavo kitas automobilis, tačiau jo vairuotoja eismo įvykio nematė. Buvo kelio ženklinimas. Važiavo ne greičiau nei 40 km/h. Jo vairuotojo stažas – virš (duomenys neskelbtini), per šį laikotarpį neturėjo tokių eismo įvykių. Kadangi eismo įvykis įvyko gruodžio 22 d., t. y. prieš šventes, nenorėdamas nuliūdinti sutuoktinės, jai iš karto apie eismo įvykį nesakė. Tai padarė po Kūčių. Ji labai išgyveno. Jis bandė susiekti su tyrėja dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai, prašė duoti nukentėjusiosios telefono numerį, tačiau tyrėja informavo, kad nukentėjusioji atsisakė jam duoti savo kontaktinius duomenis. Savo veiksmus vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi dėl šio įvykio. Po eismo įvykio sutriko ir jo sveikata. Dabar transporto priemonėmis važiuoja lėtai, kiekviename metre tikisi, jog kažkas gali „įšokti“ į perėją, stengiasi tai numatyti.
Nukentėjusioji J. Č., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog įvykio dieną ėjo į darbą. Žinodama, kad perėjos yra nesaugios, niekada į jas „neįšoka“, prieš tai apsidairo, ar yra saugu. Tą dieną, baigdama pereiti antrą juostą, žiūrėjo į dešinę pusę, matė raudoną šviesoforo signalą. Nežino, iš kur kelyje tuo metu atsirado kaltinamasis. Įvykio vieta apšviesta. Slidu nebuvo, nelijo, kelio danga buvo kažkiek šlapia. Mano, jog ji nebuvo nepastebima. Tuo metu ėjo į autobusų stotelę, tačiau atsibudo greitosios pagalbos automobilyje. Buvo netekusi sąmonės. Viską matė kaimynai. Šiuo metu jaučia eismo įvykio pasekmes, jos šonkauliai yra sulaužyti. Įvykis nutiko prieš Kalėdas, ji su kolegomis buvo susitarę keisti dovanomis, todėl buvo geros nuotaikos. Priimamajame ji pasakė, kad reikia paskambinti jos dukrai, kuri paimtų buto raktus ir atvežtų jos daiktus. Buvo paguldyta į skyrių, nes buvo manoma, jog reikalinga galvos operacija pašalinti hematomai. Pirmą kartą jai buvo daroma procedūra po kojos operacijos, pakartotinai po pietų. Jie vis ateidavo pasižiūrėti, ar ji sąmoninga, tačiau nusprendė galvos operacijos nedaryti. Gruodžio 23 d. 20 val. jai buvo padaryta kojos operacija, įdėtas implantas. Gruodžio 31 d. buvo išleista iš gydymo įstaigos. Ją slaugė dukra. Pakankamai ilgai ji buvo vežimėlyje, vėliau buvo taikoma reabilitacija. Buvo manoma, jog gali būti reikalinga antra kojos operacija, tačiau ji sugijo. Liko gumbas, kuris tikriausiai neišnyks. Gydymui taikytos mankštos, magnetai, reabilitacija. Minėtos procedūros skausmingos, po kurių ji jausdavosi blogai. Šiuo metu savijauta būna įvairi. Toje pusėje, kur buvo smūgis, yra pastovus galvos skausmas. Gali būti, kad galvos skausmas yra su pasekme – vėžiu, onkologine liga. Dėl nugaros, stuburo, yra didelės problemos, nes šonkaulių lūžiai be pasekmių nepraėjo. Tokio skausmo niekam nelinkėtų. Kairės kojos skausmą įtakoja oro pasikeitimai. Medikai nurodė, kad liekamieji reiškiniai išliks, reikalinga nuolatos tirtis, stebėti būklę. Galvos smegenų tyrimus ketina daryti pakartotinai. Dėl padarytų rentgeno tyrimų gavo daug rentgeno spinduliuotės, galimai dėl radiacijos jai skauda galvą. Dėl tarp kojos kaulų esančio įtvaro bus reikalinga operacija, kuri turėtų būtų daroma po metų. Kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudimo kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, jai buvo išmokėta 5500 Eur, kaip jai buvo nurodyta, tai yra maksimali suma pagal nustatytą sužalojimo lygį. Taip pat kreipėsi dėl turtinės žalos, kuri buvo padaryta dėl sugadintų drabužių, kompiuterio, kurį įvykio dieną nešėsi su savimi. Pateikė duomenis, jog padaryta žala 1985 Eur, tačiau kompensavo – 1100 Eur. Stacionare išbuvo nuo gruodžio 22 d. iki gruodžio 31 d. Nedarbingumas suteiktas iki spalio 22 d. Šiuo metu nenustatytas jos nedarbingumo lygis, tačiau yra suteiktas nedarbingumas. Gydymas nėra baigtas, tačiau mano, jog liekamieji reiškiniai tikrai bus. Paskutinį kartą iki eismo įvykio alkoholį vartojo apie 22 val.
Ekspertė M. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad susipažinus su teismo posėdžio metu pateiktais papildomais medicininiais dokumentais, jos išvada nesikeičia, naujų sužalojimų nėra nustatyta. Nukentėjusioji skundėsi dėl kairės kojos lūžio, tačiau nieko naujo iš medicininių dokumentų nematyti. Lūžių gijimas vyko ilgai, galbūt tai įtakojo neteisingas suaugimas. Po operacijos išliko lūžio dislokacija, dėl to galėjo būti ilgesnis gijimas. Kontraktūra išsivystė dėl nejudėjimo.
Ekspertas P. P., byloje pateikęs teismo medicinos konsultacinę išvadą, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, specialisto išvadoje teisingai nustatyta, jog tuo metu buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas. Tačiau vertinimas vėliau būna atliekamas pagal liekamuosius reiškinius. Pagal taisyklių 6.11 punktą, kai netenkama daugiau kaip 30 procentų darbingumo, sutrikdymo mastas keičiamas, jį galima nustatyti daugiau nei po pusės metų nuo traumos. Jeigu yra lūžusi koja, du sąnariai kenčia labiausiai. Šiuo atveju buvo sulaužyta kairė blauzda, kas rodo, jog čiurnos ir kelio sąnariai kenčia, vystosi pooperacinės kontraktūros, nes koja nejudinama. Po reabilitacijos žiūrima, kiek koja atsistatė ir pagal tai vertinamas nedarbingumo laipsnis. Iš teismo posėdžio dieną susipažinimui pateikto dokumento matyti, jog yra čiurnos, kelio ir klubo sąnarių kontraktūros. Mano, jog yra reikalinga iš naujo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą su traumatologu, paskiriant kompleksinę ekspertizę. Kuomet rašė konsultacinę išvadą, dar nebuvo paskutinių medicininių dokumentų, todėl nurodė, jog sužalojimo mąstą vertinti yra per anksti. Vertinti galima tik dabar, jeigu yra baigtos reabilitacijos. Kartais tai nustatoma po pusmečio, po metų, viskas priklauso nuo gydymo. Tuo metu, kai yra uždėtas gipsas, nėra galima judinti sąnarių, todėl nėra nustatomas jų funkcionavimas. Galutinis vertinimas yra daromas po visų taikytų reabilitacijų. Siekiant nustatyti sužalojimo mastą, reikalingas traumatologo vertinimas. Jis vertino specialisto išvadą, pagal kurią buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Buvo nustatyta, kad yra lūžusi koja, yra kraujosruva po kietuoju dangalu, šonkauliai lūžę. Visa tai atitiko nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Jeigu būtų kraujosruva išoperuota, tada būtų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau kraujosruva nebuvo tiek žymi ir jos neoperavo. Gydymo trukmė neturi reikšmės vertinant sužalojimo mąstą, vertinami liekamieji reiškiniai po reabilitacijos. Kontraktūros priskiriamos prie traumos pasekmių.
Ekspertas L. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog susipažinus su pateiktais medicininiais dokumentais, apžiūrėjus nukentėjusiąją nustatyta, kiek procentų bendro pastovaus darbingumo ji neteko ir nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertizę atliko dviese, kartu su ekspertu J. V.. Kadangi ekspertizė nebuvo sudėtinga, neprireikė dar vieno specialisto. Apžiūros metu traumuotą koją nukentėjusioji ištiesė 70-100 laipsnių kampu, sveiką koją – 180 laipsnių kampu. Sužalojimo mastas vertintas pagal lentelę, patvirtintą teisės aktais. Dėl kairės blauzdos paaiškino, kad sutrumpėjimo nebuvo, todėl nukentėjusioji neteko 15 procentų bendro pastovaus darbingumo, nustatyti laipsniai įtakos neturi. Buvo patikrinta tai, kas buvo matoma. Juntamas skausmas yra subjektyvus dalykas, nėra vertinamas. Tai, kad bus atliekama dar viena operacija, ekspertizės išvadai įtakos neturi.
Ekspertas J. V., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, ekspertizės išvadą patvirtino. Paaiškino, kad lėtinis skausmas, skausmo lygis, nustatant sužalojimo mastą, nevertinamas. Skausmas gali būti jaučiamas keičiantis klimatui, kaip pavyzdys, orui, slėgio zonoms. Sužalojimas nustatytas vadovaujantis teisės aktais. Kadangi visa pretenzija buvo į sąnario nepilną išsitiesimą, nepilną lenkimą, kažkokia ypatinga metodika ekspertizei nebuvo reikalinga ir gydytojo ortopedo traumatologo dalyvavimas nebuvo reikalingas.
Gydytojas ortopedas traumatologas G. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, paaiškino, jog nukentėjusioji yra patyrusi politraumą. Autoįvykio metu jai lūžo blauzdikaulio, šeivikaulio kaulai. Ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini), atlikta blauzdikaulio osteosintezė, kurios metu į kaulo vidų įdėta konstrukcija. Tokia trauma gali gyti labai įvairiai, nuo 4 mėn. iki 10 mėn. Kadangi šiuo atveju yra skeveldrinis lūžis, trauma truko ilgiau. Kaulo anatomija, kaulo ilgis atstatytas pilnai. Šiuo atveju galima tikėtis pilno pasveikimo, grubių liekamųjų reiškinių neturėtų likti, maudimas orui keičiantis galimas. Sąnarių judesiai yra riboti galimai dėl buvusio nejudumo. Ekspertizės išvadai neprieštarautų. Klubo sąnariui ši trauma tiesioginės įtakos neturi. Galimas laikinas uždegimas dėl padidėjusio krūvio. Dėl antros operacijos paaiškino, kad paprastai į kaulo vidų įdėta konstrukcija nėra šalinama. Sraigtus galima išimti, pačios vinies bent jau pats neišima, išskyrus atvejus, kai tai sukelia nepatogumus. Galima išimti konstrukcija, bet tai nėra būtina. Išimant gali būti komplikacijų. Išimant sraigtus, būtų du pjūviai po du centimetrus, operacija nedidelė.
Iš 2020 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) L. R. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio matyti, kad 2020 m. gruodžio 22 d., apie 6.39 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad Kaune, Kovo 11-osios g. – V. Krėvės pr., už žiedinės sankryžos, pranešėjo vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė į kelią išėjusią apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus moterį. Įvykio vietoje, V. Krėvės pr., prie namo Nr. 46, nustatyta, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas S. M., gimusio (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje kliudė ir parbloškė per kelią pėsčiųjų perėjoje iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią J. Č., gimusią (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad S. M. blaivus. J. Č. greitosios medicininės pagalbos automobiliu išvežta į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6).
Iš 2020 m. gruodžio 22 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, V. Krėvės pr., ties pastatu Nr. 46. Kelių eismo įvykio rūšis – transporto priemonės užvažiavimas ant pėsčiojo. Kelio ženklai galiojimo zonoje – Nr. 533 ir Nr. 534 „Pėsčiųjų perėja“. Oro sąlygos – apsiniaukę, tamsus paros metas, dirbtinis apšvietimas. Kelio dangos būklė – asfaltas, šlapias. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 8 - 11, 15-18).
Iš 2020 m. gruodžio 22 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta jo techninė būklė po eismo įvykio. Transporto priemonė – techniškai tvarkinga, įdužęs priekinis stiklas (1 t., b. l. 12-14).
Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra D. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 20).
Iš įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad eismo įvykio metu automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo apdraustas ADB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 131/2021 nurodyta, jog J. Č. konstatuota muštinė žaizda kairėje alkūnėje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje, smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje skiltyse, dešinių II, III, IV, V šonkaulių, kairio blauzdikaulio skeveldrinis, kairio šeivikaulio lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, tikėtina, važiuojančio automobilio dalimis, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėse kaktinėje, smilkininėje ir momeninėje skiltyse, dešinių II, III, IV, V šonkaulių, kairio blauzdikaulio skeveldrinio, kairio šeivikaulio lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 43 - 45).
Teismo medicinos eksperto P. P. konsultacijoje nurodyta, kad vertinimo metu liekamieji reiškiniai atitiko sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau sveikatos sutrikdymas vertintinas ne anksčiau kaip 2021 m. birželio 22 d. (2 t., b. l. 4).
Iš 2021 m. gruodžio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. 30/2021(02) matyti, kad komisija, vykdydama Kauno apylinkės teismo nutartį bei remdamasi baudžiamosios bylos medžiaga, J. Č. medicininių dokumentų duomenimis nustatė, jog papildomai pateiktuose J. Č. medicininiuose dokumentuose sužalojimų, kurie buvo padaryti nagrinėjamo autoįvykio metu ir nebūtų vertinti bei aprašyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 131/2021, nekonstatuota. J. Č. po 2021 m. gruodžio 22 d. eismo įvykio patirtos traumos yra išlikę šie liekamieji reiškiniai: nežymiai riboti kairio kelio ir kairės čiurnos sąnario judesiai, nežymus kairės blauzdos funkcijos sutrikimas. J. Č. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairės kojos liekamųjų reiškinių yra netekusi 25 procentų bendro pastovaus darbingumo (dėl kairio kelio sutrikimo yra netekusi 10 procentų, o dėl kairės blauzdos funkcijos sutrikimo yra netekusi 15 procentų bendro pastovaus darbingumo). Sužalojimo mastas nustatytas vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedo dėl sužalojimų prarasto darbingumo procentų nustatymo lentelės X str. 94.1 ir 98.1 punktais (2 t., b. l. 44-49).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje S. M., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimą, tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, neįsitikino, kad į pėsčiųjų perėją nėra įžengusių pėsčiųjų, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės į kairę pagal automobilio važiavimo kryptį per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją J. Č. ir ją partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu pėsčiajai J. Č. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šias aplinkybes patvirtina paties kaltinamojo S. M., nukentėjusiosios J. Č. parodymai, taip pat byloje ištirti rašytiniai įrodymai. Kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 131/2021 (1 t., b. l. 43 - 45). Kilus abejonėms dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų masto, atlikta teismo medicinos ekspertizė. Nustatyta, kad sužalojimų, kurie buvo padaryti nagrinėjamo autoįvykio metu ir nebūtų vertinti bei aprašyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. sausio 21 d. specialisto išvadoje Nr. G 131/2021, nekonstatuota, J. Č. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 44-49). Ekspertizę atlikę ekspertai L. G. ir J. V., teismo posėdžio metu ją patvirtino. Minėti ekspertai bei gydytojas ortopedas traumatologas G. P. teismo posėdyje nurodė, kad nukentėjusioji gali jausti liekamuosius reiškinius dėl patirtos traumos, tačiau šios aplinkybės nekeičia nukentėjusiajai nustatyto sveikatos sutrikdymo masto.
Kaltinamojo veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusiais padariniais. Jis veikė neatsargia kaltės forma, nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors privalėjo ir galėjo tai numatyti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės D. M. prašymas atleisti jos sutuoktinį S. M. nuo baudžiamosios atsakomybė pagal laidavimą, skiriant ją laiduotoja be užstato (1 t. b. l. 116). Taip pat byloje gautas kaltinamojo S. M. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, skiriant laiduotoją jo sutuoktinę D. M. (1 t., b. l. 117).
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo sutuoktinė D. M. paaiškino, kad įvykis buvo skaudus ir netikėtas. Sutuoktinis yra geras vairuotojas, vairuotojas, naktį orientuojasi puikiai, nevartoja alkoholio. Niekas nenorėjo, kad taip nutiktų, jeigu būtų matęs nukentėjusiąją, iš tolo būtų stabdęs automobilį. Po įvykio sutuoktinis buvo sukrėstas, sutriko jo sveikata, nemiegojo, labai išgyveno dėl nukentėjusiosios sveikatos, domėjosi, skambinėdavo jai, klausdavo, kaip jaučiasi. Šiuo metu ji dirba (duomenys neskelbtini), nebuvo teista, vieną kartą bausta administracine tvarka, tačiau nusižengimo metu niekas nenukentėjo. Šeimos pajamas sudaro vyro pensija ir jos atlyginimas – 500 Eur. Jie taip pat išlaiko (duomenys neskelbtini) m. dukrą. Nurodė, jog su vyru yra artimas ryšys, jie daug bendrauja, sutuoktinis visada jos paklauso, jie pasitaria, jam svarbi jos nuomonė. Gyvena kartu su kaltinamuoju, daugiausiai praleidžia su juo laiko. Padarytas administracinis nusižengimas nėra kliūtis ja pasitikėti, nes šiuo metu ji nevairuoja automobilio. Nurodė, jog nuo administracinio nusižengimo padarymo ji pasimokė, jog nereikia skubėti. Įtaką kaltinamajam darys primindama važiuoti lėčiau, daugiau stebėti aplinką. Po nagrinėjamo eismo įvykio, jie kalbėjosi apie įvykio aplinkybes, ji jam priekaištavo, tačiau negalėjo jo smerkti, nes taip galėjo nutikti bet kam.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
S. M. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 54), padarė vieną neatsargų nusikaltimą, savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino. Tiek iš kaltinamojo parodymų, tiek ir laiduotojos paaiškinimų, spręstina, kad dėl įvykio jis išgyvena, gailisi. Nebuvo baustas administracine tvarka (1 t. b. l. 53). Bylos duomenimis, nukentėjusiosios parodymais, dalis dėl eismo įvykio patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginta draudimo bendrovės ADB „(duomenys neskelbtini)“, teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo reikštas civilinis ieškinys, kuriuo prašė priteisti iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Eur turtinei žalai atlyginti, tačiau 2022 m. kovo 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi jį atsisakyta priimti, kadangi pateiktas jau pradėjus įrodymų tyrimą, nukentėjusioji yra išreiškusi poziciją dėl likusios žalos atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalimi, įvykus draudiminiam įvykiui pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda visų pirma draudimo bendrovei, o iš kaltininko gali būti priteisiamas žalos dydis, viršijantis minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad neegzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta sąlyga.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad yra pensininkas, jo gaunama senatvės pensija sudaro 565,86 Eur (1 t., b. l. 180-181). Iš byloje esančios buvusios darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikos matyti, kad S. M. per visą darbo laikotarpį pasižymėjo kaip pareigingas ir punktualus darbuotojas, apibūdintas kaip paslaugus ir jautrus darbuotojų atžvilgiu, nestokojantis humoro jausmo, stengėsi operatyviai spręsti darbe atsirandančias problemas, imlus įvairioms naujovėms ir pasiūlymams. Darbe vertintas jo atkaklumas ir darbštumas (1 t., b. l. 118). Kaip minėta, asmuo anksčiau niekada nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, ir tai rodo, kad kaltinamasis nėra linkęs pažeisti įstatymo nuostatų. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia esant pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Kaltinamojo sutuoktinė D. M., pateikusi prašymą perduoti S. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, neteista (1 t., b. l. 121). Vieną karta bausta administracine tvarka, ir nors buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (įvažiavimas į sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui), bauda yra sumokėta, nuobauda negaliojanti, jokių kitų administracinių nusižengimų nėra padariusi (1 t., b. l. 122). Nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš laiduotojos paaiškinimų, kaltinamasis linkęs įsiklausyti į jos nuomonę bei duodamus patarimus, tarp sutuoktinių yra artimas ryšys. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, D. M. asmenybę, jos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, taip pat aukščiau nurodytos aplinkybės dėl jų glaudaus bei nuoširdaus tarpusavio ryšio, sudaro pagrindą manyti, kad D. M. yra tinkama laiduotoja, verta teismo pasitikėjimo, jos galimybė daryti kaltinamajam teigiamą įtaką yra reali. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atleisti S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, laidavimo terminą nustatant ilgesnį nei minimalus, t. y. 1 metams 6 mėnesiams. Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, tiek kaltinamąjį, tiek laiduotoją charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į D. M. gaunamą darbo užmokestį, bendras šeimos pajamas, tai, jog kaltinamasis ir laiduotoja išlaiko savo pilnametę dukrą, sprendžia, kad skirti užstatą, šiuo atveju, nėra pagrindo.
V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).
Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo S. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, t. y. naudodamasis specialiąja teise. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė skaudžias pasekmes – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios J. Č. sveikata, atsižvelgtina, jog kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų padaręs daugiau Kelių eismo taisyklių pažeidimų, teisiamas yra pirmą kartą, administracine tvarka nėra baustas. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šiuo atveju nebūtų adekvati ir proporcinga priemonė, todėl neskirtina.
VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
2022 m. kovo 1 d. nukentėjusiosios atstovo advokato padėjėjo A. M. prašymas priteisti J. Č. iš S. M. jos patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Prašyme nurodyta, jog šioje byloje nukentėjusiąją viso proceso metu atstovavo advokatas M. Š., kuriam nukentėjusioji turėjo sumokėti 1815 Eur (2 t., b. l. 88). 2021 m. kovo 25 m. PVM sąskaita-faktūra MS Nr. 22-1/2021, patvirtinimai apie lėšų įskaitymą ir kiti prie prašymo pridėti duomenys (2 t., b. l. 42-44) patvirtina nukentėjusiosios turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš minėtos PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad matyti, jog nukentėjusioji minėtą 1815 Eur sumą sumokėjo už 15 val. teisinių paslaugų.
Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiosios teiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso teisme trukmę (baudžiamojoje byloje atliktas išsamus įrodymų tyrimas, apklausiant proceso dalyvius bei penkis ekspertus, atlikta teismo medicinos komisijinė ekspertizė), teismas vertina, jog nukentėjusios patirtų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti suma, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo yra proporcinga, todėl yra priteistina iš kaltinamojo S. M.
VI. Kiti klausimai
S. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 63-64), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
S. M., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
S. M. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Priteisti iš S. M. nukentėjusiosios J. Č. naudai 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur išlaidos atstovo pagalbai apmokėti.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.