Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui T. P. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo dokumentinio proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 427 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso būdu, atsakovą informuojant po preliminaraus sprendimo priėmimo (CPK 427 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius AB BnP Finance su atsakovu 2017-10-10 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. fy8rdsc2, kurios pagrindu AB BnP Finance suteikė atsakovui 200,00 Eur paskolos sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą paskolą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (b. l. 6-15, 29-30). Atsakovui nevykdant įsipareigojimų 2018-07-12 pranešimu dėl sutarties nutraukimo atsakovas buvo įspėtas dėl įsipareigojimų nevykdymo bei pranešimu dėl sutarties nutraukimo atsakovui pranešta, kad sutartis nutraukta nuo 2018-07-28 (b. l. 31). 2018-07-31 ieškovas ir UAB BnP Finance pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01, kurios pagrindu ieškovas 2018-09-28 įgijo reikalavimo teisę į atsakovo susidariusį įsiskolinimą pagal Sutartį (b. l. 18-25). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs savo įsipareigojimus (CPK 178, 185 straipsniai).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas 2018-10-01 pranešimu informavo atsakovą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo (b. l. 34).

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio l dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Kadangi atsakovas nevykdė savo prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal Sutartį, dėl to reikalavimas priteisti iš atsakovo 185,77 Eur dydžio negrąžinto kredito dalies ir 48,00 Eur administravimo mokesčio ieškovui yra tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Taigi netesybos yra civilinės atsakomybės forma, kuri gali būti taikoma, inter alia, šalių susitarimo pagrindu už sutartinės prievolės pažeidimą. Sutarties nuostatos, įtvirtinančios netesybas, yra teisinis pagrindas, kuriuo remdamasi viena sutarties šalis turi teisę jų reikalauti iš kitos šalies, pažeidusios sutartį. Be teisinio pagrindo nukentėjusios šalies teisė į netesybas apskritai neegzistuotų. Nurodytam pagrindui esant, kreditorius turi teisę reikalauti arba nereikalauti netesybų ir pagal sutartyje nustatytas ribas savo nuožiūra apibrėžti kitos šalies atsakomybės apimtį. Dėl to šalis, siekdama įgyvendinti sutartyje nustatytą teisę į netesybas, turi kitai šaliai išreikšti valią dėl teisės į apibrėžtą netesybų sumą įgyvendinimo, pateikdama reikalavimą sutartį pažeidusiai šaliai jas sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016). Skiriamos dvi netesybų formos: bauda ir delspinigiai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kai už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t., laikoma, kad netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017). Pirminio kreditoriaus ir atsakovo sudarytoje Sutartyje buvo numatytas 0,05 proc. per dieną delspinigių dydis nuo uždelstos sumokėti sumos (Sutarties 6.2 punktas, b. l. 11). Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas pažeidė Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, ieškovo reikalavimas dėl priskaičiuotų 7,93 Eur delspinigių už laikotarpį nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos tenkintinas (CK 6.260 straipsnio 1, 2 dalys, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis vartojimo kredito sutarties Nr. 5mjt93xf bendrųjų sąlygų 1.17 punktu už naudojamasi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas mokėjimo palūkanas (b. l. 6). Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Mokėjimo palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatymu arba šalių susitarimu. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje, inter alia, nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, atsakovui nevykdant savo prievolių pagal Sutartį susidarė 32,32 Eur mokėjimo palūkanų įsiskolinimas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs šias palūkanas, todėl ieškovui priteistina 32,32 Eur palūkanų.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010), taigi atsakovui nustojus vykdyti prievoles pagal Sutartį pareiga mokėti palūkanas už naudojimąsi kreditoriaus pinigais neišnyko. Pradinis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 31,20 procentų mokėjimo palūkanų normos skaičiuotinos nuo vartojimo kredito sumos (b. l. 29). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui 185,77 Eur negrąžinto kredito dalį. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 31,20 proc. mokėjimo palūkanų nuo negrąžintos vartojimo kredito 185,77 Eur sumos, nuo reikalavimo teisės įgijimo į atsakovo skolą (pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2018-08/01) dienos (2018-09-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo preliminariu sprendimu priteistą 274,02 Eur sumą (185,77 Eur + 32,32 Eur + 48,00 Eur + 7,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-12-17) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 129,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 8,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 262, 424-428 straipsniais,

nusprendžia:

priimti preliminarų sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 185,77 Eur negrąžintos kredito dalies, 32,32 Eur mokėjimo palūkanų paskaičiuotų iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (2018-09-28), 31,20 proc. mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (185,77 Eur) nuo Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2018-09-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 48,00 Eur administravimo mokesčio, 7,93 Eur delspinigių, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (274,02 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme (2018-12-17) iki teismo preliminaraus sprendimo visiško įvykdymo ir 129,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo kopijos įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus (CPK 430 straipsnis).

Įvykdžius preliminarų teismo sprendimą per dvidešimt dienų nuo jo įteikimo ir raštu pateikus teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi preliminarų sprendimą panaikins ir bylą nutrauks.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus teismo sprendimas apeliacine ar kasacine tvarka neskundžiamas.