- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-14
- Bylos Nr.
- 2-107-424/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01433-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- O. D., J. D.
- Advokatai
- Nijolė Pakalkienė
dalyvaujant ieškovei V. D. jos atstovei adv. N. P.
atsakovams O. D., J. D., J. D., ju atstovui adv. Eugenijui Markeviciui
viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves V. D. ieškini atsakovams O. D., J. D., J. D. del žemes sandoriu pripažinimo negaliojanciais, dalyvaujant treciajam asmeniui notarei Marijai D. U. ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
ieškove praše pripažinti negaliojancia 2007-07-23 žemes sklypo, pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp ieškoves ir atsakove O. D. ir 2010-05-10 to pateis žemes sklypo dovanojimo sutarti, sudaryta tarp atsakovu O. D., J. D. ir J. D..
Nurode, kad jai nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas su ukio pastatais, esantys 2,25 ha žemes sklype, kurio unikalus Nr. 7920-0003-0003,esanciame Bagdanoniu kaime, Traku raj. Ši turta ji paveldejo po savo sutuoktinio A. D. mirties 1992-09-25. Po sutuoktinio mirties paveldejimo dokumentai nebuvo iforminti. A. O. D., kuri yra ieškoves pažistamo V. D. dukte, pasiule ieškovei sutvarkyti žemes sklypo nuosavybes iteisinimo dokumentus. Atsakove prižadejo prižiureti ieškove senatveje ir jos susitare, kad ieškove padovanos atsakovei puse žemes sklypo. Po to, kai žemes sklypas buvo iregistruotas ieškoves vardu, 2007-07-23 atsakove nusiveže ieškove i notaro kontora iforminti puses žemes sklypo dovanojimo sutarti. Sutartis ieškovei nebuvo perskaityta ir išaiškinta, jai nebuvo iteiktas sutarties egzempliorius. Po sunaus M. D. mirties 2009-10-14 emus tvarkyti paveldejimo dokumentus, ieškove sužinojo, kad visas žeme sklypas, kuriame stovi jai priklausantys pastatai nuosavybes teise priklauso atsakovei O. D.. Prasidejus su atsakove gincams del žemes, ji 2010-05-10 žemes sklypa padovanojo savo dukteriai J. D.. Žemes sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta del apgaules ir ieškoves suklydimo, sutartis prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai bei imperatyvioms istatymo normoms. Ieškove nesieke ir nenorejo parduoti žeme sklypo. Ji sieke padovanoti atsakovei žemes sklypo dali, kurioje nebuvo pastatu ir kuria pati nesinaudojo, mainais i atsakoves pažada prižiureti ja senatveje. Ji nesieke už žemes sklypa gauti pinigu ir ju negavo. Atsakove, piktavališkai susitarusi su notare D.M.Uldukiene del apgaules ieškoves atžvilgiu, pasinaudojo ieškoves senyvu amžiumi, teisiniu neišprusimu ir itikino ieškove, kad sandoris reikalingas iforminti puses žeme sklypo dalies dovanojima, del ko ieškove suklydo del sudaromo sandorio esmes. Ši sutartis pažeidžia ieškove interesus ir del to, kad ji negali laisvai naudotis savo pastatais, nes pastatai stovi ant atsakoves žemes. Notare, tvirtinusi gincijama pirkimo-pardavimo sandori, pažeide Notariato istatymo 2 str.
reikalavima užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebutu neteisetu sandoriu ir dokumentu bei 46 str. 1 d. reikalavimo tvirtinti sandorius tik isitikinus, kad perleidžiamas daiktas priklauso nuosavybe teise teisiu perleidejui del ko gincijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei. Sutartis patvirtinta pažeidžiant Žemes istatymo 30 str. reikalaujanti, kad prie žemes sandoriu privalo buti pridedamas žemes sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemes sandorio dalis. Tvirtinant žemes sklypo pardavimo sandori, toks planas pridetas nebuvo, todel sandoris prieštarauja imperatyvioms teises normoms. Žemes sklypo planas buvo nepridetas samoningai, siekiant suklaidinti ieškove, kad del amžiaus ir sveikatos bukles nesuprastu jog perleidžia visa žeme sklypa, net ir užstatyta teritorija. Notare nesivadovavo CK 6.396 str. nes neišaiškino ieškovei ir sutartyje neaptare ieškovei nuosavybes teise priklausanciu pastatu likimo, neaptare ieškoves teisiu naudotis žemes sklypu, nenustate servituto i žemes sklypo dali, butina pastatam naudoti, nors žeme sklypo registro 11 punkte nurodyta, kad žemes sklype yra statiniai, kuriu registro Nr. 10/3039. Notare privalejo užtikrinti ieškoves teisetu interesu apsauga, išaiškinti tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes arba nustatyti servituta. Viešosios tvarkos ir geros morales kriterijus, visu pirma yra teisingumas, kuris reiškia butinybe užtikrinti visu visuomenes nariu interesu derinima, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesniu visuomenes nariu interesus, užkirsti kelia piktnaudžiavimui teise. Del nurodytu aplinkybiu gincijamas sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, bei imperatyvioms istatymo normoms, sudarytas del suklydimo ir apgaules ir turi buti pripažintas negaliojanciu CK 1.80 str., 1.81 str., 1.90 str. ir 1.91 str. numatytais pagrindais. Pripažinus negaliojancia 2007-07-23 sutarti, pripažintina negaliojancia, kaip sudaryta be teisinio pagrindo, ir 2010-05-10 dovanojimo sutartis, kuria atsakove J. D. neatlygintinai iš savo tevu igijo ginco žeme sklypa, nors žinojo ir turejo žinoti apie sklypo igijimo aplinkybes, kilusi konflikta su ieškove. Prašo taikyti vienašale restitucija gražinant žeme sklypa ieškove nuosavyben.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurode, kad ieškinys nepagristas nei faktinemis aplinkybemis, nei irodymais. 2007-07-23 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas laikantis istatymo reikalavimu, notare išaiškino sandorio šalims sandorio pasekmes ir, isitikinusi šaliu veiksnumu, patvirtino sutarti. Atsakove ieškovei sumokejo 18000 Lt pagal sutarti. Po šios sutarties sudarymo šaliu santykiai buvo geri. Jos susitare, kad atsakove prižiures ieškove iki gyvos galvos, o ieškove už tai perleis atsakovei gyvenamaji nama, esanti žeme sklype, taciau tokio susitarimo neiformino. Atsakovei pasiulius iteisinti ši susitarima, atsakove pradejo vengti sudaryti sutarti, eme priekaištauti, kad atsakove ja blogai prižiuri. Ieškove pareiške, kad atsakove gražintu žemes sklypa, o negražinus, pagrasino kreiptis i teisma del sutarties nugincijimo. Gincydama sutarti CK 1.80 str. 1 d. pagrindu ir teigdama, kad tvirtinant žeme sklypo pirkimo pardavimo sutarti nebuvo butino jos priedo – žemes sklypo plano, tai patvirtinanciu irodymu nepateikia. Akivaizdu, kad be perleidžiamo žemes sklypo plano, atsakoves teises i ši sklypa nebutu registruotos. Tuo tarpu atsakoves nuosavybes teises i ginco žeme sklypa registruotos, nes Nekilnojamojo turto registrui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. CK 6.395 str. nustato, kad parduodant žeme sklypa ,kuriame yra pastatu ar kitu objektu , sutartyje turi buti aptartas nuosavybe teises i juos perejimo klausimas. O jei šis klausimas neaptartas, laikoma, kad nuosavybes teises i pastatus ir kitus objektus pereina sklypo pirkejui. Todel statiniu likimo neaptarimas sutartyje neprieštarauja imperatyviom istatymo nuostatom ir nedaro jos negaliojancia.
Civiliniu santykiu dalyviai, ju tarpe ir sandoriu šalys yra lygios. Nei vienas teises aktas civiliniu teisiniu santykiu dalyviui nesuteikia privilegijuotos padeties del amžiaus, fiziniu trukumu ir pan. kito asmens atžvilgiu. Byloje nera duomenu, kad ieškove sandorio sudarymo metu turejo sveikatos sutrikimu, turejusiu esmines reikšmes jos sprendimui del sandorio sudarymo. Todel niekuo nepagristas ieškove teiginys, kad niekuo neišsiskirianti žemes pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.
Pagal CK 1.90 str. suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu. Ieškove nepateikia jokiu irodymu patvirtinanciu, kad sudarydama sutarti, ji iš esmes klydo. Notare prieš tvirtindama sandori isitikino ieškoves veiksnumu, išaiškino sandorio teisines pasekmes, ieškove pasiraše kiekviename sutarties puslapyje, todel teigti, kad ieškove iš esmes suklydo sudarydama sutarti, nera jokio pagrindo. Gincydama sutarti CK 1.91 str. pagrindu ieškove nurodo, kad pagaule jos atžvilgiu pasireiške tuo, kad notare, tvirtindama sutarti neveike taip, kaip turejo veikti notaras, t.y turejo užtikrinti asmenu teisiu apsauga, isitikinti, kad perleidžiamas daiktas priklauso perleidejui. Taciau notare nera sandorio šalis ir siekiant nugincyti sandori šiuo pagrindu turi buti irodyti kitos sandorio šalies apgaulingi veiksmai, taciau tokiu aplinkybiu ieškove nenurodo. Be to, ieškove, gincydama sutarti pagal CK 1.90 ir CK 1.91 str., ji gincija vienas kita šalinanciais pagrindais. Kai sandoris gincijamas CK 1.90 str. pagrindu del šalies suklydimo, laikoma, kad kita sandorio šalis yra sažininga. Tuo tarpu esant apgaulei, kita sandorio šalis aktyviais veiksmais ar neveikimu samoningai suklaidina kita sandorio šali. Taigi tuo paciu metu tas pats asmuo negali buti ir sažiningas ir nesažiningas.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo notare D.M. Uldukiene su ieškiniu nesutiko. Nurode, kad šaliu sandoris buvo patvirtintas laikantis istatymo nustatytu reikalavimu. Sutartis šalims buvo perskaityta, išaiškinta, paklausta ar šalys suprato sutarti. Del ieškoves valios sudaryti pardavimo sutarti abejoniu nekilo. Tai buvo eilinis, niekuo neišsiskiriantis sandoris. Praejus maždaug metams po šio sandorio i notaro kontora atvykusi ieškove su kažkokia moterimi, pradejo priekaištauti, kaip galejo buti patvirtintas sandoris, kuriuo buvo parduota žeme su namais. Ieškove kontoroje lankesi kelis kartus su nepažistamais asmenimis, kurie jai reiške pretenzijas, kele reikalavimus panaikinti sutarti, nes su žeme buvo parduoti ir pastatai. Sudarant gincijama sandori, nekilnojamojo turto registro pažymoje nebuvo jokiu atžymu apie šiame žemes sklype esancius statinius, o šalys tokios aplinkybes nenurode, todel statiniu klausimas nebuvo aptartas.
Teismo nustatytos aplinkybes ir motyvai
Ieškove ir atsakove O. D. 2007-07-23 sudare ieškovei priklausancio žemes sklypo, unikalus Nr. 7920-0003-0003, esancio Bagdononiu kaime, Traku rajone, pirkimo-pardavimo sutarti (b.l.49). Pirkimo pardavimo sutartis yra valinis asmens veikimas samoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti, todel vertinant sandoriu teisetuma, esmine reikšme turi sandorio šalies valia. Ieškove, gincydama sutarti del valios trukumu, nurodo du pagrindus teigdama, kad gincijamas sandoris buvo sudarytas jai suklydus (CK 1.90 str.) ir del atsakovu apgaules (CK 1.91 str.).
Apgaule, sudarant sandori, suprantama kaip sandori sudarancio asmens suklaidinimas del esminiu sandorio aplinkybiu. Apgaule gali pasireikšti atliekant aktyvius veiksmus, teigiant tai, ko nera arba nuslepiant svarbias sandorio aplinkybes, kurias žinodamas, asmuo nebutu sudares sandorio. Apgaule laikomi ir tokie šalies veiksmai, kai asmuo, žinodamas, jog kita šalis neteisingai supranta sudaromo sandorio esme, sudaro sandori naudodamasis antrosios šalies suklydimu. Taigi, esant apgaulei, viena sandorio šalis tycia elgiasi nesažiningai, suvokdama savo nesažiningo elgesio pasekmes ir šiu pasekmiu siekdama. Sandori galim pripažinti negaliojanciu del apgaules tik nustacius dvi grupes aplinkybiu: kad apgaules veiksmus atliko kita sandorio šalis arba jos paskatintas kitas asmuo ir, kad butent apgaule leme sandorio sudaryma. Sandoris pripažistamas negaliojanciu del apgaules tik nustacius antrosios sandorio šalies nesažininguma.
CK 1.90 str. sandorio negaliojima sieja su esminiu sandorio šalies suklydimu. Suklydimas - tai neteisingas sandorio suvokimas, kai asmuo pats neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir pasekmes. Asmens suklydima gali salygoti ir kitos šalies veiksmai, taciau toks suklydimas, kaip sandorio negaliojimo pagrindas, gali buti konstatuotas tik tada, kai kita sandorio šalis neturejo tikslo apgauti, t.y elgesi sažiningai.
Taigi, ieškove, nors ir atstovaujama advokates, sandori gincijo dviem vienas kita šalinanciais pagrindais, nes kaip teisingai nurode atsakovai, tas pats asmuo (šiuo atveju - atsakove O. D.) negali buti vienu metu buti ir sažiningas ir nesažiningas. Nors ši ieškinio pagrindo ydinguma, atsakovai nurode atsiliepime i ieškini (b.l.80), ieškove, teikdama patikslinta ieškini šio ieškinio pagrindo nekeite (b.l. 102).
Kadangi ieškinys iš esmes grindžiamas kaltinimais atsakovams del ju nesažiningo elgesio, apgaules, piktavališko susimokymo su sandori tvirtinusia notare, teismas ieškinio pagristuma pirmiausia vertina CK 1.91 str. aspektu.
Sandorio šalies nesažininguma, jos atžvilgiu ivykdyta apgaule privalo irodyti ieškovas (CK 1.91 str. 1 d. CPK 12 str.,178 str.). O teismo sprendimas del pareikšto reikalavimo turi buti pagristas nustatytomis aplinkybemis ir ištirtas irodymais, o ne prielaidomis ir samprotavimais.
Šalies argumentai
Ieškove teigdama, kad atsakove ja apgavo, nes iš tikruju ji norejo ne parduoti visa žemes sklypa, bet padovanoti atsakovei O. D. puse žemes sklypo, jokiu atsakoves veiksmu, kurie galetu buti vertinami, kaip apgaule, siekiant sudaryti žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, nenurodo. Teiginiai apie tai, kad nuvykus pas notare sudaryti žemes sandorio, ieškove del savo amžiaus nesuprato, kokius dokumentus pasirašo, nesuprato sudaromo sandorio esmes, jai nebuvo išaiškintos sutarties salygos del ieškoves piktavališko susitarimo su notare, nepagristos jokiais irodymais. Sandori tvirtinusi notare D.M.Uldukiene parode, kad prieš tvirtinant sandorius sekretores paruošia sutarties projekta, ji pakvietusi sandorio šalis i savo kalbineta, perskaito sutarties teksta, paklausia ar šalys viska suprato. Kai šalys pareiškia, kad viska suprato, jos pasirašo sutarti. Šis sandoris buvo niekuo neišsiskiriantis iš kitu, todel jos veiksmai buvo tokie, kaip ir kiekvieno sandorio tvirtinimo metu. Iprastines sandoriu sudarymo aplinkybes patvirtino ir liudytojos, buvusios notares sekretores, G. M. ir I. Š.. Teigdama, kad tarp atsakovu ir notares buvo piktavališkas susitarimas, ieškove nei tokio susitarimo fakto, nei galimo tokio susitarimo motyvo neirode. Nors iškraipydama proceso dalyviu parodymus, ieškoves atstove baigiamojoje kalboje teige, jog „notare patvirtino, kad ji labai norejo padeti atsakovams isigyti norima žeme sklypa, patare ji geriau pirkti negu priimti kaip dovana <...>labai gerai pažinojo atsakovus Ona ir J. D. ir norejo jiems padeti“, byloje tai patvirtinanciu irodymu nera. Atvirkšciai, notare D.M.Uldukiene nurode, kad iš visu proceso dalyviu pažista tik V. D. ir geriau pažista J. D., kaip Traku mieto gyventoja, nes pati gyvena Trakuose. Notare nepatvirtino ne tik išskirtinio demesio atsakovo J. D. interesams tvirtinant gincijama sandori, bet ir negalejo nurodyti šio konkretaus sandorio sudarymo aplinkybiu. Todel nera pagrindo ne tik teiginiui, bet ir prielaidai, kad tarp notares ir atsakovu Onos ir J. D. buvo kažkoks susitarimas su tikslu apgauti ieškove.
Atsiliepimas
Atsakove O. D. nurode, kad sutvarkius žemes paveldejimo dokumentus, ieškove pasiule jai žeme padovanoti. Ji nenorejo gauti žemes sklypa dovanu ir pasiule iš ieškoves žeme nupirkti, nes žinojo, kad ieškovei reikalingi pinigai. Jos sutare kad atsakove žeme pirks. Kaina pasiule O. D.. Taciau tokie atsakoves veiksmai negali buti vertinami kaip apgaule siekiant pakeisti pardavejos pradine valia del žemes sklypo perleidimo. Kad žemes sklypo pardavimas atitiko ieškoves valia, patvirtino ir bylos baigtini nesuinteresuotu liudytoju parodymai. Buvusi ieškoves sunaus Marijono sugyventine A. R. parode, kad sutarties sudarymo diena, V. D. pati jai sake, kad pardave žeme O. D., praše apie tai nieko nesakyti jos sunui. Taciau ji apie tai pasake Marijonui ir šis eidavo pas motina prašyti pinigu ir ju gaudavo. Šaliu kaimyne V. K. nurode, kad apie tai, jog V. D. pardave žeme sužinojo iš ieškoves sunaus Marijono, kuris bendravo su jos vyru. Pažymejo, kad visi kaime apie tai žinojo. Be to ir ieškove duodama paaiškinimus teismui pirmiausiai nurode, kad taresi su atsakove del sklypo pardavimo, o tik veliau atsirado teiginiai apie dovanojima. Todel teigti, kad ieškove tik po sunaus Marijono mirties 2009 m. spalio menesi sužinojo savo sudaryto sandorio esme, nera pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant ieškinyje nurodytas aplinkybes (ieškoves senyva amžiu, menka raštinguma, pablogejusi regejima, neturejima artimuju, su kuriais galetu pasitarti) pažymetina, kad vien šiu faktoriu buvimas nereiškia asmens nesugebejimo teisingai išreikšti savo valia ir suvokti jo paties sudaromo sandorio esme ir pasekmes. Notarei balsu perskaicius sutarti ieškovei ir išaiškinus jos esme, ieškoves regejimo galimybes, išsilavinimas nera reikšmingi tiek, kad salygotu esmini ieškoves suklydima. Ieškoves elgesys teismo posedyje, jos parodymai ir atsakymai i užduotus klausimus, neduoda pagrindo abejoti ieškoves orientacijos adekvatumu ir gebejimu suvokti aplink ja vykstanciu ivykiu esme praejus beveik ketveriems metams po gincijamo sandorio sudarymo. Todel ieškinio teiginys, kad del amžiaus ir sutrikusio regejimo ieškove nesuprato koki sandori sudaro ir kokius dokumentus pasirašo, kas salygojo jos suklydima, kelia pagristas abejones. Pareiga irodyti,kad suklydo ir kad suklydimas buvo esminis tenka ieškovei, taciau ieškove savo suklydimo neirode.
Tiek apgaules, tiek suklydimo atvejais, asmens valia itakojantys veiksniai turi egzistuoti sandorio sudarymo metu. Velesnis aplinkybiu pasikeitimas ar asmens persigalvojimas negali buti pagrindu vertinti sandori kaip sudaryta del suklydimo ar apgaules. Liudytoju - ieškoves sugyventinio V. D., V. D. marcios O. D., ieškoves buvusios marcios E. D. parodymai yra grindžiami paciu liudytoju samprotavimais ir prielaidomis apie gincijamo sandorio sudarymo motyvus ir aplinkybes, o ne faktais. O paliudijimai apie aplinkybes, vykusias praejus porai metu po sandorio sudarymo, nera reikšmingi sprendžiant sandorio teisetumo klausima, šaliu valios išraiškos aspektu.
Gincydama sandori CK 1.80 str. pagrindu ieškove nurodo, kad sudarant gincijama sandori nebuvo laikomasi CK 6.395 str. 1 d. reikalavimo parduodant žemes sklypa, kuriame yra pastatu, aptarti nuosavybes i juo perejimo klausima. Taciau ši teises norma nera imperatyvi. Atvirkšciai, tai dispozityvi teises norma, o CK 6.395 str. straipsnyje išdestytos kitos normos, reglamentuoja situacija, kai parduodamame žemes sklype esanciu statiniu nuosavybes klausimai nera aptarti sutartyje. Atsakovai negincijo, kad ginco žemes sklype yra ieškovei priklausantys pastatai, taciau, kaip nurode atsakove O. D., jokiu pretenziju i juos nereiškia.
Šalies argumentai
Ieškoves teiginiai, kad notare tvirtindama sutarti turejo aptarti ieškoves teises naudotis žemes sklypu arba nustatyti servituta, teisiškai nepagristi, nes CK 6.395 nustato galimas žemes sklypo pirkimo pardavimo salygas, esant šiame straipsnyje nurodytai situacijai, bet ne notaro privalomus veiksmus tvirtinant toki sandori. Notaras, tvirtindamas sandori ir pastebejes, žemes sklype esant statinius, turetu pasiulyti sandorio šalims išspresti statiniu naudojimo klausima, taciau notaras negali savo nuožiura nustatyti sutarties salygu, o juo labiau servitutu. Kaip matyti iš gincijamos sutarties tvirtinimo notarines bylos (1t.b.l.117), tvirtinant sandori nekilnojamojo turto registre Nr. 44-1703535 nebuvo jokios atžymos apie parduodamame sklype esancius statinius, todel notare negalejo aiškinti šalims aplinkybiu, apie kurias oficialiuose dokumentuose nebuvo duomenu.
Žemesnės instancijos teismas
Žemes istatymo 30 str. 1 d. reikalauja, kad prie žeme sandoriu privalo buti pridedamas žeme sklypo planas, kuris yra neatskiriama žemes sandorio dalis. Ieškoves teiginys, kad notare patvirtino žemes sandori be žemes sklypo plano, prieštarauja byloje esantiems irodymams. Žemes sklypo planas yra sandorio sudarymo byloje, isiutas 12 puslapyje (1t.b.l. 117). Be to liudytoja G. M. paaiškino, kad šio sandorio žemes sklypo planas archyvuojant dokumentus, buvo isiutas ne i ta byla, o veliau pastebejus klaida, ji buvo ištaisyta, plana pažymejus 75a puslapiu, nes kelios bylos buvo segamos i viena. Taip pat byloje esantiems irodymams prieštarauja ieškinio teiginys, kad notare nevykde Notariato istatymo 46 str. 1 d. numatytos pareigos isitikinti, kad perleidžiamas daiktas priklauso perleidejui, nes nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginco žeme sklypas sandorio sudarymo metu priklause ieškovei (1t.b.l.117).
Taigi, sudarant gincijama sandori imperatyvios teises normos nebuvo pažeistos, todel šis sandorio negaliojimo pagrindas atmetamas.
CK 1.80 str. numato du savarankiškus sandoriu negaliojimo pagrindus – tai sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir prieštaravimas gerai moralei. Ieškove gincydama šaliu sudaryta žeme sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, šiuos istatyme numatytus pagrindus sujungia i viena, del ko tampa neaišku, kuo gi pasireiškia šio sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai, ir kuo šis sandoris prieštarauja gerai moralei. Tam, kad sandoris butu pripažintas prieštaraujanciu viešajai tvarkai , jis turi buti sudarytas arba pažeidžiant istatyma, arba siekiant apeiti istatymais nustatyta tvarka. Tokiu faktu aplinkybiu, teigdama sandorio ydinguma šiuo pagrindu, ieškove nenurode. Prieštaraujanciu gerai moralei, paprastai laikomas sandoris prieštaraujantis visuomeneje vyraujanciai teisingumo, gerio, padorumo ir kitu moraliniu kategoriju sampratai. Kuo šaliu sudarytas iprastinis turto perleidimo sandoris prieštarauja gerai moralei, ieškove taip pat nenurode. Ta aplinkybe, kad po sunaus mirties, ieškove nustojo tenkinti sandorio pasekmes ir tai ji nurode savo baigiamojoje kalboje: („žeme turi atitekti tam, kas mane prižiures“), šio sandorio nedaro nei prieštaraujanciu viešajai tvarkai, nei gerai moralei.
Nenustacius nei vieno iš ieškinyje nurodytu sandorio negaliojimo pagrindu, reikalavimas pripažinti negaliojancia 2007-07-23 žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, sudaryta tarp ieškoves ir atsakoves O. D., atmetamas kaip neirodytas. Atmetus ši reikalavima, reikalavimas pripažinti negaliojancia 2010-05-10 žemes sklypo dovanojimo sutarti, sudaryta tarp atsakovu O. D., J. D. ir J. D., atmetamas kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo, nes savarankišku šio sandorio negaliojimo pagrindu ieškove nenurode.
Atmetus ieškini, iš ieškoves priteistinos bylinejimosi išlaidos atsakovams ir valstybei, (CPK 93,96 str.). Kadangi už advokato paslaugas sumokejo atsakove O. D. (1t.b.l.132), šios išlaidos priteisiamos jai. 2010-07-09 nutartimi ieškovei buvo atidetas 270 Lt žyminio mokescio sumokejimas iki teismo sprendimo priemimo. Atmetus ieškini, ši suma priteistina iš ieškoves valstybei (CPK 84 str.), taip pat ir išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu.
Vadovaujantis LR CPK 93 str., 96 str., 263 str.,270 str., 279 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškini atmesti.
Priteisti iš V. D. 1000 Lt bylinejimosi išlaidu O. D.
Priteisti iš V. D. 317,51 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Traku rajono apylinkes teisma apeliaciniu skundu.