Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. 2024-06-12 patikslintą ieškinį DOK-23741 (toliau – ir ieškinys) atsakovams A. K., G. M., trečiajam asmeniui A. K. dėl 2024-01-20 transporto priemonės pardavimo/perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti įstatyme įtvirtintas teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017 47 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29). Ieškovė, preliminariu teismo vertinimu yra įrodžiusi dalį actio Pauliana instituto taikymo sąlygų: jos, kaip kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimą, ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorės teises, vienerių metų ieškinio senaties termino laikymąsi, skolininko A. K. nesąžiningumą, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Sandorio sudarymo neprivalomumo sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2013; 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021, 29 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023).

Teismo vertinimu, A. K. neprivalėjo sudaryti ieškovės ginčijamo 2024 m. sausio 20 d. transporto priemonės VW LT 35 perleidimo sandorio. Byloje nustatytomis aplinkybėmis gali būti laikoma, kad ieškovė įrodė šešias iš septynių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, tačiau to nepakanka, nes pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, t. y. septynioms iš septynių sąlygų.

Civilinėje teisėje sąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. asmuo laikomas sąžiningu tol, kol jo nesąžiningumas neįrodytas. Skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo prezumpcijos atvejų sąrašas nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Teismas nenustatė, kad atsakovas G. M., kuris ginčijamo sandorio kontekste ieškovės atžvilgiu yra trečiasis asmuo, sudaręs su ieškovės skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, yra atsakovo A. K. sutuoktinis, vaikas, tėvas ar kitas artimasis giminaitis, nenustatė, kad egzistuoja kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje numatytos sandorio šalių A. K. ir G. M. nesąžiningumo prezumpcijos sąlygos. Nagrinėjamoje byloje sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, nes sandoris atlygintinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju ginčijamo sandorio šalis trečiasis asmuo G. M. yra laikomas sąžiningu, tačiau ieškovė įrodymais gali paneigti šią prezumpciją.

Ieškovė atsakovo G. M. ginčijamo sandorio trečiojo asmens nesąžiningumą įrodinėja aplinkybėmis, kad jau po 2024-01-20 pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo A. K. socialiniuose tinkluose dedami skelbimai 2024-01-23, kad jis su šia transporto priemone (skelbime aiškiai matosi ši transporto priemonė) teikia įvairias krovinių pervežimo, šiukšlių išvežimo paslaugas, tokius skelbimus A. K. dėjo sąmoningai ir tikslingai, nes šia transporto priemone disponavo jis, o ne M.. Taip pat įrodinėja aplinkybėmis, kad G. M. yra A. K. geras draugas, ilgametis klasiokas nuo 1-os iki 9-os klasių, atsakovų A. K. ir G. M. nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog ginčijamas pardavimo/perleidimo sandoris įvyko 2024 m. sausio 20 d., kai Skolininkas A. K. gavo iš antstolio E. Sergėjevo Raginimą įvykdyti sprendimą, aplinkybe, kad A. K. ginčo transporto priemonę aktyviai eksploatavo Vilniuje, ką patvirtina atsakovo A. K. skelbimai faktiniu laiku, o atsakovas M. meluoja, kad transporto priemonę pirko savo tėvų ūkio reikmėms iš A. K.. Atsakovas atsikerta, kad apie ieškovės turimas pretenzijas atsakovui A. K. G. M. sužinojo tik gavęs patikslintą ieškinį 2024 m. kovo viduryje.

Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių). Kreditoriaus interesų gynimas pagal actio Pauliana apima ne tik tuos atvejus, kai yra suvaržytos skolininko daiktinės teisės, bet ir tuos, kai skolininkas turi kreditorių, o skolininko daiktinės teisės neapribotos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29. Teismų praktika. 2008, 29).

Nustatyta, kad G. M. paneigė faktą, jog atsakovas A. K. jam pokalbio metu paminėjo kokią nors informaciją apie jo kreditorę – motiną. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad perleidžiamas iš esmės nedidelės vertės turtas – 1997 m. pirmos registracijos transporto priemonė VW LT 35, kurios vertę iš pardavimo portalų ieškovė yra nustačiusi ir nurodžiusi 2200 Eur, vadovaudamasis protingumo principu nelaiko, kad G. M. turėjo pareigą žinoti, pareiga veikti aktyviai, pasidomėti iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) apie pardavėją A. K., prieš jį vykdomus išieškojimus. Bet koks G. M. kreipimasis į anstolius būtų netenkintas, motyvuojant duomenų apsaugos reikalavimais, o ieškant duomenų pagal konkrečią (dabar ginčo) transporto priemonę – nieko nebūtų rasta, nes jai nebuvo taikomas areštas ar kiti apribojimai. Aplinkybė, kad tariamai atsakovas A. K. ginčo transporto priemonę aktyviai eksploatavo Vilniuje, ką patvirtina atsakovo A. K. skelbimai yra įrodinėjama vieninteliu didesnę įrodomąją vertę turinčiu, jau po 2024-01-20 sandorio socialiniuose tinkluose 2024-01-23 įdėtu skelbimu. Atsakovas A. K. byloje neteikė jokių paaiškinimų, įskaitant paaiškinimą kodėl jis po automobilio pardavimo skelbėsi apie paslaugas. Vis dėlto, šis faktas apie 2024-01-23 skelbimą tėra prielaida apie atsakovų nesąžiningumą, nes skelbimas galėjo būti įkeltas per klaidą, tai taip pat nepaneigia galimybės, jog dėl tam tikrų aplinkybių (A. K. anksčiau prisiimtų įsipareigojimų suteikti paslaugas ir panašiai) galėjo būti sudaryta trumpalaikė žodinė panaudos sutartis. Pirkėjas G. M. nekontroliuoja ir neprivalo kontroliuoti A. K. veiksmų įkeliant skelbimus.

Teismo vertinimu, pati ieškovė dėl neapdairumo ar kitų priežasčių nieko nedarė, kad informuotų jos išieškojimą vykdančio antstolio E. Sergėjevo apie tai, kad vykdymo procese būtina areštuoti galimą užtikrinimo priemonę - automobilį VW LT 35. Aktyvus atsakovo veiklos sekimas socialiniuose tinkluose, kurį ieškovė aktyviai vykdo, žinojimas išieškojimui svarbios informacijos, tačiau jos sąmoningas nepanaudojimas, intensyvus pačios ieškovės įsitraukimas ir kitų asmenų įtraukimas į teisminį bylinėjimąsi rodo tam tikrą netinkamą ieškovės veiksmų koordinaciją arba ji siekia tam tikrų jai svarbių tikslų, kuriems pasiekti naudoja savo pasirinktas priemones. Nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio šalis G. M. yra laikomas sąžiningu, nes ieškovė savo pateiktais įrodymais nepaneigė šios prezumpcijos, t. y. neįrodė septynių iš septynių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, atitinkamai atmetamas jos reikalavimas dėl 2024 m. sausio 20 d. transporto priemonės perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Atmetus pirmąjį reikalavimą – kito reikalavimo: dėl 2200 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų jos sūnaus A. K. ir G. M. nagrinėjimas yra neaktualus.

G. M. prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant aiškiai nepagrįstą ieškinį, teismas netenkina, nes nenustatyta, kad šiuo ieškiniu buvo tyčia siekiama pakenkti atsakovui, sukelti jam nepatogumų, trukdžių, rūpesčių ir nepagrįstai praturtėti jo sąskaita. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnyje numatytų baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinų sąlygų: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismo vertinimu, ieškovė pasinaudojo teise ginti savo pažeistus interesus, tačiau neįrodė savo reikalavimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, atsakovo G. M. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius 2024-08-19 prašymu prašo priteisti atsakovo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus- iš viso 900 (devynis šimtus) eurų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, tuo pagrindu iš ieškovės atsakovui G. M. priteisiama 900 Eur už advokato pagalbą.

Atsakovu buvusiu A. K. advokatė Rita Balsevičė 2024-05-03 prašymu teismo prašo priteisti A. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas ieškovės atžvilgiu taiko atsakomybės dėl proceso principą. Esamoje situacijoje teismas taiko Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė, tikėtina pamačiusi savo reikalavimo A. K. visišką nepagrįstumą, savo valia atsisakė reikalavimo jo atžvilgiu. Vis dėlto, A. K., būdamas atsakovu, turėjo gintis nuo ieškovės reikalavimo, kurio teismas neturėjo pagrindo nepriimti, todėl patyrė išlaidų advokato pagalbai. Teismas šiuo atveju vertina, kad priežastis, dėl kurių susidarė proceso dalyvio bylinėjimosi išlaidos yra sukelta ieškovės veiksmais, todėl jos atžvilgiu taiko atsakomybės dėl proceso principą ir priteisia iš jos A. K. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 146,21 Eur (procesiniai dokumentai buvo siunčiami ir per Lietuvos paštą), t. y. viršija 8 eurus. Iš bylą pralaimėjusios ieškovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 146 Eur, nes priteisiamos pašto išlaidos suapvalinamos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų, kad šalims buvo teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba, todėl teismas neturi pareigos spręsti jos paskirstymo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66, 6.67 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260 straipsnio, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 146 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr. Banko kodas Banko pavadinimas SWIFT kodas (duomenys neskelbtini) 72900 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas INDULT2X (duomenys neskelbtini) 70440 AB SEB bankas CBVILT2X (duomenys neskelbtini) 71800 AB Šiaulių bankas CBSBLT26 (duomenys neskelbtini) 40100 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius AGBLLT2X (duomenys neskelbtini) 73000 „Swedbank" AB HABALT22 (duomenys neskelbtini) 72300 UAB Urbo bankas MDBALT22

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.