- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- II-829-1109/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00604-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Pažeidėjas
- R. P. Š.
- Advokatai
- Justas Čobotas
- Kategorijos
- 13.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P. Š., jo atstovui advokatui Justui Čobotui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. P. Š. atstovo advokato Justo Čoboto skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-1352-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. Š. 2024 m. kovo 19 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad 2023 m. gruodžio 27 d. atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), gamybinių nuotekų tinklo šulinio apžiūrą (apžiūros aktas Nr. TVR-9808) ties (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius R. P. Š. neužtikrino, kad iš gamybinių nuotekų tinklo, esančio ties (duomenys neskelbtini), pro gamybinių nuotekų dangtį tekėjusios nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką ir kad nebūtų viršyta leidžiama, nuotekų tvarkymo reglamento 2 lent. nurodyta į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo norma (duomenys neskelbtini) mg/l O2. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyrius atlikęs tyrimus nustatė, kad pro UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų šulinio dangtį 2023 m. gruodžio 27 d. ištekėjusiose nuotekose į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo norma buvo 42+-7.0* mg/l (2024 m. gruodžio 27 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Vidurio Lietuvos aplinkos tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. P-107-2023-N/391). Tuo R. P. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6 punktą ir 7.2 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 1 dalyje (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24234861110 medžiagos 1–2 lapai).
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1352-2024 už 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą R. P. Š. skirta 670 eurų dydžio bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 24234861110 medžiagos 32–34 lapai).
Šalies argumentai
R. P. Š. atstovo advokato Justo Čoboto teismui pateiktame skunde su priimtu nutarimu nesutinkama, prašoma nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną R. P. Š. atžvilgiu nutraukti. Nurodoma, kad Pareiškėjas pripažintas padaręs administracinį nusižengimą nenustačius Pareiškėjo kaltės, priežastinio ryšio tarp įvykio (nuotekų išsiveržimas) Pareiškėjo veikimo ar neveikimo ir kilusių padarinių (aplinkos tarša), todėl nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Pažymima, kad paviršinis vanduo į nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) nuolat patenka ne dėl Pareiškėjo neva įvykdyto administracinio nusižengimo, o dėl neteisėtų Kauno rajono savivaldybės ir gyventojų veiksmų - savivaldybė neįrengia lietaus sistemos, o gyventojai neteisėtai pajungia lietaus nuotekas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų tinklus; UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne pažeidėjas, o nuo Kauno rajono savivaldybės neveikimo ir gyventojų neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo. 2023 m. gruodžio 27 d. buvo fiksuotas nuotekų tinklų persipildymas (avarija) - dėl tinklų persipildymo per šulinį ties (duomenys neskelbtini) į aplinką pateko buitinės nuotekos. Nuotekų tinklų persipildymas ties (duomenys neskelbtini) kartojasi nuo 2014 m. Persipildymo priežastis - dėl liūčių arba staigaus polaidžio susikaupęs didelis paviršinių vandenų kiekis perpildo buitinių nuotekų tinklus ir buitinių nuotekų perpumpavimo siurblinę Nr. NS-30, adresu (duomenys neskelbtini). Teritorijoje, kurioje įvyko avarija, nėra įrengta teisės aktų reikalavimus atitinkančių paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų. Nesant tinkamai įrengtų paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, gyventojai lietaus nuotekų tinklus neteisėtai prijungia prie buitinių nuotekų tinklų ir į buitinių nuotekų tinklus neteisėtai išleidžia lietaus vandenį iš savo teritorijų. Buitinių nuotekų kiekio padidėjimas dėl neteisėto lietaus suvedimo į buitinių nuotekų tinklus (atskirosios sistemos) iškreipia buitinių nuotekų tinklo pajėgumo ir pralaidumo apskaičiavimus, todėl buitinių nuotekų tinklai neatlaiko susidariusio nuotekų kiekio persipildymo metu. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių lietaus metu persipildo siurblinės, nuotekų tinklai ir įvyksta buitinių nuotekų išsiveržimas per šulinio dangtį.
Už paviršinių nuotekų (lietaus vandens) surinkimą atsakinga Kauno rajono savivaldybės kontroliuojama UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri eksploatuoja Kauno rajono savivaldybei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius paviršinių (lietaus) nuotekų tinklus viso rajono teritorijoje. Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamus duomenis ir pridedamą pažymą 2023 m. gruodžio 25 d. iškrito rekordinis visos žiemos kritulių kiekis, taip pat didelis kritulių kiekis buvo gruodžio 22 d., 23 d., 26 d., kas ir lėmė nuotekų tinklų perpildymą lietaus nuotekomis ir išsiliejimą į aplinką per šulinį ties (duomenys neskelbtini).
Nuotekų tinklas, kuriame įvyko avarija, esantis (duomenys neskelbtini) ir iki avarijos ir po jos yra sandarus, tinkamai prižiūrimas, geros techninės būklės, laiku atlikta jo profilaktika. Dėl šios aplinkybės nėra ginčo (toks pažeidimas nenurodytas Nutarime). Nuotekų tinklų nesandarumo atvejų nenustatyta (taip pat nenurodyta Nutarime).
Aukščiau nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buitinių nuotekų tinklas ties (duomenys neskelbtini) iki avarijos, avarijos metu ir po jos buvo sandarus. Pareiškėjas niekaip negalėjo įtakoti 2023 m. gruodžio 27 d. 13:30 val. įvykusios avarijos.
Skunde taip pat teigiama, jog Nutarime nenurodyta, kokių nuo Pareiškėjo priklausančių veiksmų nesiėmė Pareiškėjas, kurių turėjo pareigą ir galybę imtis, kad 2023 m. gruodžio 27 d. 13:30 val. (duomenys neskelbtini) nebūtų įvykusi avarija. Pareiškėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir savo kompetencijų ribose ėmėsi būtinų veiksmų, nustatė atsakingus asmenis ir kreipėsi į juos, kad išsiveržimai iš buitinių nuotekų šulinio tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitose (duomenys neskelbtini) seniūnijos gyvenvietėse būtų sustabdyti. Nutarime nenurodyta, ko konkrečiai Pareiškėjas savo kompetencijos ribose nepadarė, kad 2023 m. gruodžio 27 d. 13:30 val. įvykusios avarijos būtų išvengta. AAD turi pareigą įrodyti, kaip Pareiškėjas padarė administracinį nusižengimą, kuriuo yra kaltinamas, tačiau šios pareigos nevykdė.
Skundo autoriaus teigimu, dėl įvykusios avarijos atsakingi Kauno rajono savivaldybės administracija, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gyventojai, kurie neteisėtai prijungė lietaus kanalizaciją į buitinių nuotekų tinklus. Institucijos nesiėmė savalaikių veiksmų dėl lietaus surinkimo sistemų įrengimo tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitose (duomenys neskelbtini) gatvėse, o gyventojai neteisėtai lietaus nutekėjimo sistemas prijungė prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų tinklo.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymima ir tai, kad AAD yra žinoma, jog nuotekų tinklų persipildymas dėl paviršinių vandenų patekimo į juos ties (duomenys neskelbtini) įvyksta ne pirmą kartą. Dėl tokio paties įvykio (duomenys neskelbtini), Kauno r. AAD jau buvo administracinėn atsakomybėn traukusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, tačiau teismas AAD nutarimą panaikino (Kauno apygardos teismo 2024-01-09 nutartis Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN 2-3-1049/2024). Šioje byloje Teismas konstatavo, jog avarijos priežastis yra ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pareigų neatlikimas, o gausūs krituliai ir jų patekimas į buitinių nuotekų tinklus. Taip pat konstatuota, kad lietaus vandens patekimo į nuotekų tinklo problema pripažinta Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-345 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ (pridedamas savivaldybės tarybos sprendimas ir specialusis planas). Šie teismo konstatuoti faktai žinomi AAD, tačiau AAD juos ignoruoja ir dėl to paties įvykio - nuotekų išsiveržimo į aplinką, dėl gausių kritulių, iš buitinių nuotekų šulinio esančio (duomenys neskelbtini) - vėl traukia administracinėn atsakomybėn kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, t. y. Bendrovės vadovą.
Pabrėžiama ir tai, kad Nutarime nurodyta, jog administracinis pažeidimas dėl neatsargumo padarytas 2023 m. gruodžio 27 d. 13:30 val., tačiau nenurodyta, kokių konkrečiai veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, neatliko Pareiškėjas nurodytu pažeidimo padarymo metu. Todėl Pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti konkrečių paaiškinimų dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių bei objektyviai negalėjo įgyvendinti teisės į gynybą. Nutarimą AAD priėmė neįvertinusi Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų dėl Protokolo neatitikimo ANK reikalavimams. Dėl Pareiškėjo pateiktų paaiškinimų Nutarime apskritai nepasisakyta ir jie ignoruoti. AAD apie Pareiškėjo paaiškinimus Nutarime tik nurodė, kad tai yra gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės „Asmens paaiškinimai laikytini gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės“. Toks automatinis Pareiškėjo argumentų atmetimas be motyvų rodo AAD neobjektyvumą ir šališkumą.
Skunde taip pat teigiama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 metų (penkerius metus) aktyviai kelia klausimą Kauno rajono savivaldybės administracijai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl paviršinių nuotekų tinklo infrastruktūros nebuvimo keliamų problemų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugsėjo 19 d. raštas Nr. (37-09.31) 08-2134-2019 „Dėl paviršinių (lietaus) nuotekų surinkimo (duomenys neskelbtini).“). UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat dėjo pastangas informuoti gyventojus, kad paviršinės nuotekos turi būti išleidžiamos (surenkamos) atskirai nuo buitinių nuotekų, t. y. kad paviršinės nuotekų išleidimas į buitinių nuotekų tinklą yra neteisėtas (UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. (39-9.31 Mr) 08-3654-2022 „Dėl neteisėto (savavališko) paviršinių nuotekų prijungimo prie miesto nuotekų tinklų“). Nuotekų išsiveržimo į gamtinę aplinką priežastis bei neteisėtą Kauno rajono savivaldybės neveikimą yra pripažinusi AAD. Šią aplinkybę patvirtina Kauno rajono savivaldybės administracijai 2022 m. liepos 15 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. PN-443 (b. I. 84-85) (nurodymas pridedamas), kuriame nurodyta „<...>(duomenys neskelbtini) mieste, paviršinių nuotekų sistema neįrengta. Inspekcijos pareigūnai išanalizavę (duomenys neskelbtini) mieste komunalinių nuotekų išsipylimo į aplinką atvejus nustatė, kad komunalinių nuotekų ištekėjimo per centralizuotų komunalinių nuotekų surinkimo tinklų šulinių viršutinius dangčius priežastis - lietaus ar tirpstančio sniego patekimas į centralizuotus komunalinių nuotekų sistemos tinklus. Gausiam paviršinių nuotekų kiekiui patekus j centralizuotus komunalinių nuotekų surinkimo tinklus sumažėja jų pralaidumas ir nuotekos per sistemos šulinių dangčius išsilieja į aplinką <...>“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. vasario 5 d. raštu Nr. (32-7.19 Mr)08-269-2024 informavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kopija teikta Kauno rajono savivaldybės administracijai) „Dėl (duomenys neskelbtini) paviršinių nuotekų tinklų“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)" informuojami apie (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos neteisėtai išduotus sutikimus dėl lietaus nuotekų prijungimo j buitinių nuotekų šulinį. Kauno rajono savivaldybės administracija į minėtą 2024 m. vasario 5 d. raštą atsakė 2024 m. kovo 5 d. raštu Nr. SD-1080 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) apyl. paviršinių nuotekų tinklų“, kuriame pasisakoma apie neteisėtus lietaus vandens nuvedimus į šulinį ties (duomenys neskelbtini). Šie pateikti įrodymai patvirtina, kad institucijos pripažįsta neteisėtų lietaus vandens nuvedimų į buitinių nuotekų šulinius faktus, joms žinomos to priežastys - lietaus surinkimo sistemos nebuvimas, neteisėti gyventojų ir savivaldybės administracijos veiksmai. Šios aplinkybės žinomos ir AAD.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P. Š. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad jų įmonės viena iš funkcijų yra užtikrinti tinkamą nuotekų tvarkymą, tai jie tą nuosekliai vykdo. Kartais įvyksta avarijų, kuomet dėl buitinių nuotekų užsikišimo jos išsilieja, į tai reaguoja ir aplinkos apsaugos departamentas, yra skirtų ir nuobaudų, bet šiuo atveju situacija yra kitokia, kadangi nuotekų išsiveržimas įvyko ne dėl jų prižiūrimų buitinių nuotekų tinklų avarijos, netinkamo stovio, veikimo ar neveikimo, o dėl trečiųjų asmenų kaltės – neįrengtų paviršinių nuotekų tinklų. Jų įmonė aktyviai šią problemą bando spręsti savo kompetencijos ribose – tiek teikdami raštus, tiek patys savo inciatyva tikrindami, kas iš gyventojų neteisėtai prisijungęs lietaus nuotekas prie buitinių nuotekų sistemos, tačiau jų įmonė neturi teisinių įrankių su tuo kovoti – jie negali surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir nubausti, todėl patys organizuoja komisijas, kviečiasi į komisiją ir aplinkos apsaugos departamento atstovus, nes jie yra pareigūnai, galintys surašyti administracinio nusižengimo protokolus ir fiksuoti, ko negali daryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Tai daro į periodiškai du kartus per mėnesį. Yra tai darę ir (duomenys neskelbtini), vienos iš tokių komisijų šioje gatvėje metu buvo nustatyta ir tų, kurie neteisėtai prisijungė, tokių asmenų buvo dešimtys. Jiems tokie atvejai sukelia nuostolius, kadangi tam užkardyti naudojama jų įranga, siurbliai, eikvojamos elektros sąnaudos.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Justas Čobotas teismo posėdžio metu palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nuotekos turi būti atskirtos į dvi atskiras sistemas – lietaus ir buitines. Lietaus nuotekos turėtų eiti į sistemą, kurią kuria savivaldybė ir prižiūri „(duomenys neskelbtini)“, o tas, kas nuteka iš kriauklių, tualetų ir vonių, turi eiti į tą sistemą, kurią kuria, prižiūri, eksploatuoja (duomenys neskelbtini), nes šių nuotekų tvarkymo būdai skiriasi iš esmės. Problema tame, kad dėl gyventojų nesąžiningumo, bandymo sutaupyti, asmenys lietaus nuotekas nuveda į buitines nuotekas. Buitinių nuotekų tinklai nėra suprojektuoti tokia apimtimi, kad apimtų ir lietaus nuotekas, todėl, kai įvyksta didelė liūtis, į buitinių nuotekų tinklus patenka per didelis, neprojektinis, neprognozuotas kiekis nuotekų, sistema perpildoma, ji su tuo vandeniu nesusitvarko, nes nėra tam pritaikyta ir įvyksta persipylimas. Sistema yra suprojektuota taip, kad ji nėra slėginė, vanduo kyla ir jis išsiveržia pirmiausia pro dangčio tarpus, tada pakelia dangtį, nes yra didelis kiekis, ir išsiveržia į aplinką. Tai sukelia ne tik žalą aplinkai, bet taip pat ir nepatogumus „(duomenys neskelbtini)“, nes yra užtvindoma stotis, gadinami jų įrengimai. Dėl šios situacijos kalti yra gyventojai, kurie neteisėtai išleidžia lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklus. „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės yra ne pažeidėjas, o nukentėjęs asmuo, nes jų avarinė vis tiek važiuoja, tvarko aplinką, stotį. Už situaciją taip pat atsakinga Kauno rajono savivaldybės administracija, kuri privalo užtikrinti pagal įstatymą lietaus nuotekų tinklų rengimą ir yra Kauno rajono savivaldybės paskirtas atsakingas asmuo, kuris tuo užsiima. Nei „(duomenys neskelbtini)“, nei šios įmonės vadovas nėra atsakingi šioje situacijoje, nes „(duomenys neskelbtini)“ nėra niekaip įpareigoti nei tvarkyti aplinkos nuotekas, nei turi teisę ar pareigą gaudyti pažeidėjus ir taikyti jiems atsakomybę.
Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė D. G.-B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. P. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nepaisant to, ar yra įrengtas paviršinių nuotekų tinklas, ar jo nėra, už nuotekų tvarkymą yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jos direktorius turi dėti visas pastangas, kad nuotekos būtų tvarkomos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl nutarimo teisėtumo – skunde traktuojama, kad nei nutarime, nei protokole nėra nurodyta, ką turėjo konkrečiai padaryti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad tos nuotekos neišsiveržtų. Tokiais teiginiais nepagrįstai susiaurinimas priežastinis ryšys, kai skunde nurodoma, kad direktorius neatsakingas už tų nuotekų išsiveržimą. Jis nėra kaltinamas tiesiogiai, kad pats išleido tas nuotekas ir užteršė aplinką, tačiau šiuo atveju tai yra išankstinis neveikimas, kadangi nebuvo imtasi reikiamų veiksmų. Turėdamas tokią informaciją, kad gyventojai nukreipia buitines nuotekas prie lietaus nuotekų, jis nesiėmė aktyvių veiksmų, kad tie nelegalūs pasijungimai būtų sustabdyti. Nėra neįmanoma išaiškinti, kurie gyventojai yra nelegaliai prisijungę, pranešti apie juos policijai, prokuratūrai ir tuos nelegalius prisijungimus atjungti nuo savo trasos, kurią eksploatuoja. Byloje nėra tokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į policiją. Kaip ir nuodyta nutarime, aplinkos teršimas nuotekomis yra ANK 246 straipsnio pažeidimas ir nesvarbu, kokiu būdu jos išsiveržia, ar avarijos metu, ar išleidžiant jas išleistuvu, jos vis tiek teršia apklinką. Dėl sandarumo, nepaisant to, kad teigiama, jog yra užtikrintas projektinis sandarumas, tačiau jokie teisės aktai neleidžia, kad įvyktų išsiveržimai, todėl šiuo atveju nėra užtikrinamas nei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6, nei 7.2 punktas. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka aplinkosauginių reikalavimų, nes lietaus ir buitinės nuotekos tvarkomos kartu, kas yra 6 punkto pažeidimas. Tai, kad nebuvo užtikrinta, jog nuotekos iš filtrato nepatektų į aplinką, yra 7.2 punkto pažeidimas. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra generalinis direktorius, jis šiuo atveju yra už tai atsakingas. UAB (duomenys neskelbtini) yra įmonė, kuri atlieka nuotekų tvarkymo veiklą, Institucija negali nurodyti, ką jie gali padaryti, įmonė pati turi užtikrinti teisės aktų, t. y. ir aplinkosauginių reikalavimų, laikymąsi, o kaip juos užtikrina, tai yra pačios įmonės pasirinkimas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.
ANK 569 straipsnis nustato, jog Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog R. P. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, visapusiškai ir išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai nustačius jo veikoje ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.
ANK 246 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimą į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Tai yra blanketinė norma nukreipianti į kitus teisės aktus, kurie nustato išleidžiamų teršalų ribines vertes, nuotekų išleidimo į aplinką sąlygas, todėl siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už šiame straipsnyje numatytą nusižengimą ir formuluojant pažeidimo esmę būtina vadovautis kitais teisės aktais ir nurodyti kokius būtent teisės aktų reikalavimus pažeidė ir kokiais konkrečiai veiksmais ar neveikimu atsakomybėn traukiamas asmuo padarė.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.) 6 punktas numato, kad prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose. To paties įsakymo 7.2 punkte numatyta, kad nuotekų surinkimo sistema be kita ko turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus: turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.
Pažymėtina, jog R. P. Š. inkriminuotas minėto Reglamento 6 punkto pažeidimas, tačiau iš nutarime išdėstytos pažeidimo esmės nėra aišku, kuo būtent pasireiškė 6 punkto pažeidimas ir tik nutarimo motyvuose jau nurodoma, jog pažeistas 6 punktas, nes į buitines nuotekas patenka lietaus nuotekos, dėl ko sistema tampa mišri ir tuo pažeidžiamas būtent Reglamento 7.3 punktas, kurio pažeidimu asmuo tiesiogiai net nebuvo kaltinamas ir kuris numato, kad komunalinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo paviršinių nuotekų. Tačiau nusižengimo esmėje net nenurodytas kaltinimas tuo, kad nuotekos buvo tvarkomos reikalavimų neatitinkančiose sistemose. Pažymėtina, jog R. P. Š. veika (tiksliau neveikimas) apibrėžta labai abstrakčiai, teigiant, jog neužtikrino, kad iš gamybinių nuotekų tinklo pro gamybinių nuotekų dangtį tekėjusios nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką ir kad nebūtų viršyta išleidžiamų nuotekų užterštumo norma, nenurodant kokių tiksliai veiksmų, pareigų, kokiuose teisės aktuose numatytų, neatliko. Tinkamai formuluojant kaltinimą turi būti aišku, ką asmuo privalo daryti, kur tokie reikalavimai numatyti, ir ko tiksliai, konkrečiai nepadarė. Vis dėlto surinkti bylos duomenys neleidžia teigti, kad būtent dėl R. P. Š. veikimo ar neveikimo komunalinės nuotekos tvarkomos kartu su buitinėmis ir kad už nevalytų nuotekų patekimą į aplinką yra atsakingas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2023 m. gruodžio 27 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio gamybinių nuotekų tinklo, esančio ties (duomenys neskelbtini), pro gamybinių nuotekų dangtį ištekėjo nevalytos nuotekos, kurios viršijo Nuotekų tvarkymo reglamento 2 lent. nurodytą į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų užterštumo normą. Byloje nustatyta ir tai, kad už tinkamą šios buitinių nuotekų trasos, esančios ties (duomenys neskelbtini), priežiūrą atsakinga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau byloje neįrodyta, kad šis nuotekų išsiveržimas įvyko dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buitinių nuotekų sistema yra su kokiais nors trūkumais ar dėl to, kad buitinės nuotekos yra netinkamai tvarkomos.
Iš R. P. Š. ir jo atstovo advokato Justo Čoboto paaiškinimų, prie skundo pridėtų rašytinių dokumentų matyti, kad nuotekų išsiliejimas į aplinką įvyko dėl to, kad į buitinių nuotekų sistemą neteisėtai gyventojai yra prijungę lietaus nuotekas. Dalis teritorijos, kurioje šiuo atveju įvyko nuotekų išsiliejimas, gyventojų neteisėtai prisijungę savo lietaus nuotekas į buitinių nuotekų tinklą ir taip neteisėtai išleidžia lietaus vandenį iš savo teritorijų, kadangi teritorijoje, kurioje įvyko avarija, nėra įrengta teisės aktų reikalavimus atitinkančių paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų. Tai patvirtina byloje esantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkės R. Ž. 2022 m. liepos 15 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-443 (2 t., b. l. 3–6), kuriame nurodyta, kad Inspekcijos pareigūnai, išanalizavę (duomenys neskelbtini) mieste komunalinių nuotekų išsipylimo į aplinką atvejus nustatė, kad komunalinių nuotekų ištekėjimo per centralizuotų komunalinių nuotekų surinkimo tinklų šulinių viršutinius dangčius priežastis – lietaus ar tirpstančio sniego patekimas į centralizuotus komunalinių nuotekų sistemos tinklus, dėl ko sumažėja jų pralaidumas ir nuotekos per sistemos šulinių dangčius išsilieja į aplinką. Paviršinės nuotekos į centralizuotus komunalinių nuotekų surinkimo tinklus patenka infiltracijos būdu nuo teritorijos paviršiaus arba per (duomenys neskelbtini) gyventojų įrengtas paviršinių nuotekų surinkimo sistemas, pajungtas į komunalinių nuotekų surinkimo sistemą, kadangi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime Nr. TS-345 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ bei specialiajame plane (1 t., b. l. 50–196) taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijoje esanti (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kampas (šaligatvis)), kurioje yra įrengta buitinių nuotekų perpumpavimo siurblinė Nr. NS-30, esanti adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurios persipildymo būtent šiuo atveju ir įvyko nuotekų išsiliejimas į aplinką, yra viena iš probleminių vietų, kurioje trūksta paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų. Minėtame plane pabrėžiama ir tai, kad Kauno rajono gyvenvietėse nemažai lietaus nuotekų yra pajungta į buitinių nuotekų tinklus, nors tai yra griežtai draudžiama pagal LR įstatymus, reglamentus ir teisės aktus. Be to, prie skundo pateikti kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog prieš pat nuotekų išsiveržimą buvo iškritęs didelis kritulių kiekis.
Kad nevalytų nuotekų išsiliejimo priežastis buvo lietaus vandens patekimas į buitinių nuotekų sistemą, kaip matyti iš nutarimo motyvų bei atstovės paaiškinimų teisme, pripažįsta ir pati Institucija, tačiau jokių konkrečių duomenų, kad tai atsitiko būtent dėl netinkamo „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veikimo/neveikimo, nenurodo. Byloje nėra jokių konkrečių duomenų, Institucija jų nepateikė ir teisme, kurie patvirtintų, kad pati buitinių nuotekų sistema neatitiktų kokių nors sandarumo reikalavimų ar būtų netinkamai tvarkoma, prižiūrima. Tai, kad sistema neatitiko aplinkosauginių reikalavimų, yra vien prielaidos, grindžiamos tik pasekmėmis - faktu, kad išsiliejo į aplinką nevalytos nuotekos. Tačiau vien to asmenį patraukti atsakomybėn nepakanka. Institucija turi pareigą įrodyti, kad tai įvyko būtent dėl nuotekų sistemą prižiūrinčios įmonės kaltės, t. y. netinkamai įrengtos sistemos ar netinkamos jos priežiūros. Turi būti surinkta pakankami įrodymų, kad buitinių nuotekų sistema yra iš tiesų netinkama ar nepakankama konkrečiam gyventojų skaičiui, konkretūs duomenys, kad ji iš tiesų yra nesandari ir į ją patenka lietaus vanduo dėl to. Tokių duomenų nesurinkta ir nepateikta. Institucija nepateikė nei duomenų apie tai, kokie sandarumo reikalavimai yra keliami buitinių nuotekų tinklams, nei duomenų, įrodančių, kad nuotekų tinklas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame įvyko avarija, būtų nesandarus, blogos techninės būklės, netinkamas naudojimui. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos apsaugos ministerijos Meteorologinių ir aviacinių stebėjimų skyriaus 2024 m. sausio 2 d. pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8- matyti, kad 2023 m. gruodžio 25 d. ir 26 d. buvo fiksuotas vidutinio stiprumo lietus ir sniegas, iškrito du kartus daugiau kritulių nei daugiausia kritulių turėjusią 2023 m. gruodžio mėnesio dieną (1 t., b. l. 48). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuotekos šiuo atveju išsiliejo ne dėl to, kad nuotekų tvarkymo sistema buvo nesandari, o todėl, kad dėl gyventojų nelegalaus prisijungimo prie buitinių nuotekų tinklų susidarius itin dideliam kritulių kiekiui, buitinių nuotekų tinklai buvo perpildyti. Teismas pažymi ir tai, kad nors Institucija nurodo, jog R. P. Š. šiuo atveju neužtikrino, kad buitinių nuotekų sistema atitiktų sandarumo reikalavimus, tačiau tokia Institucijos išreiškiama pozicija suponuoja, kad jeigu buitinės nuotekos nesant dideliam kritulių kiekiui neišsiveržia į aplinką, tuomet buitinių nuotekų sistemos sandarumo reikalavimų yra laikomasi ir sistema, Institucijos nuomone, nesandari tampa tik tuomet, kai iš jos išsiveržia nuotekos, kas, teismo manymu, prieštarauja logikai.
Apibendrinant visa tai, kas aptarta, teismas vertina, jog byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nevalytų nuotekų išsiveržimą į aplinką lėmė ne pareiškėjo R. P. Š., kaip bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, veiksmai/neveikimas, o tai, jog toje teritorijoje, kurioje šiuo atveju į aplinką išsiliejo nuotekos, nėra įrengta pakankamai paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų ir tai, kad dėl šios priežasties tos teritorijos gyventojai, norėdami išleisti lietaus nuotekas iš savo gyvenviečių ir neturėdami galimybės to padaryti per būtent tam skirtą tinklą, lietaus nuotekas savavališkai prijungia ir išleidžia per buitinių nuotekų tinklą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų suteikę leidimą prie buitinių nuotekų prisijungti lietaus nuotekas, o už gyventojų neteisėtus savavališkus veiksmus pareiškėjas negali būti traukiamas atsakomybėn.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad R. P. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, neužtikrino, jog prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos būtų tvarkomos reikalavimus atitinkančiose centralizuotose, atskirosiose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose ir taip pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 punktą.
Taip pat darytina išvada, kad byloje nėra įrodyta, jog nuotekų surinkimo sistema neatitiko sandarumo reikalavimų, todėl neįrodyta, kad R. P. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punktą.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-3-1049/2024, kurioje kitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas – V. K., buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, tinkamo eksploatavimo, dėl ko per šulinio viršų į gamtinę aplinką nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10.30 val. veržėsi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus, teismas konstatavo, kad įvykusios avarijos priežastis yra ne V. K., jam darbdavio pavestų pareigų neatlikimas, ar netinkamas atlikimas, o gausūs krituliai ir jų patekimas į buitinių nuotekų tinklus ir tai nėra išimtinai įmonės darbuotojo V. K. atsakomybė.
Analogiškai ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, Institucija nepateikė jokių duomenų, kad minėtas nuotekų išsiliejimas į aplinką būtų pareiškėjo R. P. Š. kaltė. Institucijos nutarime apskritai nėra nurodoma, kokiu būdu R. P. Š. neužtikrino, kad pro gamybinių nuotekų dangtį tekėjusios nevalytos nuotekos nepatektų į aplinką, t. y. ar neužtikinimas pasireiškė R. P. Š. tam tikru veikimu, kokio nors pobūdžio pažeidimais, ar neveikimu – kokių konkrečių veiksmų šiuo atveju nesiėmė R. P. Š., dėl ko jis buvo pripažintas padaręs ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Byloje nenustatyta nei R. P. Š. tyčia, nei neatsargumas, nei jo konkrečių veiksmų sąsaja (santykis) su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais – buitinių nuotekų išsiveržimu į aplinką, taip ją užteršiant.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad R. P. Š. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, todėl jis atsakomybėn patrauktas ir nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.
Byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas Justas Čobotas prašo, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš valstybės R. P. Š. 435,60 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (2 t., b. l. 88–91). Išlaidas sudaro skundo dėl Institucijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas ir susijusios teisinės konsultacijos.
Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.
BPK 106 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl R. P. Š. iš valstybės priteistina 435,60 Eur jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, teismas,
nutaria:
R. P. Š. atstovo skundą tenkinti.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. gegužės 27 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1352-2024 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
R. P. Š. iš valstybės priteisti 435,60 Eur jo patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms atlyginti.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK:24234861110 grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno ABNS.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.