- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-01-09
- Bylos Nr.
- AN2-3-1049/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00491-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Meilutis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) įgaliotosios atstovės J. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. K. Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės D. G.-B. 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu nubaustas 130,00 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 268 straipsnio 5 dalį, už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Eksploatacijos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi (tinklų eksploatacijai), neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), tinkamo eksploatavimo, dėl ko per šulinio viršų į gamtinę aplinką nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10.30 val. veržėsi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. DI-236 „Dėl nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Nuotekų tvarkymo reglamentas) III skyriaus 7.2. punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu V. K. įgaliotasis atstovas advokatas J. Č. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, kurie 2023 m. spalio 30 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotojo atstovo skundą tenkino ir Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą panaikino, o administracinę teiseną, pradėtą V. K. pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad V. K. veiksmuose nėra nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje sudėties požymių. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad V. K. būtų pažeidęs ar nevykdęs konkrečiai jam darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytas pareigas, o Institucijos kaltinimo formuluotė, jog V. K. neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio tinkamo eksploatavimo, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais. V. K. nėra atsakingas už į gamtinę aplinką nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10.30 val. išsiveržusių nuotekų, viršijančių Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus. V. K. veiksmuose nėra būtinojo administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymio – kaltės.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos įgaliotoji atstovė J. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą.
3.1. Skunde pabrėžia, kad apylinkės teismas panaikindamas Institucijos 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą, vadovavosi abstrakčiu V. K. paaiškinimu, kad problema kyla dėl to, jog (duomenys neskelbtini) nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, todėl daugelis abonentų prisijungę lietaus vandenis į fekalinę trasą ir lietaus metu trasa persipildo, todėl nuotekos išsilieja per šulinius. Įgaliotoji atstovė pažymi, kad V. K. savo versijai pagrįsti nepateikė jokių konkrečių duomenų (nuotekų įrenginio (šulinio) apžiūros protokolų, 2022 m. gegužės 30-31 d. Kauno r. iškirtusių kritulių kiekio (mm) ir dėl to padidėjusio nuotekų srauto debito (m³/s) skaičiavimų).
3.2. Skundo autorė, nesutikdama su apylinkės teismo argumentais, pažymi, kad nors teismas citavo Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-345 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane nurodytą problemą, kad rajono gyvenvietėse nemažai lietaus nuotekos tinklų yra pajungti į buitinių nuotekų tinklus. Tačiau minima problema negali būti traktuojama kaip šalinanti atsakomybę už konkretaus pažeidimo padarymą. Įgaliotosios atstovės teigimu, aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, savaime neeliminuoja atsakomybės dėl netinkamos nuotekų tvarkymo įrenginio (šulinio) ties (duomenys neskelbtini), eksploatacijos. Minėtu adresu buitinių nuotekų tinklus eksploatuoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl už tinkamą įrenginio eksploataciją kyla atsakomybė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 5.21 punktą veiklos vykdytojas – asmuo, naudojantis arba valdantis objektą ir pagal teisės aktus turintis teisę spręsti objekto eksploatavimo ir techninio funkcionavimo klausimus bei atsakingas už objekto daromą poveikį aplinkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas atsakingas asmuo už nuotekų tinklų, įrenginių eksploataciją yra V. K., jis pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais.
3.3. Taip pat skunde nurodoma, kad nors teismas konstatavo kad byloje nėra duomenų, jog V. K. būtų pažeidęs ar nevykdęs jam darbdavio nustatytų pareigų, tačiau pagal pareigybių nuostatų 10.4 punktą, jis turi pareigą užtikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių, tinkamą eksploataciją ir kt. Tiek 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. gegužės 31 d. apžiūros aktai, tiek ir vaizdo medžiaga, įrodo, kad nuotekų tvarkymo įrenginys (šulinys), nebuvo tinkamai eksploatuojamas, tai yra buvo eksploatuojamas pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto reikalavimus, nes nuotekos veržėsi į aplinką. Nors buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. profilaktikos planas, tačiau į šį planą nėra įtraukta (duomenys neskelbtini). V. K. vykdydamas jam darbdavio pavestas pareigas pagal pareiginių nuostatų 10.1 punktą privalo organizuoti eksploatuojamų vandentiekio, nuotekų tinklų ir įrengimų kasmetinę apžiūrą, sudaryti kapitalinio remonto ir tinklų atstatymo planus. Skunde pažymima ir tai, jog po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, Institucija gavo vos kelis pranešimus apie aplinkos teršimą nuotekomis ties (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu iki protokolo surašymo tokie pranešimai buvo gaunami nuolat.
3.4. Įgaliotoji atstovė nesutikdama su apylinkės teismo nutarties argumentais, nurodo ir tai, kad V. K. yra atsakingas asmuo, turintis pareigą ir kompetenciją spręsti klausimus, susijusius su nuotekų tinklų, įrenginių eksploatacija. V. K. patrauktas atsakomybėn, nes yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingas asmuo už tinklų eksploataciją. Nuotekų tinklų, įrenginių eksploatacija nėra visa UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, o būtent specializuota sritis, reikalaujanti atitinkamų žinių, pasiruošimo ir kvalifikacijos, todėl skiriamas asmuo, atitinkantis keliamus reikalavimus. Apeliantės teigimu, V. K. kaltinamas dėl konkretaus fakto, nustatyto jo prižiūrimoje veiklos srityje, todėl tai negali būti traktuojama kaip atsakomybė už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.
3.5. Taip pat skunde nesutinkama su teismo argumentais, kad Institucijos kaltinimo formuluotė, jog V. K. neužtikrino įrenginio tinkamo eksploatavimo, neatitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vidinio (psichinio) santykio su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais ir teigiama, kad ši išvada iš dalies yra neaiški. Įgaliotoji atstovė pabrėžia, kad V. K. nebuvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Be to, V. K. kaltinamas padaryta pavojinga veika (neveikimu), nes neužtikrino nuotekų įrenginio eksploatavimo, o šią pareigą privalėjo atlikti, nes yra atsakingas asmuo už tinkamą nuotekų tinklų, įrenginių eksploataciją. Apeliantė pažymi ir tai, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą vadovavosi negaliojančiais ANK straipsniais (ANK 591 straipsnis neteko galios nuo 2023 m. birželio 1 d.).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą V. K. įgaliotasis atstovas advokatas J. Č. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Įgaliotasis atstovas nesutinka su Institucijos apeliacinio skundo argumentais ir nurodo, kad viso proceso metu V. K. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad avarija tinkluose įvyko dėl priežasčių, kurių jis negalėjo įtakoti – buitinės nuotekos iš šulinio angos išsiveržė dėl į buitinių nuotekų tinklus patenkančio paviršinio lietaus vandens. Iki apeliacinio skundo padavimo Institucija šios aplinkybės neginčijo ir su ja sutiko. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiami duomenys (www.meteo.lt/2022-geguse) patvirtina, kad 2022 m. gegužės 21, 25, 26, 30 ir 31 (avarija fiksuota 2022 m. gegužės 30-31 d.) registruoti pavojingi lietaus atvejai. Kadangi įvykusios avarijos teritorijoje nėra paviršinių nuotekų tinklo, o dalis gyventojų neteisėtai prisijungę paviršines nuotekas į buitinių nuotekų tinklus, todėl lietaus vanduo perpildo buitinių nuotekų trasą ir sukelia buitinių nuotekų tinklų persipildymą, dėl ko įvyksta išsiveržimas, koks buvo užfiksuotas 2022 m. gegužės 30 d. Faktą, kad nuotekų išsiliejimą į aplinką sąlygoja gausūs krituliai ir jų patekimas į buitinių nuotekų tinklus, patvirtina į bylą pateiktas Institucijos 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. (12.4)-AD5-15059 „Dėl nuotekų“, adresuotas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Kauno inspekcijos pareigūnai vietoje nustatė, kad iškritus gausiems krituliams (lietui) į nevalytų buitinių nuotekų tinklus patenka lietaus nuotekos ir esami buitinių nuotekų tinklai nėra pajėgūs aptarnauti susidariusi vandens kiekį, todėl nevalytos buitinės nuotekos iš nuotekų šulinio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) <...> patenka į aplinką.
4.2. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime buvo nurodyta, jog V. K. neteisėta veika pasireiškė neveikimu, tačiau Institucija privalėjo įrodyti, kad V. K. nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10.30 val. neatliko veiksmų, kuriuos turėjo pareigą atlikti. To neįrodžiusi (net nenurodydama, kuo pasireiškė neteisėtas neveikimas) Institucija šiurkščiai pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ir procesines garantijas. Institucijos pozicija, kad V. K. neteisėtas neveikimas prasidėjo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. reiškia, kad jis kaltinamas tuo, jog neva nevykdė savo pareigų jau prasidėjus avarijai, o ne iki jos pradžios. Tokia Institucijos pozicija yra nepagrįsta ir neteisėta, nes į V. K. pareigas ir darbines funkcijas neįeina avarijų likvidavimas. Avarijų likvidavimu rūpinasi visiškai kitas specialus UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys – avarinė tarnyba. Apeliaciniame skunde dėstomi Institucijos samprotavimai leidžia manyti, kad V. K. bandoma kaltinti neteisėtu neveikimu iki avarijos, nors pagal administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą pažeidimo padarymo laikas yra nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10.30 val.
4.3. Įgaliotojo atstovo teigimu, V. K. nepagrįstai buvo kaltinamas pažeidęs Nuotekų tvarkymo reglamento III skyriaus 7.2 punktą, nes nuotekų tinklą adresu (duomenys neskelbtini), jam priskirtų funkcijų ribose prižiūrėjo tinkamai, laiku bei nustatytu periodiškumu, profilaktikos (aptarnavimų) metu nebuvo nustatyta tinklo nesandarumo. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, kad avarijos metu nuotekų tinklas būtų nesandarus bei kokie konkretūs tinklo parametrai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Avarija įvyko savitakiniame (beslėginiame) nuotekų tinkle, kuriame nuotekos teka veikiamos sunkio jėgos. Šis nuotekų tinklas nėra projektuojamas ir statomas tokiu būdu, kad jo šulinių dangčių sandarumas užtikrintų, kad avarijos metu iš nuotekų šulinio kylančios nuotekos nepatektų į aplinką. Dėl šio konstrukcinio sprendimo ir dėl paviršinių vandenų (lietaus) patekimo į tinklą V. K. negali būti kaltinamas ir traukiamas atsakomybėn.
4.4. Atsiliepime nurodoma ir tai, kad priešingai negu teigia Institucija, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtas atsakingas asmuo už nuotekų tinklų, įrenginių eksploataciją yra V. K., nes jis yra atsakingas už jam pavestų pareigų ir darbo funkcijų, nurodytų pareigybės nuostatuose vykdymą. Tačiau nėra absoliučiai atsakingas už visas avarijas, kurios įvyksta ne dėl jo kaltės ir kurioms neturi ir negali turėti jokios įtakos. Įgaliotasis atstovas pažymi, kad ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų matyti, jog administracinis nusižengimas dėl neatsargumo gali būti padaromas tik esant materialioms sudėtims, t. y. tais atvejais, kuomet padariniai yra vienas iš privalomų administracinių nusižengimų sudėties požymių. Nagrinėjamu atveju V. K. inkriminuoto ANK 268 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Taigi, šiuo atveju aptariamo administracinio nusižengimo sudėtyje yra įtvirtintas tik objektyvusis sudėties požymis – veika, tačiau tokios veikos padariniai, kaip privalomas sudėties požymis, nėra numatytas. Šio administracinio nusižengimo padarymas yra galimas tik tyčia (ANK 8 straipsnis), tačiau byloje nėra surinkta jokių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad V. K. jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą padarė ar galėjo padaryti tyčia. Dėl šių priežasčių, jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį, kadangi jo veikose negalėjo būti pagrįstai ir teisėtai konstatuojama kaltė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotosios atstovės J. C. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Institucijos įgaliotosios atstovės apeliaciniame skunde nesutinkama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį V. K. atžvilgiu nutraukti. Institucijos atstovės įsitikinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą vadovavosi tik abstrakčiu V. K. paaiškinimu, kad problema dėl nuotekų patekimo į aplinką kyla dėl to, jog (duomenys neskelbtini) nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, tačiau savo teiginių nepagrindė. Taip pat nurodoma, jog aplinkybė, kad toje vietovėje nėra įrengta paviršinių nuotekų sistema, savaime neeliminuoja atsakomybės dėl netinkamos nuotekų tvarkymo įrenginio (šulinio) ties (duomenys neskelbtini), eksploatacijos.
6. Byloje nekyla abejonių, kad nuo 2022 m. gegužės 30 d. 21.00 val. iki 2022 m. gegužės 31 d. 10.30 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios buitinių nuotekų trasos, per šulinio viršų į gamtinę aplinką veržėsi nuotekos, viršijančios Nuotekų tvarkymo reglamente nustatytus nuotekų išleidimo į gamtinę aplinką reikalavimus. Taip pat byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad už buitinių nuotekų trasos tinkamą eksploataciją ties (duomenys neskelbtini), yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau vien šių duomenų nepakanka pripažinti, jog V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje.
7. Vertinant Institucijos įgaliotosios atstovės apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą visų pirma būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Svarbu ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
9. Apygardos teismas, aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, nepažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimų, administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. įgalioto atstovo skundą tenkino ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį nutraukė pagrįstai. Institucijos įgaliotos atstovės apeliaciniame skunde nurodyti motyvai bei galiojančio teisinio reguliavimo vertinimas skundžiamame nutarime padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo šį nutarimą naikinti.
10. Pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki devynių šimtų eurų.
11. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, V. K. tiek priimant Institucijos nutarimą, tiek ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme, savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl nuotekų išsiliejimo į aplinką ir šulinio ties (duomenys neskelbtini), nes nuotekos pateko į aplinką dėl lietaus vandens patekimo į nuotekų tinklą. Tai atsitinka dėl to, kad gyvenvietėje nėra įrengti lietaus nutekėjimo tinklai ir dalis gyventojų savo sklypuose lietaus nuotekas yra prijungę prie buitinių nuotėkų tinklo ir gausiai lyjant dėl padidėjusio vandens kiekio rezervuarai yra perpildomi ir nuotekos patenka į aplinką. Nuotekų tinklų, įrenginių eksploataciją atliko tinkamai.
12. 2023 m. gegužės 10 d. Institucijos nutarimu pripažinta, kad V. K. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2. punktą, nes būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Eksploatacijos skyriaus vyresniuoju inžinieriumi (tinklų eksploatacijai), neužtikrino nuotekų tvarkymo įrenginio, esančio ties (duomenys neskelbtini), tinkamo eksploatavimo, tačiau nei nutarime, nei apeliaciniame skunde nėra detalizuota kokių veiksmų neatliko V. K., kad aptariamo įvykio metu į gamtinę aplinką nebūtų išsiveržę nuotekos. Institucijos apeliaciniame skunde akcentuojami 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. gegužės 31 d. apžiūros aktai bei vaizdo medžiaga patvirtina tik tai, jog apžiūrimu metu iš įrengto buitinių nuotekų šulinio ties (duomenys neskelbtini) namu, į gamtinę aplinką bėga nevalytos buitinės nuotekos. Tačiau apygardos teismo vertinimu vien šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuotekų tvarkymo įrenginys (šulinys), nebuvo tinkamai eksploatuojamas, tai yra buvo eksploatuojamas pažeidžiant Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto reikalavimus.
13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad pagal Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2. punktą nuotekų surinkimo sistema turi atitikti bendruosius reikalavimus, t. y. turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą. Administracinio nusižengimo byloje nėra pateikta jokių duomenų kokių sandarumo reikalavimų neatitiko ties (duomenys neskelbtini), esanti buitinių nuotekų surinkimo sistema ir kokių veiksmų neatliko V. K. siekiant, kad nevyktų avarija. Kaip jau buvo minėta pirmiau, tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad avarija tinkluose įvyko dėl priežasčių, kurių V. K. negalėjo įtakoti, nes buitinės nuotekos iš šulinio angos išsiveržė dėl į buitinių nuotekų tinklus patenkančio paviršinio lietaus vandens. Kadangi toje vietovėje nėra tinkamai įrengtų paviršinių (lietaus) nuotekų tinklų, todėl gyventojai lietaus nuotekų tinklus yra prijungę prie buitinių nuotekų tinklų ir į buitinių nuotekų tinklus neteisėtai išleidžia lietaus vandenį iš savo teritorijų.
14. Aukštesnysis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, konstatuoja, kad skundžiamame nutarime pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pažymėjo, jog lietaus vandens patekimo į nuotekų tinklą problema pripažinta ir Kauno rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. TS-345 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintas Kauno rajono savivaldybės teritorijos paviršiniu (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuriame nurodoma „Dar viena didelė problema rajono gyvenvietėse yra tai, kad nemažai lietaus nuotekų tinklų yra pajungti į buitinių nuotekų tinklus, nors tai griežtai draudžiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentus ir teisės aktus.“ Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad analogiškas nuotekų išsiveržimo į gaminę aplinką priežastis pripažįsta ir pati Institucija. Antai, 2022 m. liepos 15 d. Kauno rajono savivaldybės administracijai adresuotame privalomame nurodyme Nr. PN-443 (b. l. 84–85), nurodoma, jog (duomenys neskelbtini), paviršinių nuotekų sistema neįrengta. Inspekcijos pareigūnai išanalizavę komunalinių nuotekų išsipylimo į aplinką atvejus (duomenys neskelbtini), nustatė, jog komunalinių nuotekų ištekėjimo per centralizuotų komunalinių nuotekų surinkimo tinklų šulinių viršutinius dangčius priežastis – lietaus ar tirpstančio sniego patekimas į centralizuotus komunalinių nuotekų sistemos tinklus.
15. Abejonių nekyla, kad V. K. vykdydamas jam darbdavio pavestas pareigas pagal pareiginių nuostatų 10.1 punktą privalo organizuoti eksploatuojamų vandentiekio, nuotekų tinklų ir įrengimų kasmetinę apžiūrą, sudaryti kapitalinio remonto ir tinklų atstatymo planus, o pagal 10.4 punktą, turi pareigą užtikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių, tinkamą eksploataciją ir kt. Tačiau 2022 m. gegužės 30-31 d. įvykusios avarijos priežastis yra ne V. K., jam darbdavio pavestų pareigų neatlikimas, ar netinkamas atlikimas, o gausūs krituliai ir jų patekimas į buitinių nuotekų tinklus ir tai nėra išimtinai įmonės darbuotojo V. K. atsakomybė, kurios perkėlimas vien šiam subjektui, aukštesniojo teismo nuomone, pažeistų teisingumo principą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priešingai nei nurodoma Institucijos skunde, V. K. įgaliotasis atstovas apylinkės teisme pateikė duomenis apie iškritusių kritulių kiekį 2022 m. gegužės 30-31 d. laikotarpiu, todėl nėra pagrindo išvadai, jog priimant skundžiamą nutarimą buvo vadovautasi abstrakčiais paaiškinimais. Nei 2022 m. gegužės 30 d., 2022 m. gegužės 31 d. apžiūros aktais, nei kitais duomenimis nėra nustatyta, jog šulinys esantis ties (duomenys neskelbtini) namu, iš, kurio įvyko nuotekų išsiveržimas būtų buvęs sugriuvęs, sulūžęs, ar kitu būdu pažeistas.
16. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pilnai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną V. K. atžvilgiu nutraukė jo veiksmuose nesant visų būtinų administracinių nusižengimų sudėties požymių. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Institucijos apeliacinis skundas atmetamas,
17. Institucijos įgaliotoji atstovė teisi skunde nurodydama, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė nebegaliojančią teisės normą – ANK 591 straipsnio 7 punktą. Tačiau, tai nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu. Juolab, kad ANK 591 straipsnio 7 punkto nuostata yra numatyta šiuo metu galiojančio ANK 565¹ straipsnio 7 punkte, taigi teisinis reglamentavimas aktualus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 30 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos įgaliotosios atstovės J. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.