Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16450-615/2019 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, trečiasis asmuo J. M., dėl namo priestato įteisinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio, kuriuo reiškiamas reikalavimas dėl viešojo administravimo subjekto įpareigojimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, teismingumo.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas ieškovės L. S. ieškinys atsakovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Alytaus ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovę pripažinti priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus indeksais 4a1ž ir 5a1p, tinkamais naudoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė teismo nutartį skundžia iš esmės vieninteliu argumentu – netinkamu procesinės teisės normų taikymu (CPK 137 straipsnis, 29 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Alytaus ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių pripažinti priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus indeksais 4a1ž ir 5a1p, tinkamais naudoti. Ieškovė ieškinį pateikė pagal atsakovės buveinės vietą (CPK 29 straipsnis).

10. Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą ieškovės ieškinį, ir tokį savo procesinį sprendimą grindė įvertinęs ieškinyje suformuluotą ieškinio dalyką, gal kurį nėra reiškiamas reikalavimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos akto panaikinimo, taip pat nėra reiškiamas reikalavimas dėl kokių nors konkrečių atsakovės veiksmų pripažinimo neteisėtais, o ieškiniu prašoma įpareigoti atsakovę atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1-2 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos dėl valstybinio ir/ar savivaldybių administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, yra teismingos ne bendros kompetencijos teismams, o administraciniams teismams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais.

11. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

12. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamu atveju iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė L. S. reikalauja įpareigoti viešojo administravimo subjektą (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Alytaus ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių) atlikti tam tikrus veiksmus: pripažinti priestatus, esančius (duomenys neskelbtini), plane pažymėtus indeksais 4a1ž ir 5a1p, tinkamais naudoti. Iš prie ieškinio pridėto Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos elektroninių paslaugų informacijos apie ieškovės vardu architekto G. A. pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą matyti, kad toks prašymas 2019 m. kovo 13 d. buvo užregistruotas reg. Nr. CCR-20-190313-00232, 2019 m. kovo 21 d. buvo atmestas, kadangi statytojui nepriklauso turtas nuosavybės teise. Įvertinus ieškinio turinį akivaizdu, kad būtent šį atsakovės veiksmą skundžia ieškovė. Jokie kiti reikalavimai (dėl deklaracijos, dėl statytojo, dėl paveldėtojų ir kt.) ieškiniu nėra reiškiami.

14. Pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija 2018 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-75/2018 yra pažymėjusi, kad pagal Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnis), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartį Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartį Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartį Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartį Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartį Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. T-101/2014).

15. Kaip jau buvo nurodyta, šiuo konkrečiu atveju deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą buvo užregistruota Inspekcijoje ir dėl jos priimtas administracinis sprendimas, taigi būtent viešojo administravimo subjekto (Inspekcijos) administracinis sprendimas dėl deklaracijos tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti), šiuo atveju lemia bylos rūšinį priskirtinumą administraciniam teismui, ką pagrįstai skundžiama nutartimi nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

16. Remdamasis išdėstytais motyvais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio teismingumo, nepažeidė proceso teisės normų, todėl ieškinį atsisakė priimti pagrįstai. Nurodytų argumentų pagrindu atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Pastebėtina, kad iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, jog 1994 m. gruodžio 27 d. statytoja O. V., Simono (ieškovės močiutė) užsakė mūrinio priestato prie gyvenamojo namo ir garažo architektūrinės – planinės užduoties parengimą, tačiau ginčo deklaracijoje statytoja nurodyta ne Venckutonienė, o ieškovė, kas ir buvo pažymėta prie ieškinio pridėtoje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos elektroninių paslaugų informacijoje apie ieškovės vardu architekto G. A. pateikto prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą atmetimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.