Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju vertinami tik vienos ginčo šalies – ieškovės – pateikti įrodymai, nes atsakovas nuomonės dėl ieškinio nepateikė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. spalio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 800 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti 800 Eur kreditą bei sumokėti 799,48 Eur kredito mokestį, kreditas turėjo būti mokamas lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį nuo 2020 m. lapkričio 20 d. ir visiškai turėjo būti grąžintas 2023 m. spalio 6 d. Pagal byloje pateiktus duomenis, atsakovas liko skolingas ieškovei 800 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 125,40 Eur kredito mokesčio; byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs suteiktą kreditą ir sumokėjęs susidariusius mokesčius pagal sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), t. y. atsakovas iki šiol yra skolingas 800 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 125,40 Eur kredito mokesčio. Nustatyta, kad sutartis 2021 m. vasario 22 d. buvo ieškovės vienašališkai nutraukta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Iš byloje nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y., nepagrįstai negrąžino suteikto kredito – atsakovas liko skolingas ieškovei 800 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 125,40 Eur kredito mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisia 800 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 125,40 Eur kredito mokesčio (85,72 Eur palūkanos + 39,68 Eur administracinis mokestis), iš viso 925,40 Eur skolą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 674,08 Eur negautas pajamas (nuostolius), nurodydama, kad negautas pajamas, kaip nuostolius, sudaro bendra vartojimo kredito kaina, o negautos pajamos apskaičiuojamos iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administracinį mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas (799,48 Eur – 125,40 Eur – 0 Eur = 674,08 Eur), kurias ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo sutartinius įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, t. y. šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai nurodė, kad paskolos davėjas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami, kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas vartojimo kreditą ieškovei turėjo grąžinti ir mokėti 32,34 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2023 m. spalio 6 d., todėl ieškovė tikėjosi bei planavo gauti pajamas iki sutarties įvykdymo termino pabaigos. Kadangi atsakovas tinkamai sutarties sąlygų nevykdė, ieškovė nuo 2021 m. vasario 22 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 674,08 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų iš bendros vartojimo kredito kainos sumos atimant prašomas priteisti palūkanas ir administracinį mokestį iki sutarties nutraukimo ir atsakovo sumokėtas palūkanas, tenkinamas (tokios praktikos laikosi ir Vilniaus apygardos teismas, pvz. 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1954-854/2020, 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1804-855/2020).

Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 599,48 Eur (925,40 Eur + 674,08 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidos – sumokėtą 36 Eur žyminį mokestį.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždatosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „PRO INVEST GROUP“ (į. k. 302453988) iš atsakovo M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 925,40 Eur (devynių šimtų dvidešimt penkių eurų ir keturiasdešimties euro centų) skolą, 674,08 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt keturių eurų ir aštuonių euro centų) negautas pajamas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 599,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 Eur (trisdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Ieškovė sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.