Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-8174-392/2010 pagal ieškovo Alytaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „URBAN.LT“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo N. J. , UAB „URBAN.LT“ darbuotojas, sužinojęs, kad atsakovui inicijuojama bankroto byla, 2010 m. spalio 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir iškelti darbdaviui bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pirmosios instancijos teismas persiuntė Lietuvos apeliaciniam teismui apelianto atskirąjį skundą, prieš tai neišsprendęs apelianto prašymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir apelianto atskirojo skundo priėmimo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę išspręsti apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo ar procesinių teisių perėmimo klausimus (CPK 3 str. 6 d., 48 str. 1 d., 307 str. 2 d., 338 str.), bet negali pakeisti netinkamos šalies tinkama (CPK 45-47 str.), įtraukti naujų dalyvaujančių byloje asmenų. Tokia išvada darytina iš to, kad jeigu pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir/ar pareigų, tai skundžiamas procesinis sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o ne, pašalinus minėtą procesinį pažeidimą, nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Kadangi pirmosios instancijos teismas, užuot atsisakęs priimti apelianto atskirąjį skundą, kaip paduotą tokios teisės neturinčio asmens (CPK 315 str. 2 d. 2 p.), jį perdavė apeliacinės instancijos teismui, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).

Atsižvelgdama į būtinybę užtikrinti viešojo intereso apsaugą civilinėse bylose dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovo kreditorių (darbuotojų) interesų gynimo ir dėl to, ar egzistuoja pagrindai iškelti atsakovui bankroto bylą.

Apeliantas 2010 m. spalio 28 d. paduotu prašymu siekė tų pačių tikslų kaip ir ieškovas – kad atsakovui būtų iškelta bankroto byla (tik siūlė skirti įmonės administratoriumi kitą asmenį). Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad kreditoriai, kurie stoja į bylą turėdami tikslą ne inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (nes bankroto bylos iškėlimą jau inicijavo kiti asmenys), o patenkinti savo finansinius reikalavimus skolininkui (atsakovui), trečiųjų asmenų teises įgyja teismui patvirtinus jų finansinius reikalavimus. Taigi, jeigu apelianto finansiniai reikalavimai pagrįsti, jie bus patvirtinti ir apeliantas turės galimybę ateityje dalyvauti atsakovo bankroto procese. Kita vertus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad netoleruotina tokia praktika, kai potencialių kreditorių įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis klausimą teismas išsprendžia (juo labiau jeigu nesprendžia iš viso) po to, kada jau būna išspręstas vienas iš svarbiausių bankroto byloje tarpinių procesinių klausimų – dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris lemia asmens įtraukimo ar atsisakymo įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu pagrindą, tvarką ir statusą (t. y. tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais ar be jų).

Bankroto byla keliama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (-ams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (-ams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (-iais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tokia padėtis, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nedengia skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir skolos, kurių mokėjimo terminai suėję (skolos, neatlikti darbai ir kt.), viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Iš atsakovo 2010 m. spalio 15 d. balanso (b. l. 43-45) pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovas turi 503 141 Lt nuosavo kapitalo. Iš atsakovo 2 921 790 Lt nuosavo turto reikia minusuoti 2 418 649 Lt vertės lizinguojamas patalpas, nes pagal bendrą taisyklę (o byloje nėra tai paneigiančių įrodymų) lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo yra lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nutartis c. b. BUAB „Kseda“ v. UAB „Bleiras“, bylos Nr. 2-1477/2009). Iš atsakovo kreditorių sąrašo (b. l. 51-52) matyti, kad atsakovas turi 2 850 234,65 Lt pradelstų skolų. Kadangi įmonės turtas daugiau kaip 5 kartus mažesnis už pradelstas vykdyti skolas (503 141 Lt ÷ 2 850 234,65 Lt), atsakovas atitinka nemokios įmonės kriterijus (ĮBĮ 2 str. 8 d.) ir jam pagrįstai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Ta aplinkybė, kad atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių ir skolininkų sąrašus bei kitus dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, pasirašė ir pateikė ne atsakovo vadovas G. N., o N. Č. audito ir konsultacijų firmos savininkė N. Č., kuri tvarko atsakovo buhalterinę apskaitą (b. l. 36), nekeičia esmės. Byloje susiklostė ekstraordinarinė situacija: atsakovo direktorius G. N. , kuris kartu buvo pagrindinis akcininkas (turėjo 95 % įmonės akcijų) (duomenys neskelbtini) žuvo, iki 2010 m. spalio 25 d. jo palikimo niekas nepriėmė (b. l. 34). VSDFV Druskininkų skyriui pateiktas 2010 m. birželio 19 įsakymas (b. l. 35), kuriuo 6 mėn. laikotarpiui nuo 2010 m. birželio 20 d. iki 2010 m. gruodžio 20 d. atsakovo vadovu skiriamas UAB „URBAN.LT“ darbuotojas K. Ž., tačiau minėtą įsakymą pasirašė kitas įmonės darbuotojas (apeliantas) N. J., o ne tuo metu direktoriaus pareigas ėjęs G. N. (b. l. 34).

Apeliantas su 2010 m. spalio 28 d. prašymu pateikė teismui sąrašą darbuotojų nurodydamas, kuriems jų ir kiek atsakovas nesumokėjo darbo užmokesčio (b. l. 71). Šis sąrašas analogiškas tam, kurį pasirašė ir pateikė N. Č. audito ir konsultacijų firmos savininkė N. Č. (b. l. 54). Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas vėluoja mokėti darbuotojams darbo užmokestį, kas sudaro savarankišką bankroto bylos iškėlimo pagrindą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad jeigu paskirtas administratorius nepateisins a priori parodyto pasitikėjimo, atsakovo kreditoriai turės teisę inicijuoti jo pakeitimo kitu procedūrą (ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal suinteresuoto asmens N. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nutarties nutraukti.