Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo L. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas 2014 m. liepos 9 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. K. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹ str. 4 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad L. K., būdamas atsakingas už išorinės reklamos skleidimą, leidimų išėmimą reklamai naudoti, (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2014 m. birželio 16 d. galimai skleidė išorinę reklamą su užrašais (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo įrengti ir skleisti išorinę reklamą ir, kad tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., o kadangi L. K. jau yra baustas už pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 3 d., šiais veiksmais galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 214¹ str. 4 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, kad administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta ir pagrįsta įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir byloje pateiktais įrodymais: 2014 m. liepos 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 64-5-10531, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2014 m. birželio 27 d. pranešimu/aktu Nr. 64-9-144 dėl galimo administracinio teisės pažeidimo, 2014-06-16 pastato (duomenys neskelbtini) daryta fotonuotrauka, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, kuriais jis pripažįsta, kad leidimo įrengtai išorinei reklamai neturi ir duomenimis apie asmens baustumą, kurie pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti.

Pažymima, jog turėti leidimą įrengti reklamą būtina turėti ne tik reklamą įrengiant, bet ir ją eksploatuojant. Administracinėn atsakomybėn trauktinas L. K. kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius privalėjo laiku imtis veiksmų dėl įrengtos išorinės reklamos leidimo galiojimo pratęsimo ar naujo leidimo gavimo. Nevykdydamas šios prievolės ir neatlikdamas minėtų veiksmų, jis padarė trunkamąjį administracinį teisės pažeidimą, kuris Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų buvo oficialiai nustatytas 2014 m. birželio 16 d. 11:30 val. Nustatyta tvarka nesuderintos reklamos eksploatavimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, objektyviai šis pažeidimas pasireiškia įrengus reklamą ir tęsiasi tol, kol toks reklamos įrengimas neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Šiuo atveju tikrinusiems išorinės vaizdinės reklamos eksploatavimo teisėtumą (duomenys neskelbtini), savivaldybės įgaliotiems pareigūnams nebuvo pateiktas leidimas įrengti išorinę reklamą iškabai (duomenys neskelbtini). Toks leidimas nebuvo pateiktas 2014 m. liepos 9 d. tam įgaliotam pareigūnui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 64-5-10531 ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pirmos instancijos teisme. Kaltinimas atitinka faktines bylos aplinkybes, ir L. K. veika pagal ATPK 214¹ str. 4 d. kvalifikuota teisingai. Jokių aplinkybių, darančių šios administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalima, nenustatyta (ATPK 250 straipsnis).

Institucijos nuomone, apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje esančių duomenų visumą bei nepagrįstai nusprendė, kad iškaba su užrašu (duomenys neskelbtini) neatitinka išorinės reklamos, kuri nors ir turi iškabos požymį, bet joje nurodyta tik veiklos subjekto pavadinimas, bet nėra teikiamų paslaugų pavadinimo. Teismas nenurodė, kokia teisės norma vadovaujantis ginčo iškaba nelaikytina išorine reklama. Pagal Taisyklių 2 punktą iškaboje pakanka nurodyti reklaminės veiklos subjekto pavadinimą, kad tai būtų pripažinta išorine reklama, kadangi kita informacija gali, bet neprivalo būti nurodyta (dėl to sąvokoje ir naudojamas skiriamasis žodis ir (arba)).

Nurodytų argumentų pagrindu laikytina, kad pirmos instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir pažeidė įrodinėjimo taisykles. Neteisėtai ir nepagrįstai teismas nutardamas nutraukti administracinę teiseną prieš L. K. nusprendė, kad iškaba su užrašu (duomenys neskelbtini) neatitinka išorinės reklamos, kuri nors ir turi iškabos požymį, bet joje nurodyta tik veiklos subjekto pavadinimas, bet nėra teikiamų paslaugų pavadinimo, nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, jog nesant iškaboje teikiamų paslaugų pavadinimo tokia iškaba nėra išorinė reklama. Teismas padarė esminį materialiosios ir proceso teisės pažeidimą, kuris leido administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui išvengti administracinės atsakomybės. Visa tai turėjo esminės įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, kuris turėtų būti panaikinta apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 214¹ str. 3 d. įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme nustatytų kitų reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas (išskyrus įstatymų uždraustos ar neteisėtos veiklos reklamos, taip pat prekių ar paslaugų, kurių gamyba ir (ar) pardavimas (teikimas) yra įstatymų uždrausti, reklamos skleidimą visuomenės informavimo priemonėse), taip pat išorinės reklamos įrengimo draudimų ir reikalavimų nesilaikymas, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 str. 8 d. išaiškinta, kad reklama, tai bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 str. 2 d. numatyta, kad išorinė reklama, tai yra reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose.

Išanalizavęs bylos medžiagą teismas daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog išorine reklama laikytina ir iškaba, kurios sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013-07-30 įsakymu Nr. 4-670 patvirtintose išorinės reklamos įrengimo taisyklėse. Tai yra „Iškaba – ant (prie) reklaminės veiklos subjekto buveinės pastato arba reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos įrengiamas reklaminis įrenginys, ant kurio pateikiama informacija: reklaminės veiklos subjekto pavadinimas ir (arba) reklaminės veiklos subjekto prekybos ar paslaugų teikimo vietos pavadinimas (parduotuvė, viešbutis, kirpykla ir kt.), ir (arba) parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas (avalynė, automobilių remontas ir kt.). Iškaba taip pat laikomas ant reklaminės veiklos subjekto buveinės arba prekybos ar paslaugų teikimo vietos pastato sienos, langų ar durų pateiktas reklaminės veiklos subjekto pavadinimas, jo prekybos ar paslaugų teikimo vietos arba parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų pavadinimas. Iškaboje taip pat gali būti nurodytas prekių ženklas, emblema, darbo laikas, reklaminės veiklos subjekto (fizinio asmens) vardas, pavardė“.

Taip pat iš administracinio teisė pažeidimo protokolo nėra pakankamai aišku, kokiais veiksmais UAB (duomenys neskelbtini) (registruotos juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini)) generalinis direktorius padarė pažeidimą, kadangi iškaba (duomenys neskelbtini) galimai įrengta žymiai anksčiau nei priimtas reklamos įstatymas. Tiek galiojančiame Reklamos įstatyme pateikta išorinės reklamos samprata, tiek taisyklėse apibrėžta sąvoka „Iškaba“ neatitinka užrašo (duomenys neskelbtini) išorinės reklamos požymių, kadangi tai yra tik veiklos subjekto pavadinimas, kuriame jokia forma neatsispindi nei teikiamos paslaugos, nei veikos pobūdis.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu galiojančioje 2013 m. gegužės 16 d. įstatymo Nr. XII-316 (įsigaliojusio 2013 m. rugpjūčio 1 d.) redakcijoje ATPK 214¹ str. 4 d. neegzistuoja, todėl ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesant teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į visą tai kas nustatyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškabos (duomenys neskelbtini) įrengimą nelaikė pažeidžiančiu Išorinės reklamos įrengimo taisykles ir darančiu žalą įstatymo saugomoms vertybėms, todėl Institucijos apeliacinį skundą tenkinti, jame išdėstytais motyvais, nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.