Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. atstovui advokatui Ričardui Varnui (dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės atstovai V. R. ir L. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Neringoje, skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 0065-ANR_N-275-2023.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija 2023 m. liepos 13 d. surašė S. M. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 37235-ANR_P-1638-2023 už tai, kad 2023 m. liepos 9 d. apie 13:00 val., Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kuršių marių vidaus vandenyse, pasienio ruože, identifikuota burinė jachta „N.“ ((duomenys neskelbtini) kurios patikrinimo metu nustatyta, kad jachtos kapitonė S. M. perdavė jachtos vairavimą įgulos nariui J. P., kuris neturėjo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio J. P. teisę vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę. Atsakingas už laivo jo įgulos ir keleivių saugumą kapitonė S. M. neteisėtai perdavė vairavimą J. P., kuris neturėjo teisės vairuoti ją, tuo negarantavo laivybos saugumo ir tvarkos palaikymo. Dokumentų patikrinimo metu jachtoje nebuvo privalomojo galiojančio J. P. laivavedžio diplomo ar liudijimo arba pažymėjimo, priklausančio laivo laivavedžiams ir Transporto saugos administracijos išduoto vidaus vandenų transporto atitinkamo dokumento, kuris grindžia J. P. laivo įgulos statusą ar suteikia teisę teisėtai būti įgulos nariu. Tokiu būdu S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 20 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministro įsakymo Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo1.10 straipsnio 1 e dalį, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso Nr. I-1534 19 straipsnio 3 dalį. Protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administraciniu nurodymu S. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ( toliau – ANK) 406 straipsnio 3 dalį paskirta 70 Eur bauda, o už ANK 266 straipsnio 1 dalį – 15 Eur bauda, su pasiūlymu baudas sumokėti iki 2023 m. rugpjūčio 12 d.

Kadangi administracinis nurodymas neįvykdytas iki nurodytos datos, todėl Institucija rašytinio proceso tvarka, 2023 m. spalio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 0065-ANR_N-275-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) S. M. nubaudė pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį 220 Eur bauda už tai, kad 2023 m. liepos 9 d. 13:00 val., Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kuršių marių vidaus vandenyse, pasienio ruože, identifikuota burinė jachta „N.“ ((duomenys neskelbtini) kurios patikrinimo metu nustatyta, kad jachtos kapitonė S. M. perdavė jachtos vairavimą įgulos nariui J. P., kuris neturėjo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio J. P. teisę vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę. Nustatė, kad atsakingas už laivo, jo įgulos ir keleivių saugumą kapitonas S. M. neteisėtai perdavė vairavimą J. P., kuris neturėjo teisės vairuoti, tuo negarantavo laivybos saugumo. Tokiais savo veiksmais S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ 2010 m. liepos 19 d. Nr. 3-451 1.02 straipsnio 1 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukos S. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisena nutraukti. Nurodo, kad 2023 m. liepos 9 d. pareiškėja ir dar keli asmenys su burine jachta „N.“ išplaukė iš Nidos jachtų uosto link Sklandytojų kopos. Iš pradžių plaukė su burėmis, vėliau supratusi, jog galimai įplaukė į pasienio ruožą, nuleido bures. Taip plaukiant pareiškėja laikinai perdavė vairą J. P., kurį gerai pažinojo. Pareiškėja nuėjo į vidų atsigerti vandens ir kai lipo atgal ant denio, pamatė, jog prie jachtos priplaukia pasieniečių kateris, kuris per garsiakalbį liepė sustabdyti laivą patikrinimui. Kai pareigūnas lipo į laivą, už šturvalo stovėjo J. P.. Pareigūnas liepė pateikė dokumentus patikrinimui: asmens dokumentus suaugusiems ir laivo dokumentus su technine apžiūra. Pareigūnui paklausius, nurodė, kad laivo kapitonas yra ji pati. Tuomet pareigūnas paklausė, ar J. P. turi tiesę vairuoti, t. y. turi išduotus RYA (The Royal Yachting Association) dokumentus, bet tuo momentu turi tik šių dokumentų nuotrauką, viską pareigūnui parodė, paminėjo, jog tai yra oficiali duomenų bazė, kurioje galima patikrinti dokumentą ir jo galiojimą. Nurodo, kad pareiškėja su nutarimu nesutinka, nes jis yra teisiškai nepagrįstas. Lietuvoje galiojantys teisės aktai nenumato draudimo burinės jachtos vadovui pavesti (perduoti) vairuoti burinę jachtą asmeniui, neturinčiam laivavedžio diplomo ar pažymėjimo, jeigu plaukimo metu jachtos vadas yra toje burinėje jachtoje ( svarbu, kad vairuojantis asmuo būtų ne jaunesnis kaip 16 metų amžiaus ir būtų kvalifikuotas, kas nėra tolygu – turėtų kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą). Pareiškėja, būdama jachtos „N.“ laivavede, pati būdama jachtoje ir ja valdydama, įvertinusi kvalifikaciją ( patirtį) ir amžių, teisėtai nurodė J. P. laikinai vairuoti (ne valdyti) jachtą. Toks jachtos laivavedės (kapitonės) nurodymas nepažiedė teisinio reglamentavimo.

Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą ir prašo skundo netenkinti ir nurodo, kad 2023 m. liepos 13 d. pareiškėjai nedalyvaujant, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 37235-ANR_P-1638-2023, kuriuo nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso ( toliau -VVTK) 19 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 2 dalies bei Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių, priimtų Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos Vidaus transporto komiteto 1985 m. lapkričio 15 d. rezoliucija Nr. 24, kurios paskelbtos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 3-451 „Dėl Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ ( toliau – Laivybos taisyklės) 1.10 straipsnio 1 e) dalies reikalavimus. Vadovaujantis ANK 406 straipsnio 3 dalimi, 266 straipsnio 1 dalimi buvo surašytas administracinis nurodymas su siūlymu iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. sumokėti paskirtas baudas. Pareiškėja protokolo surašyme nedalyvavo, jos pateiktame paaiškinime su pažeidimu sutiko. 2023 m. liepos 9 d. tikrinimo metu pilietis J. P. pateikė Jungtinės Karalystės (Royal Yachting Association) Mokymo centro išduoto „Sailing Day Skipper“ (dieninio plaukiojimo kapitonas (škiperis)) liudijimo nuotrauką, 2023 m. rugsėjo 18 d. įrodymų rinkimo etape, VSAT pareigūnai išsiuntė paklausimus Lietuvos transporto saugos administracijai su prašymu pateikti informaciją ar piliečiui J. P. Jungtinėje Karalystėje išduotas pažymėjimas suteikia teisę valdyti burinę jachtą Kuršių mariose. Bei paklausimą Lietuvos buriuotojų sąjungai su prašymu pareikti informaciją ar piliečiui J. P. Lietuvoje yra išduotas jachtos laivavedžio diplomas. 2023 m. rugsėjo 18 d. gautas atsakymas iš Lietuvos buriuotojų sąjungos, kad minėtam piliečiui tokio dokumento nėra išdavę. 2023 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos transporto saugos administracijos įgaliota atstovė atsakė, jog Jungtinėje Karalystėje išduotas dokumentas nėra laivavedžio pažymėjimas – jame tik nurodyta, kad asmuo pabaigė praktinį kursą ( vieną iš daugelio galimų), bet tai nėra I. C. for Operators af Pleasure Craft (the ICC). Lietuvos transporto saugos administracijos Lietuvos Respublikos vidaus vandenų registre esantys duomenys liudija, kad kylinė jachta „N.“, kuriuos ilgis 14,10 m., plotis 4,10 m., su 69,85 kW pakabinamu varikliu „Rekin SW400/M2, registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoginis laivas. Nurodo, jog pareiškėja neginčija, kad 2023 m. liepos 9 d. pilietis J. P. valdė/vairavo burinę jachtą „N.“, kurios bendras korpuso ilgis yra didesnis nei 6 metrai, mechaninio variklio galingumas daugiau kaip 10 AG, plaukė Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, kuriuose nustatyti vidaus vandenų keliai, todėl jis privalėjo turėti tinkamą plaukimo kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – arba Burinės jachtos laivavedžio diplomą, arba prisijungusioje prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Vidaus transporto komiteto 1998 m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 šalies išduotą burinės jachtos laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti burinės jachtos laivavedžio kvalifikacijos laipsnį Lietuvos Respublikoje išdėstyti Diplomavimo taisyklių IV skyriuje. Diplomavimo taisyklių 29 punkte taip pat nustatyta, kad burinės jachtos laivavedžio kvalifikacija, Burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus; kvalifikacija yra suteikiama asmeniui išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus, 36 punktas nustato, kad kvalifikacijos praktikos egzaminas gali būti laikomas tik išlaikius šiai kvalifikacijai reikalingą teorijos egzaminą. Diplomavimo taisyklių 45 punkte nurodyta, kad išlaikius, visus atitinkamam kvalifikacijos laipsniui reikalaujamus egzaminus, gavus prašymą, Lietuvos buriuotojų sąjunga išduoda kvalifikacijos laipsnį patvirtinantį diplomą, liudijimą ar burinės jachtos radijo ryšio operatoriaus pažymėjimą. Pareiškėja yra išklausiusi laivavedžio kursą, bei išlaikiusi teorinės ir praktinės dalies burinės jachtos valdymo egzaminus, todėl privalėjo žinoti laivavedžio pažymėjimo išdavimo ir teisės valdyti burinę jachtą suteikimo Lietuvoje tvarka, ir suprasti, kad asmens, kuriam ji Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse perdavė burinės jachtos valdymą, kvalifikacija pagal Jungtinės Karalystės RYA (Royal Yachting Association) mokymo centro išduoto „Sailing Day Skipper“ (dieninio plaukiojimo kapitonas (škiperis)) liudijimą, nėra tinkama.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. advokatas Ričardas Varnas teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti ir nurodė, kad sąvoka „valdyti“ yra apibrėžta teisės aktuose, apibrėžiamas kaip vadovavimas laivui, įgulai, o sąvoka „vairavimas“ apibrėžiamas, kaip buvimas prie vairalazdės. Tapatini sąvokų „valdyti“ ir „vairuoti“ negalima, nes sinonimų vartojimas teisėje nėra leistinas. Teisės aktų kūrėjas panaudojo dvi skirtingas sąvokas. Institucija tapatina sąvokas „valdyti“ ir „vairuoti“. Burinės jachtos vairavimas galimas ir burėmis ir vairu. Burinės jachtos nėra greitaeigis laivas.

Institucijos atstovas L. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad pramoginis laivas buvo sustabdytas, prie vairo buvo pilietis P., kuris pateikė Jungtinės Karalystės išduotą „dienos kapitono“ pažymėjimą telefone. Su padarytu pažeidimu pareiškėja sutiko, kad perdavė valdyti laivą. Vėliau tik pateikė išaiškinimus, kuriuos minėjo advokatas. Rėmėsi tuo pačiu Europos teisės aktu, 1.02 punktu, kuriame nurodyta, kad valdyti gali tik turintis atitinkamą kvalifikaciją. Kas yra kvalifikacija, mūsų teisės aktuose yra aiškiai išdėstyta. Gali valdyti nuo 16 metų, tačiau jeigu jis nori valdyti didesnę negu 6 m. arba galingesnė negu 10 AG, asmuo privalo išsilaikyti teorijos ir praktikos egzaminą. Be egzamino gali valdyti tik mažesnes, todėl jam teisės valdyti jachtą, nors ir esant lavavedžiui, jam niekas nesuteikė. Visuose teisės aktuose yra naudojama viena sąvoka –„valdyti“. Nėra sąvokos „laivo vairavimas“ yra tik „valdymas“ arba „laivo vedimas“. Europos Sąjungos teisės aktas taikomas visiems vidaus vandenims, laivams, kuriems užsiima krovinių pervežimu, keleivių gabenimu, ir kuris jau yra vidaus vandenų transportas, ir taikomas visiems įgulos nariams. Įgulos nariai turi pareigas, funkcijas ir dažniausiai juos sieja darbiniai santykiai. Šiuo atveju pramoginis laivas nereikalauja turėti įgulos narių, pramoginiams laivams taikomas apribojimas, laivas turi būti neilgesnis kaip 24 metrai. O tai reiškia, kad vienas žmogus galėtų valdyti laivą. Pareiškėja savarankiškai įvertino P. sugebėjimą valdyti laivą. Dokumentas, kurį pateikė pilietis P., tai nėra dienos kapitono pažymėjimas, tai yra dokumentas patvirtinantis, kad jis baigė mokymus. Tikriems kapitonams išduodami sertifikatai su galiojimo data. Tai tik Anglijos niuansai, kad baigęs kursus su tokiu pažymėjimu galima plaukioti. Vadovaujantis tais atsakymai, kuriuos gavo iš saugios laivybos ir buriuotojų sąjungos, kad tokia teisė jam nebuvo suteikta ir jo pateiktas dokumentas tokios teisės jam irgi nesuteikia. Kadangi neįmanoma žinoti visų valstybių niuansų, tam ir buvo įvestas buriuotojo sertifikatas ir jis tas dokumentas, kuris patvirtina jo kvalifikaciją. Prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Institucijos atstovė V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad įrodymų rinkimo stadijoje, bendraujant su pažeidėja, jai (pažeidėjai) atrodė normalu duoti savo nepilnamečiam vaikui duoti tą būrinę jachtą pavairuoti. Protokole pareiškėja buvo kaltinama pagal 2 straipsnius (ANK 406 straipsnio 3 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį), bet įvertinus visus duomenis, panaikino vieną straipsnį. Liko tik ANK 406 straipsnio 3 dalis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad S. M. nubausta pagal ANK 406 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2023 m. liepos 9 d. 13:00 val., būdama burinės jachtos „N.“ kapitone, perdavė jachtos vairavimą įgulos nariui J. P., kuris neturėjo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio J. P. teisę vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę. Institucija S. M. paskyrė 220 Eur bauda.

ANK 406 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti arba neturint teisės vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemones, vidaus vandenų transporto priemonių vairavimas, kai jas vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti vidaus vandenų transporto priemones, perdavimas vairuoti vidaus vandenų transporto priemones neturinčiam teisės jas vairuoti asmeniui užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

S. M. neginčija, kad 2023 m. liepos 9 d. perdavė burinės jachtos „N.“ vairavimą įgulos nariui J. P., tačiau nesutinka su Institucijos teisiniu vertinimu, kad J. P. vairavo burinę jachtą „N.“ neturėdamas tam teisės.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ 2010 m. liepos 19 d. Nr. 3-451 1.02 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad kiekvieną laivą ar plūdriųjų medžiagų junginį, išskyrus stumiamos vilkstinės laivus, be stūmiko, turi valdyti asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją. Šis asmuo toliau vadinamas „laivavedžiu“. 1.09 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad plaukiojimo metu prie vairalazdės ar vairo rato turi būti bent vienas kvalifikuotas, ne jaunesnis kaip 16 metų asmuo.

2017 m. lapkričio 27 d. Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklėse Nr. 74 (toliau – Taisyklės) nurodyta, kad burinė jachta -tai pramoginis burinis laivas. Šios burinės jachtos vadas – pramoginės burinės jachtos laivavedys. Diplomas – tarptautinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo teisėtam savininkui suteikta teisė valdyti burinę jachtą atitinkamuose plaukiojimo rajonuose; kvalifikacijos liudijimas – pramoginio laivo laivavedžio tarptautinis kvalifikacijos liudijimas, išduodamas vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Vidaus Transporto Komiteto Vidaus Vandens Transporto Darbo Grupės 1998m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 nuostatomis. Pagal Taisyklių 7 straipsnį, burinės jachtos lavavedžio diplomas ir liudijimas yra privalomas, kai burinė jachta atitinka bet kurį iš šių reikalavimų: 7.1. maksimalaus bendras korpuso ilgis didesnis nei 6 metrai; 7.2. kurių mechaninio variklio galingumas daugiau kaip 10 AG ( 7,4 Kw); 7.3. plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, kuriuose nustatyti vidaus vandenų keliai.

Pagal Vidaus vandenų transporto kodeksą ( pagal 2022 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. XIV-913 redakcija) ( toliau VVTK) 6 straipsnio 1 dalį vidaus vandenų keliai – Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių upių, ežerų, dirbtinių vandens telkinių ir Lietuvos Respublikai priklausančios Kuršių marių dalies nustatyto ilgio vandens juostos, įtrauktos į vidaus vandenų kelių sąrašus. VVTK 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vidaus vandenų transporto specialistas – specialų pasirengimą darbui vidaus vandenų laivuose ir plūduriuojančiuosiuose įrenginiuose bei reikiamus dokumentus, kuriais patvirtinama kvalifikacija, turintis tokio laivo ar įrenginio įgulos narys. VVTK 18 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad motorinio pramoginio laivo laivavedys – motorinio pramoginio laivo ar kitos motorinės plaukiojimo priemonės vairuotojas, turintis motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą. Motorinių pramoginių laivų laivavedžiais kuriems netaikomas reikalavimas turėti motorinio pramoginio laivo laivavedžio kvalifikacijos liudijimą ar motorinio pramoginio laivo laivavedžio tarptautinį kvalifikacijos liudijimą, taip pat yra laikomi šie asmenys: 1) vyresni negu 18 metų motorinių pramoginių laivų, kurių variklio galia yra ne didesnė kaip 19 kW (25 AG), taip pat kurie plaukioja vidaus vandenų plaukiojimo rajone, išskyrus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatoriją, ir plukdo iki 12 asmenų, laivavedžiai;

2) galiojančius laivo kapitono ar laivavedžio diplomus turintys vidaus vandenų transporto specialistai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

3) galiojančius laivo kapitono, jūrų žvejybos laivo kapitono, laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto ar jūrų žvejybos laivo denio tarnybos vadovaujančiojo specialisto jūrinio laipsnio diplomus turintys jūrininkai, valdantys motorinius pramoginius laivus ir kitas motorines plaukiojimo priemones vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone;

4) paskirtas tarnybines užduotis atliekantys vidaus tarnybos sistemos pareigūnai arba paplūdimio administratoriaus nurodymu skęstančiųjų gelbėjimo darbus atliekantys juridinių asmenų darbuotojai savo darbo laiku;

5) vyresni negu 18 metų asmenys, vidaus vandenų plaukiojimo rajone ir pakrančių plaukiojimo rajone valdantys išsinuomotus iš asmenų, vykdančių asmeninių laivų nuomos veiklą, asmeninius laivus.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 3-479 patvirtinto „Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto specialistų laipsnių diplomų ir kvalifikacijos liudijimų išdavimo tvarkos aprašo“ (redakcija nuo 2010 m. liepos 1 d.) 6 punkte numatyta, kad vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio suteikimas patvirtinamas išduodant B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą (1 priedas), diplomo patvirtinimą (2 priedas) arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio kvalifikacijos liudijimą (3 priedas).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3-32(1.5 E) patvirtintų „Motorinių pramoginių laivų laivavedžių rengimo, kompetencijos įgijimo ir kvalifikacijos dokumentų išdavimo nuostatų“ (toliau – Laivavedžių rengimo nuostatai) (redakcija nuo 2018 m. kovo 13 d.) 3 punkte nustatyta, kad kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi motorinių pramoginių laivų, kurių variklių galingumas daugiau kaip 10 AG (7,4 kW) ir kurie plaukioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, vidaus vandenų keliuose, laivavedžiams. Laivų, kurie plaukioja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, teritorinėje jūroje ir jūrų vandenyse, laivavedžiams kvalifikacijos liudijimas ar tarptautinis kvalifikacijos liudijimas privalomi nepriklausomai nuo valdomo laivo variklio galios. Laivavedžių rengimo nuostatų 4 punkte nustatyta, kad laivų, kurių variklių galingumas ne didesnis kaip 110 kW, laivavedžiai, I–V grupių vidaus vandenų laivų kapitonai, kapitonai-mechanikai, turintys B grupės vidaus vandenų transporto specialisto laipsnio diplomą ir diplomo patvirtinimą arba B grupės vidaus vandenų transporto specialisto kvalifikacijos liudijimą, ir asmenys, turintys budinčio kapitono padėjėjo, vyriausiojo kapitono padėjėjo ir kapitono jūrinio laipsnio diplomus, turi teisę valdyti motorinius pramoginius laivus be variklio galios apribojimų Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir teritorinės jūros ribose.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. liepos 9 d. 13 :00 val. patikrinimo metu, prie šturvalo stovėjo J. P. vienas, nes kaip nurodyta pareiškėjos skundė, įplaukius į pasienio ruožą, pareiškėja nuleido bures ir laikinai perdavė vairą vienam iš laive buvusių asmenų – J. P., o pati pareiškėja nuėjo į vidų atsigerti vandens ir kai lipo ant denio pamatė, jog prie jachtos priplaukia pasieniečių kateris. J. P. patikrinimo metu nors ir pateikė Jungtinės Karalystės RAY (Royal Yachting Association) mokymo centro išduoto „sailing day skiperr“ (dienios kapitono) liudijimo nuotrauka. Jungtinės Karalystės RYA tinklapyje nurodyta, kad baigė šiuos kursus( „sailing day skiperr“ (dienios kapitono)) išduodamas sertifikatas, patvirtinantis teisę dienos kapitonui plaukioti nedidele jachta pažįstamose vandenyse. Minėtas sertifikatas nėra parvirtinas vadovaujantis Jungtinių Tautų Europos Ekonominės Komisijos Vidaus Transporto Komiteto Vidaus Vandens Transporto Darbo Grupės 1998m. spalio 16 d. rezoliucijos Nr. 40 nuostatomis. Iš Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registro išrašo nustatyta, kad „N.“ tai pramoginę kylinė jachta, kurios ilgis 14,10 m., su pakabinamų varikliu Reikin SW400/M2 69,85 kW (93,67 AG), kaip minėta, teisę plaukioti (vairuoti, stovėti prie vairalazdės ar vairo rato) burinė jachta, kurios ilgis didesnis negu 6 m. ir kurių galingumas 10 AG ( 7,4 Kw), turi asmenys turintys burinės jachtos laivavedžio diplomą arba kvalifikaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad Institucija 2023 m. liepos 13 d. J. P. surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad 2023 m. liepos 9 d. 13:00 val., jachtos „N.“ patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jachtos kapitonė LT pilietė S. M. perdavė jachtos valdymą įgulos nariui LR piliečiui J. P., kuris neturėjo privalomojo galiojančio burinio laivo laivavedžio diplomo ar liudijimo, patvirtinančio ir įrodančio J. P. teisę legaliai vairuoti šios rūšies vidaus vandenų transporto priemonę. J. P. administracinio nurodymu buvo paskirta: už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 406 straipsnio 3 dalyje - 70 Eur bauda; už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 266 straipsnio 1 d. – 15 Eur bauda; už administracinį nusižengimą, numatyta ANK 536 straipsnio 1 dalyje – 20 Eur bauda. J. P. paskirtas baudas sumokėjo iki nurodyto termino, t. y. 2023 m. rugpjūčio 12 d.

Administracinėn atsakomybės patraukta S. M. 2023 m. liepos 9 d. Valstybinei sienos apsaugos tarnybai Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardai pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apie 13:00 val., įplaukė į pasienio ruožą, turėdami teisę ten būti pagal leidimą. Jachtą vairavo J. P.. Kapitonė S. M. perdavė vairuoti J. P., nežinodama, kad jis neturi su savimi patvirtinančio dokumento. Dėl netyčinio įvykio gailisi, pripažino kaltę.

Teismui ištyrus rašytinę medžiagą, įvertinus pareiškėjos atstovo skundo argumentus, įvertinus byloje esančius duomenis spręstina, kad S. M. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl jungtinių tautų Europos ekonomikos komisijos Europos vidaus vandenų kelių laivybos taisyklių paskelbimo“ 2010 m. liepos 19 d. Nr. 3-451 1.02 straipsnio 1 punktą.

Tačiau atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad S. M. paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur bauda yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas S. M. paskirti minimalią administracinę nuobaudą, numatytą ANK 406 straipsnio 3 dalies sankcijoje, kadangi S. M. administracinį nusižengimą padarė ne iš piktybiškumo, kaip ir nurodyta pareiškėjos 2023 m. liepos 9 d. rašytiniame paaiškinime, ji buvo įsitikinusi, jog J. P. turi kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą. Taip pat teismas atsižvelgia, kad pareiškėja administracinį nusižengimą, numatytą ANK 406 straipsnio 3 dalyje, padarė pirmą kartą, į pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas 2023 m. spalio 10 d. nutarimas Nr. 0065-ANR_N-275-2023 keistinas ir S. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 3 dalyje padarymą, paskirtina nuobauda mažintina iki 140 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2023 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 0065-ANR_N-275-2023 dalį, kuria S. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 406 straipsnio 3 dalyje paskirta 220 Eur bauda ir paskirtą baudą sumažinti iki 140 Eur.

Kitą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės Neringos pasienio užkardos 2023 m. spalio 10 d. nutarimo Nr. 0065-ANR_N-275-2023 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.