Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. N. (V. N.) atstovo advokato Mindaugo Banelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimo, kuriuo V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 3600 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės ,,Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios dalies sumos (500 Eur) ir kontrabandos daikto konfiskavimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.9. Nors V. N. teismo posėdyje parodė, kad elektrinį aviacinį generatorių pirko kambariui įrengti, t. y. asmeniniam naudojimui, tačiau šis jo paaiškinimas prieštarauja jo paties muitinės pareigūnui surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą pateiktam ir į administracinio nusižengimo protokolą įrašytam paaiškinimui, jog įrengimą liepė atvežti viršininkas iš Rusijos į garažą. Šie prieštaringi paaiškinimai ir pačios gabentos prekės pobūdis leidžia teigti, kad prekė negali būti vertinama kaip įvežama asmeniniam naudojimui, o teismo posėdžio metu iškelta gabento daikto paskirties versija yra siekis išvengti administracinės atsakomybės. Taip pat neįtikinamas argumentas, kad dėl daikto formos ir kitų savybių buvo nuspręsta jį vežti ne krovinių skyriuje. Kasdienybėje kaip kroviniai yra vežiojami įvairių formų, įvairaus jautrumo daiktai ir tam yra skirtos įvairios pakavimo priemonės, kad jie būtų saugiai pergabenami iš vieno taško į kitą, todėl toks V. N. paaiškinimas nėra logiškai pagrįstas, o toks daikto gabenimas tik pagrindžia asmens išankstinę tyčią paslėpti gabenamą prekę nuo muitinės kontrolės. V. N. ne pirmą kartą vyksta per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus matyti, kad V. N. iki šio nusižengimo padarymo jau du kartus buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už kontrabandos nusižengimus, vieno iš jų metu prekės buvo slėptos analogiškoje transporto priemonės vietoje – po miegamuoju gultu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Apeliantas skundą, be kita ko, grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas (kaip ir muitinės pareigūnai) netinkamai nustatė elektrinio aviacinio generatoriaus vertę.

Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių, patvirtintų 2004 m. balandžio 28 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-431, 9 punkte nurodyta, kad nustatant importuojamų prekių muitinę vertę sandorio vertės metodu, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už importuojamas prekes, prireikus patikslinta Sąjungos muitinės kodekso 71 ir 72 straipsniuose nurodytomis išlaidomis. Šiuo atveju importuojamų prekių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis prekių pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaitomis faktūromis, sutartimis, transporto paslaugų sąskaitomis faktūromis ir kt. Pagal taisyklių 10 punktą, nesant galimybės importuojamų prekių muitinę vertę nustatyti taikant sandorio vertės metodą, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsniu taikomi antriniai muitinio įvertinimo metodai. Nustatydamas tikrinamų prekių muitinę vertę antriniais muitinio įvertinimo metodais muitinės pareigūnas prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (toliau – PREMI IS) atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus. PREMI IS kaupiami duomenys apie importuotų prekių deklaruotus sandorius.

Skundžiame nutarime teisingai nurodyta, kad V. N. neturėjo elektrinio aviacinio generatoriaus kainą pagrindžiančių dokumentų, todėl negalima taikyti sandorio metodo prekių muitinei vertei nustatyti. Apeliaciniame skunde sutinkama, kad V. N. bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo pateikti įrodymų dėl sulaikytos prekės kainos, tačiau dar prieš teismą kreipėsi į pardavėją su prašymu pateikti paaiškinimą ir kasos pajamų dokumentą, pagal kurį ir buvo sumokėti pinigai už prekę. Apelianto teigimu, šie dokumentai buvo gauti jau po teismo posėdžio.

Atsižvelgiant į tai, kad kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti tik Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovės „A“ 2021 m. gegužės 12 d. raštas ir 2021 m. balandžio 7 d. kasos pajamų orderis, apelianto buvo paprašyta paaiškinti ir pateikti tai patvirtinančius duomenis, visų pirma, kokiu būdu ir kada buvo kreiptasi į pardavėją, antra, kokiu būdu ir kada buvo gauti minėti dokumentai.

Apeliantas pateikė apygardos teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad V. N. į pardavėją kreipėsi bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, t. y. 2021 m. gegužės 13 d. telefoniniu skambučiu ir paprašė įsigijimo dokumentų kopijas pateikti jo atstovui el. paštu arba per komunikacijos programėlę „WhatsApp“ arba „Viber“. Tačiau iki posėdžio dokumentai nebuvo gauti, todėl jie ir nebuvo pateikti į bylą. Tik 2021 m. birželio 1 d. V. N. per programėlę „Viber“ persiuntė atstovui gautus dokumentus. Pažymėtina, kad iš apelianto apygardos teismui pateiktos telefono programėlės „Viber“ ekrano nuotraukos nėra galimybės nustatyti, kad būtent nurodytas pardavėjas pateikė minėtus dokumentus. Šių dokumentų gavimo neaiškios aplinkybės, turint omeny V. N. užimtos pozicijos šioje byloje nenuoseklumą, sudaro pagrindo vertinti juos kritiškai.

V. N. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad generatorių pirko naudotą internete, muitinės pareigūnams pasakė, jog neturi generatoriaus įsigijimo dokumentų, nes jis buvo naudotas. Iš šių paaiškinimų matyti, kad generatoriaus įsigijimo dokumentų nebuvo, nes jis buvo pirktas, visų pirma, internetu, antra, naudotas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vėlesnis generatoriaus įsigijimo dokumentų atsiradimas (minėta, kad atsirado iki galo neaiškiomis aplinkybėmis) pateikimas vertintinas kaip įtartinas. Be to, tiek pateiktuose naujuose dokumentuose, tiek V. N. paaiškinimuose nurodyta, kad generatorius naudotas ir net su defektu, tačiau byloje esančio sulaikyto generatoriaus nuotraukos paneigia šią aplinkybę (b. l. 7–8). V. N. paaiškinimai dėl generatoriaus įsigijimo tikslo taip pat yra prieštaringi. Administracinio nusižengimo protokole jis nurodė, kad generatorių iš Rusijos liepė atvežti viršininkas, tačiau apklausiamas teisme V. N. paaiškino, kad šis daiktas buvo reikalingas jam pačiam, planavo panaudoti įrengiant poilsio kambarį. V. N. paaiškinimų nenuoseklumas taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti ir nesivadovauti kartu su apeliaciniu skundu pateiktais naujais dokumentais, neva patvirtinančiais tikrąją generatoriaus vertę.

Taigi, pateikti nauji duomenys netinkami norint taikyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, todėl šiais duomenimis nesivadovaujama. Dėl šios priežasties žemesnės instancijos teismas prekės vertę pagrįstai apskaičiavo pagal sulaikytos prekės muitinę vertę, apskaičiuotą pagal panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertę (Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 2 dalies b punktas), t. y. taikant antrinį muitinio įvertinimo metodą, vadovaujantis PREMI IS duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Apygardos teismas sutinka su nustatyta sulaikytos prekės muitine verte – 6500 Eur (b. l. 10). Abejoti oficialių institucijų sukaupta informacija ir atliktais skaičiavimais teismas neturi pagrindo. Apelianto argumentas, kad gabenamas naudotas generatorius muitinės pareigūnams sukėlė įtarimų ne dėl jo vertės, o dėl generatoriaus galimos dvigubos paskirties ir tik vėliau šiam daiktui buvo pritaikytas palyginamosios kainos metodas, neturi jokios reikšmės, nes muitinės pareigūnai pirmiausia norėjo įsitikinti, ar generatorius nėra priskiriamas karinei įrangai, dėl ko buvo kreiptasi į kompetentingus darbuotojus. Elektrinio aviacinio generatoriaus vertės nustatymui tai neturi įtakos.

Skunde ginčijant V. N. kaltės buvimą taip pat teigiama, kad V. N. nežinojo, jog elektrinis aviacinis generatorius privalo būti deklaruojamas, nes jis buvo įsitikinęs, kad daikto vertė yra 145 Eur. Vis dėlto, V. N. veiksmai lemia kitokių išvadų darymą. Administracinio nusižengimo protokole užfiksuota, kad elektrinis aviacinis generatorius rastas transporto priemonėje po gultu, apkrautas įvairiais daiktais ir drabužiais (b. l. 2), o V. N. žodžiu deklaravo, kad jokių daiktų, kuriuos būtina deklaruoti, negabena (b. l. 2, 11). Be to, kaip minėta, iš administracinio nusižengimo protokole esančio V. N. paaiškinimo matyti, kad elektrinį aviacinį generatorių iš Rusijos į garažą jam liepė atvežti viršininkas, o teisiamajame posėdyje V. N. parodė, kad generatorių pirko asmeniniams poreikiams – norėjo įrengti poilsio kambarį (b. l. 28). Akivaizdu, kad V. N. paaiškinimas ir parodymai yra prieštaraujantys vienas kitam, kas atskleidžia V. N. parodymų nenuoseklumą. Krovininiais automobiliais gabenami įvairaus pobūdžio daiktai (trapūs, dūžtantys ir pan.), todėl atsižvelgus į kiekvieno daikto pobūdį jis yra atitinkamai supakuojamas ir saugiai pristatomas į numatytą vietą. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tarp asmeninių V. N. daiktų rastas paslėptas įrengimas (b. l. 2), daiktas nebuvo įpakuotas ar kitaip apsaugotas, atsižvelgus į pirmiau minėtas faktines aplinkybes matyti, kad elektrinis aviacinis generatorius buvo paslėptas, o dokumentų, pagrindžiančių daikto pirkimą, nebuvo pateikta. Atsiliepime į skundą teisingai pažymėta, kad V. N. anksčiau jau buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimus, susijusius su kontrabanda (buvo atvejis, kai gabenama prekė taip pat buvo paslėpta po miegamuoju gultu, jo darbo pobūdis yra susijęs su dažnu valstybės sienos kirtimu, todėl jis neabejotinai žinojo apie pareigą pateikti vežamas prekes muitinei. Jo elgesys, nepateikiant prekės muitinės pareigūnui, priešingai, slepiant ją tarp asmeninių daiktų, kaip tik parodo jis tai darė ne dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog prekės vertė neviršija 150 Eur. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę pasirinkti gynybos taktiką, nuspręsti duoti parodymus tam tikra apimtimi, tačiau kardinalus parodymų pakeitimas teisiamojo posėdžio metu sudaro pagrindą kvestionuoti V. N. parodymus patikimumo aspektu.

Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra adekvačios V. N. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina. V. N. bauda ir turto konfiskavimas paskirtos tinkamai pritaikius įstatymą, pagrįstai atsižvelgus į administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą. Paskirtos baudos dydis yra artimas ANK 208 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytam baudos minimumui. Pažymėtina, kad vertinti padarytą nusižengimą kaip mažareikšmį, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo. V. N. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. N. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindas tenkinti apeliacinį skundą nenustatytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. N. (V. N.) atstovo advokato Mindaugo Banelio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.