- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- e2S-648-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22649-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Trečiasis asmuo
- T. T.
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- J. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens T. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei J. P. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, T. T., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei T. T. dėl bendravimo su ieškovo nepilnamečiais vaikais V. M. ir R. M. tvarkos nustatymo. 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pradinė atsakovė T. T. pakeista tinkamu atsakovu VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, o 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras pakeistas tinkamu atsakovu J. P..
2. 2022 m. rugpjūčio 16 d. trečiasis asmuo (buvusi atsakovė) T. T. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame prašė iš ieškovo V. M. jos naudai priteisti 1200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 767,80 Eur, sumokėtų už byloje jos prašymu paskirtą ekspertizę.
3. 2022 m. gruodžio 15 d. ieškovo V. M. atstovė pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp ieškovo ir atsakovės J. P. sudarytą taikos sutartį, prašė nutraukti civilinę bylą, grąžinti ieškovui 56,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Dėl trečiojo asmens pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodė, jog su prašymu nesutinka ir prašė jo netenkinti. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad trečiasis asmuo T. T., būdama ieškovo nepilnamečių vaikų laikinąja globėja, nevykdė jai įstatymo numatytos pareigos užtikrinti netrukdomą tėvo ir vaikų bendravimą, todėl ieškovas buvo priverstas imtis kreiptis teisminės gynybos. Naujiems laikiniems globėjams vykdant jiems įstatymo pavestas pareigas užtikrinti netrukdomą tėvo ir vaikų bendravimą, ginčas išnyko ir atsirado galimybė bylą baigti taikiai, pasirašant taikos sutartį. Trečiojo asmens T. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jos veiksmų nevykdant įstatyme globėjams įtvirtintos imperatyvios pareigos užtikrinti tėvų ir vaikų teisę netrukdomai matytis ir bendrauti, pasekmė. Ieškovo pateiktas pasiūlymas bylą baigti taikiai trečiojo asmens T. T. buvo atmestas. Ekspertizė buvo atliekama pačios trečiojo asmens T. T. prašymu. Įvertinus šalių procesinį elgesį bei atsižvelgiant į tai, kad byla baigiama taikos sutartimi, naujai globėjai (atsakovei) iš esmės sutikus su ieškovo reikalavimu užtikrinti jo teisę matytis ir bendrauti su vaikais, trečiojo asmens T. T. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkino ir patvirtino ieškovo V. M. (V. M.) ir atsakovės J. P. 2022 m. gruodžio 12 d. taikos sutartį; nutraukė civilinę bylą Nr. e2-323-930/2023 pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei J. P., dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo T. T., išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; trečiojo asmens T. T. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.
5. Teismas, pasisakydamas dėl trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad trečiojo asmens T. T. bylinėjimosi išlaidos susidarė jai dalyvaujant byloje atsakovės procesinėje padėtyje, dėl jai, kaip pradinei atsakovei, pareikštų reikalavimų. Kadangi ieškinio pareiškimo metu trečiasis asmuo T. T. buvo vaikų globėja, ieškinys dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo pagrįstai buvo pareikštas jai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra sudaryta taikos sutartis, kuria iš esmės patenkintas ieškiniu reikštas reikalavimas – nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, teismas nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvados, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo buvo nepagrįstas.
6. Teismas nustatė, kad prašymas skirti ekspertizę byloje pareikštas trečiojo asmens T. T.. Tuomet būdama atsakove, trečiasis asmuo T. T. pati rinkosi kokiomis priemonėmis įrodinėti atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, ieškovas su prašymu skirti ekspertizę nesutiko, 2021-10-28 parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė šiam prašymui prieštaravo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo spręsti, kad šalims sudarius taikos sutartį, ieškovas turėtų atlyginti trečiojo asmens atsakovo pusėje (pradinės atsakovės) patirtas įrodymų rinkimo išlaidas.
7. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovo procesinis elgesys byloje turėtų būti pripažintas netinkamu, todėl nėra ir kitų įstatyme nustatytų sąlygų, dėl kurių, sudarius taikos sutartį jis turėtų atlyginti kitų dalyvaujančių byloje asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismui įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė trečiojo asmens T. T. bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į šios konkrečios civilinės bylos nagrinėjimo aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Trečiasis asmuo T. T. atskiruoju skundo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria atmestas trečiojo asmens T. T. prašymas atlyginti civilinėje byloje Nr. e2-323-930/2023 jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovo V. M. trečiojo asmens T. T. naudai 1200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 767,80 Eur, sumokėtų už byloje jos prašymu paskirtą ekspertizę. Atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl trečiojo asmens T. T. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pirmiausiai atsižvelgė į ieškinio pagrįstumą, pastarąjį vertindamas pagal byloje ieškovo ir naujos atsakovės sudarytą taikos sutartį. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, bylą užbaigęs be ginčo išsprendimo iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui vis tiek taikė CPK 93 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Taip teismas nukrypo nuo aukščiau cituotos kasacinio teismo suformuotos praktikos, pagal kurią bylą užbaigus be jos sprendimo iš esmės galutinis byloje pasiektas rezultatas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui lemiamos įtakos neturi.
Šalies argumentai
9.2. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti konkrečią bendravimo su vaikais tvarką, tokį savo reikalavimą grįsdamas tuo, kad T. T. neva nevykdo jai, kaip nepilnamečių vaikų laikinajai globėjai, įstatymu nustatytą pareigą atkurti vaikų ir ieškovo (tėvo) bendravimą. T. T. savo atsiliepime aiškiai nurodė, kad ji ieškovo ieškiniu siekiamoms teisinėms pasekmėms (ieškovo ir T. T. globotų vaikų bendravimo atkūrimui) neprieštarauja, o nesutinka tik su ieškovo ir vaikų bendravimo besąlygiškumu, būdu ir intensyvumu. T. T. nurodė, kad ieškovo bendravimas su vaikais turėtų būti atkurtas tarpininkaujant specialistams, parengiant tam vaikus ir pasirengus pačiam ieškovui. Tokia T. T. pozicija buvo paremta jos globojamų vaikų interesų apsauga ir vaiko teisių apsaugos specialistų, įskaitant psichologus, išvadomis. Įkalbinėti vaiką susitikti su tėvu tokioj situacijoje kaip buvo – negalima, tai būtų savotiška prievarta vaiko atžvilgiu. Tokią pat poziciją byloje išreiškė ir išvadą dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (bylos failas 2, puslapiai 6 - 7). Byloje aplinkybė, kad vaikai kategoriškai atsisakydavo bendrauti su ieškovu (bijojo susitikimų su juo) iš esmės net nebuvo ginčijama.
9.3. Byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad vaikus paėmus iš ieškovo, sprendimas neleisti ieškovui matytis su vaikais buvo ne T. T., o Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų ir T. T. neturėjo pagrindo tokiam vaiko teisių apsaugos specialistų sprendimui prieštarauti. Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiksmų lemiamą įtaką ieškovo ir vaikų bendravimo (ne)organizavimui pripažįsta ir patvirtina ir pats ieškovas savo ieškinyje dėstydamas faktines aplinkybes, taip pat ieškovo vardu teiktuose skunduose Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierei (pagal byloje esančią Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2021-07-02 pažymą, bylos failas 1, puslapiai 37 - 80). Taip pat šį faktą patvirtina ir tai, kad privaloma mediacija dėl ieškovo ir vaikų bendravimo nustatymo buvo vykdoma tarp ieškovo, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir T. T. (mediatorės pažymos, bylos failas 1, puslapis 16).
9.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dar iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismui pateikimo ir vėliau, jau pradėjus bylą teisme, buvo atliekamas nuoseklus darbas siekiant atkurti ieškovo ir vaikų ryšį, sudarant sąlygas atkurti jų tarpusavio bendravimą, buvo teikiamos konsultacijos ieškovui, tuo klausimu bendraujama su pačiais vaikais, vertinama jų būsena, o T. T. tam nei prieštaravo, nei darė kokias nors kliūtis, šiame procese tinkamai bendradarbiavo (pvz., Žiburio fondo 2021-07-14 raštai, bylos failas 2, puslapiai 171, 172, Žiburio fondo 2021-08-25 raštas, bylos failas 2, puslapis 248). Tai, kad aptariamas procesas nevyko taip greitai, kaip norėjo ieškovas, galėjo sudaryti pagrindą jam skųsti atitinkamų vaiko teisių apsaugos institucijų ar specialistų veiksmus, o ne ieškiniu teismui pradėti lygiagretų jo ir vaikų atkūrimo procesą.
9.5. Ieškinys dėl bendravimo tvarkos nustatymo buvo pareikštas 2021-08-16, o taikos sutartis byloje sudaryta 2022-12-15, t. y. daugiau kaip po metų. Per šį laikotarpį vaikų ryšio su ieškovu atkūrimo procesas ir toliau buvo vykdomas vaiko teisių apsaugos specialistų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent ieškovo ieškinys ir jo procesiniai veiksmai byloje nulėmė jo ieškinio reikalavimus atitinkančio rezultato pasiekimą. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog net šios civilinės bylos ir nepradėjus, T. T. globotų vaikų bendravimo su ieškovu tvarka būtų nustatyta tokia, kokia buvo įtvirtinta byloje sudaryta taikos sutartimi.
Atsiliepimas
9.6. T. T. byloje išreikštos ir palaikomos pozicijos pagrįstumą patvirtina ir kito vaikų laikinojo globėjo, pakeitusio T. T. byloje, VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro, į bylą pateiktame atsiliepime išdėstyta pozicija, kad ieškovo bendravimas su vaikais turi būti atkurtas, tačiau ne tokia tvarka, kaip siekia ieškovas. Šiame atsiliepime VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centras taip pat patvirtino, kad T. T. susitarė su ieškovu dėl jo ir vaikų bendravimo tvarkos (šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškovo teiginiai, jog ieškovo pateiktas pasiūlymas bylą baigti taikiai trečiojo asmens T. T. buvo atmestas, nenurodant atmetimo priežasčių, yra klaidinantis. T. T. siūlomą taikos sutartį būtent ir atmetė tuo pagrindu, kad joje nebuvo pasisakyta dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas V. M. prašo T. T. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
10.1. Trečiojo asmens teiginiai, jog teismas nevertino ieškovo kreipimosi į teismą teisėtumo klausimo neatitinka tikrovės. Be to, trečiojo asmens T. T. bandymai ginčyti ieškovo teisę kreiptis į teismą, ginant savo teisę bendrauti ir matytis su vaikais neatlaiko net minimalios kritikos – T. T. iš esmės siekia paneigti ieškovo konstitucinę teisę ginti savo pažeistas teises teisme.
10.2. T. T. savo pareigos nevykdymą užtikrinti netrukdomą tėvo ir vaikų bendravimą bei iš to kilusias neigiamas pasekmes siekia perkelti Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, teigdama, kad ji tik vykdė jų nurodymus. Tokių trečiojo asmens teiginių kontekste akcentuotina, kad galiojantys teisės aktai numato būtent laikinajai globėjai, o ne Vaiko teisių pasaugos tarnybai imperatyvią pareigą užtikrinti netrukdomą tėvo ir vaikų bendravimą. Konkrečiai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.271 straipsnyje nustatytos vaiko globėjo pareigos.
10.3. Byloje buvo surinkti ir pateikti išsamūs duomenys, pagrindžiantys, kad būtent T. T. šiurkščiai pažeidė jai teisės aktų nustatytas imperatyvias pareigas, konkrečiai atsisakė bendrauti su nepilnamečių vaikų tėvu (ieškovu) bei kitais vaikų giminaičiais – vaikų vyresniąja seserimi B.Š. ir teta J. P.; neteikė nei tėvui, nei kitiems vaikų giminaičiams jokios informacijos apie vaikus; nevykdė pareigos užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą, priešingai ėmėsi aktyvių veiksmų ribodama bet kokį ieškovo ir jo giminaičių kontaktą su nepilnamečiais vaikais, sistemingai nuteikinėjo vaikus prieš tėvą ir pan, t.y. tyčia vengė atlikti jai patikėtas pareigas.
10.4. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2021- 07-02 surašytoje pažymoje Nr. (6.1.-2021-66/6.7-2021-27)PR-87 taip pat yra konstatuota, kad laikinoji globėja T.T. nevykdė pareigos užtikrinti netrukdomą tėvo ir vaikų bendravimą, nesiėmė jokių veiksmų puoselėti gerus tėvo ir vaikų santykius, priešingai gi neigiamai įtakojo vaikų nuomonę apie tėvą, nuteikinėjo vaikus prieš tėvą ir kitus artimus giminaičius, kas iš esmės ir įtakojo vaikų išreiškiamą poziciją atsisakant bendrauti su tėvu. Ši faktinė aplinkybė objektyviai įrodo, kad laikinoji globėja T. T. tyčia trukdė ieškovui ir nepilnamečiams vaikams bendrauti, veikė prieš tėvo ir vaikų ryšio atkūrimą.
10.5. Tai, kad T. T. niekuomet net iš dalies nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais akivaizdžiai pagrindžia jos pozicija išdėstyta teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose: 2021-09-03 atsiliepimu buvo prašoma netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2021-09-16 atsiliepime į ieškinį buvo prašoma ieškinį atmesti. Trečiasis asmuo T. T. nuo pat bylos teisme iškėlimo dienos laikėsi kategoriškos pozicijos, kad ieškovas neturi teisės reikšti teisme reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su juo nepilnamečiais vaikais nustatymo, tokį ieškovo kreipimąsi į teismą vertino piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, teigė, kad tėvo ir vaikų bendravimas prieštarauja vaikų teisėms ir interesams.
10.6. T. T., atskirajame skunde teigdama apie kažkokį vykusį intensyvų tėvo ir vaikų ryšio atkūrimo procesą, tyčia meluoja, norėdama suklaidinti teismą dėl tikrųjų bylos faktinių aplinkybių bei paneigti faktą, kad ieškovo kreipimasis į teismą su ieškiniu buvo kraštutinė jo pažeistų teisių gynimo priemonė, kurios jis buvo priverstas imtis, norėdamas pamatyti savo vaikus. T. T. taip pat meluoja, kad buvo pasirengusi bylą baigti taikiai. Ieškovas pažymi, kad jo atstovė L. A. po pirmojo įvykusio teismo posėdžio (2021-10-28 dieną) siūlė T. T. atstovui R. V. baigti bylą taikiai, taikos sutartimi nustatant tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, tačiau Ieškovo atstovės pasiūlymas buvo kategoriškai atmestas, nurodant, kad apie jokį taikaus ginčo sprendimą negali būti kalbos.
10.7. Pirmasis ieškovo ir jo vaikų pasimatymas įvyko tik vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki minėtos nutarties priėmimo T. T. visais įmanomais būdais ribojo ieškovo galimybę bendrauti su vaikais. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš karto po to, kai ieškovo nepilnamečiams vaikams buvo pakeistas laikinas globėjas, naujuoju laikinuoju globėju paskiriant VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, o vėliau J. P., V. M. buvo leista nevaržomai, atsižvelgiant į vaikų geriausius interesus ir teises, bendrauti su vaikais.
10.8. Ieškovas taikos sutartį buvo suderinęs ne tik su J. P., bet ir su buvusiu vaikų laikinuoju globėju VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniu centras“, kurią VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras net pasirašė, tik ją nebuvo spėta pateikti tvirtinti teismui, nes taikos sutarties pasirašymo dieną paaiškėjo, kad nauja nepilnamečių vaikų globėja yra paskirta J. P.. Taigi, T. T. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra išimtinai jos veiksmų nevykdant įstatyme globėjams įtvirtintos imperatyvios pareigos užtikrinti tėvų ir vaikų teisę netrukdomai matytis ir bendrauti, pasekmė. Pasisakant dėl T. T. prašymo priteisti iš ieškovo teismo ekspertizės atlikimo išlaidas pastebėtina, kad šios ekspertizės byloje buvo atliktos pačios T. T. prašymu, ieškovas ekspertizių skyrimui prieštaravo. Dar daugiau, atliktų teismo ekspertizių išvadų turinys iš esmės pagrindžia ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei keliamų reikalavimų pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutarties dalies, kuria patvirtinus tarp ieškovės ir atsakovės taikos sutartį, netenkintas trečiojo asmens prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. T. dėl bendravimo su ieškovo nepilnamečiais vaikais V. M. ir R. M. tvarkos nustatymo. 2022 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pradinė atsakovė T. T. pakeista tinkamu atsakovu VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras, o 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsakovas VšĮ Vaikų ir paauglių socialinis centras pakeistas tinkamu atsakovu J. P.. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartimi prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo tenkino ir patvirtino ieškovo V. M. (V. M.) ir atsakovės J. P. teismo sutartį. Šalys taikos sutartimi neišsprendė trečiojo asmens atlyginimo klausimo, todėl šį kausimą išsprendė pirmosios instancijos teismas.
15. Bylos duomenimis, iki tol, kol trečiasis asmuo T. T. buvo byloje atsakove patyrė bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo teismo prašė iš ieškovo V. M. jos naudai priteisti 1200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 767,80 Eur, sumokėtų už byloje jos prašymu paskirtą ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino.
16. Minėta, kad civilinė byla buvo nutraukta šalims sudarius taikos sutartį. Civiliniame procese galiojantys teisės principai (CPK 7, 8 straipsniai), taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės skatina šalis protingai įvertinti bylinėjimosi perspektyvas, taikiai spręsti ginčus ar pripažinti ieškinį. Nagrinėjamos bylos baigtis patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį teikia pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių kilęs ginčas išspręstas abi proceso šalis tenkinančiu būdu.
17. Sudarant taikos sutartį, nė viena iš šalių nelaikoma pralaimėjusia ar laimėjusia, todėl patvirtinus taikos sutartį, nėra laikoma, kad teismo procesinis sprendimas buvo priimtas kurios nors iš šalių naudai. Taigi, nagrinėjamu atveju netaikytini CPK 93 straipsnyje ir 98 straipsnyje įtvirtinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principai, o bylinėjimosi išlaidos paskirstomos CPK 94 straipsnio numatyta tvarka.
18. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Toks pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas nustatytas ir CPK 96 straipsnio 5 dalyje, tai yra teismas turi įvertinti, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, kokios buvo priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018).
19. Ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą lėmė atsakovės (po procesinių bylos šalių pakeitimo byloje– trečiojo asmens) veiksmai, nuo kurių ieškovas buvo priverstas ginti savo teises teisme pareiškiant ieškinį. Ieškiniu buvo reikalaujama nustatyti ieškovo su jo vaikais bendravimo tvarką, nes ieškovo vaikų laikinoji globėja trečiasis asmuo iki civilinės bylos iškėlimo nevykdė pareigos užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą.
20. Trečiasis asmuo atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dar iki ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo teismui pateikimo ir vėliau, jau pradėjus bylą teisme, buvo atliekamas nuoseklus darbas siekiant atkurti ieškovo ir vaikų ryšį, sudarant sąlygas atkurti jų tarpusavio bendravimą, buvo teikiamos konsultacijos ieškovui, tuo klausimu bendraujama su pačiais vaikais, vertinama jų būsena, o T. T. tam nei prieštaravo, nei darė kokias nors kliūtis, šiame procese tinkamai bendradarbiavo. Su tokiu atskirojo skundo argumentu nėra pagrindo sutikti.
21. Ieškovas su ieškiniu pateikė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2021-07-02 pažymą Nr. (6.1.-2021-66/6.7-2021-27)PR-87, kuri parengta pagal pareiškėjų V. M. ir B. Š. skundą dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ir laikinos globėjos T. T. veiksmų. Kontrolierė, atsižvelgdama į įstaigoje gaunamus skundus, kreipimusis, tyrimų metu surinktą medžiagą, grįžtamą medžiagą iš Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo, pradėjo tyrimą savo iniciatyva dėl institucijų veiksmų (neveikimo), galimo biurokratizmo. Kontrolierės pažymoje nurodyta, kad vaikų tėvas ne kartą kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, prašydamas užtikrinti jo bendravimą su vaikais, iš pradžių buvo nutarta, jog bendravimas bus galimas po apklausos teisme, vėliau 2020-11-06 raštu nurodė tėvui, jog bendravimo klausimas bus sprendžiamas atvejo vadyboje, 2020-12-31 raštu skyrius tėvą informavo, jog „V. M. niekada nesikreipė dėl jo susitikimų su vaikais organizavimo, todėl jo ir vaikų bendradarbiavimas nebuvo organizuojamas“. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas V. M. pozityvios tėvystės kursus baigė 2021-03-18, tačiau, kaip yra žinoma, bendravimas nebuvo organizuojamas iki skundo tyrimo pažymos surašymo. Tyrimo metu gauta informacija kontrolierei sudarė pagrindą manyti, kad globėjai buvo žinomas tėvo bei vaikų giminaičių noras bendrauti su vaikais, gauti apie juos informaciją, tačiau globėja savo iniciatyva nepalaikė su tėvu (giminaičiais) jokio ryšio, nedėjo pastangų puoselėti tėvo (giminaičių) ir vaikų tarpusavio ryšį. Tyrimo metu gauta informacija rodo, jog ankstesni galimai neigiami globėjos tarpasmeniniai santykiai su tėvu, nuostatos bei priešiškumas turi įtakos dabartinei globėjos pareigai tokius ryšius palaikyti, „Žiburio“ fondo dokumentuose nurodoma, jog „psichologo teigimu, globėjos nuoskaudos neleidžia kurti bent menkiausio santykio su teta J. P.“ (18.23 punktas).
22. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 2021-07-02 pažyma surašyta iki civilinės bylos iniciavimo. Šioje pažymoje nedviprasmiškai nurodytas laikinos vaikų globėjos priešiškumas ieškovui ir nenoras užtikrinti vaikų bendravimą su vaikų tėvu. Kontrolierės pažymoje išsamiai ištirti ir įvertinti vaikų apsaugos institucijų ir laikinos globėjos veiksmai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ikiteismine tvarka išnaudojo visas galimybes ginčą dėl bendravimo su vaikais tvarkos su buvusia vaikų laikina globėja T. T. išspręsti taikiai. Tačiau dėl trečiojo asmens nenoro užtikrinti tėvo ir vaikų bendravimą, ieškovas turėjo imtis veiksmų – inicijuoti civilinę bylą dėl bendravimo su vaikais nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei trečiasis asmuo ikiteisminėje ginčo stadijoje būtų bendradarbiavusi su ieškovu, šios civilinės bylos ieškovui nebūtų reikėję inicijuoti ir atitinkamai trečiasis asmuo nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų.
23. Negalima laikyti pagrįstais trečiojo asmens argumentus, kad trečiojo asmens pozicija buvo paremta globojamų vaikų interesų apsauga ir vaiko teisių apsaugos specialistų, įskaitant psichologus, išvadomis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad trečiasis asmuo ne tik neužtikrino vaikų bendravimo su vaikų tėvu, bet ir vengė teikti informaciją apie vaikus, kas dar labiau apsunkino ieškovo galimybes užmegzti ryšį su vaikais. Be to, kontrolierės pažymoje buvo nustatyti Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus ir „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo veiklos trūkumai dėl pagalbos vaikams užtikrinimo, bendradarbiavimo (informavimo) su tėvu ir kitais giminaičiais užtikrinimo. Pažymoje buvo konstatuota, kad nuo vaikų paėmimo dienos iki minėtos pažymos surašymo dienos vaikams nebuvo teikiama psichologinė pagalba, t. y. vaikai nebuvo konsultuojami psichologo tikslu atkurti tėvo ir vaikų ryšį (18.9 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su trečiuoju asmeniu, kad ji vadovavosi tarnybų ar psichologų išaiškinimais vykdydama jos kaip laikinosios globėjos pareigą užtikrinti vaikų ir tėvo bendravimą.
24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo priteisti trečiajam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad trečiojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį skundžiamoje dalyje, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Trečiojo asmens T. T. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.