Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-01-13 · Byla Nr. ATP-72-174/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-10-31Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-13
Bylos Nr.
ATP-72-174/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-02829-2013-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-72-174/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02829-2013-0Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.4.; 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimo, kuriuo D. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Išnagrinėjusi bylą, teisėja

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. birželio 27 d. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013 m. birželio 27 d., apie 12.10 val., Taikos pr., Dubysos g., Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą nepraleido ja važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 109 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. nutarimu D. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė jam pagal ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3 000 Lt baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. S. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 130 str. 1 d. ir šią bylos dalį nutraukti. D. S. nuomone, jis pagal ATPK 130 str. 1 d. yra nubaustas nepagrįstai, nes jo veikoje nėra šio administracinio tesiės pažeidimo sudėties. Apeliantas neneigia to fakto, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 12.10 val., Klaipėdos mieste, Taikos pr., Dubysos g., jis vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą, galėjo susidurti su kitu automobiliu. Tačiau D. S. teigia, jog jis susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto, todėl ramus nuvažiavo toliau. Tiesa, jis girdėjo, jog kažkas signalizuoja garso signalu, tačiau nesuprato, kad jam. Kad kas būtų priėjęs prie jo automobilio ar kaip kitaip jį stabdęs, jis nematė. Jo automobilyje buvo ir daugiau žmonių, garsiai grojo muzika, tačiau nė vienas iš automobilyje buvusių asmenų jam nieko nepasakė apie priėjusius žmones ar kad jį kažkas stabdo. Važiuojant toliau jam paskambino iš kelių policijos ir liepė atvažiuoti. Tik policijos komisariate jis sužinojo apie eismo įvykį.

D. S. nurodo, kad ant jo automobilio jokių įbrėžimų nebuvo. Ant nukentėjusiosios automobilio buvo mėlynos spalvos dažų žymių, kurios atitiko jo automobilio dažų spalvą, todėl jis nesiginčijo, kad galėjo apgadinti nukentėjusiosios automobilį, ir iš karto atlygino nukentėjusiai padarytą žalą, ši pretenzijų jam nebeturėjo.

Esant tokiai situacijai, apeliantas neneigia padaręs ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, labai dėl to gailisi, visiškai atlygino žalą nukentėjusiajai, tačiau kategoriškai nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 130 str. 1 d., jis eismo įvykio nepajuto, priešingu atveju jis tikrai iš įvykio vietos nebūtų pasišalinęs. Smūgis buvo toks nežymus, kad jis tikrai nieko nepastebėjo. Gal dėl to kaltas jo nepatyrimas, tačiau jokios tyčios nebuvo. Taigi pagal ATPK 130 str. 1 d. jis buvo nubaustas nepagrįstai, nes šio pažeidimo nepadarė.

ATPK 130 str. 1 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra tyčinis, t. y. asmuo, žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalina iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. D. S. teigia, jog jis kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl ir nuvažiavo. Jeigu įvykio vietoje jis būtų žinojęs, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., ir būtų ne sustojęs, o pasišalinęs iš įvykio vietos, tai ir pripažintų, tačiau įvykio vietoje jis nė neįtarė, jog kažkas atsitiko, todėl ir nuvažiavo.

Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms, apelianto D. S. nuomone, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo D. S. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas D. S. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas neginčija teismo sprendimo dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, t. y. pripažįsta padaręs KET 9 punkto pažeidimą, nulėmusį kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinkus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. pripažino kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino jo kaltės turinį. Byloje nustatyta, kad D. S., vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą, nepraleido ja važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės. Apeliantas neneigia, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis vairuodamas automobilį pažeidė KET, dėl to buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau nurodo, kad neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės, aiškina, kad kontakto su kitu automobiliu nepajuto, nes automobilyje garsiai grojo muzika, jis važiavo su draugėmis, nors jis girdėjo, kad kažkas signalizuoja garso signalu, tačiau nesuprato, kad tai jam, todėl pasitraukė iš įvykio vietos, o apie eismo įvykį sužinojo tik tada, kai jam paskambino iš kelių policijos. Tokios apelianto nurodomos aplinkybės yra paneigtos bylos medžiaga – nukentėjusiosios J. T. 2013-06-27 rašytiniais paaiškinimais (b. l. 6, 7–8) bei jos parodymais teisme dėl eismo įvykio (b. l. 46), policijos pareigūno O. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis (b. l. 4), kita eismo įvykio tyrimo rašytine medžiaga apie nukentėjusiosios ir pažeidėjo transporto priemonių apžiūros rezultatus. Nukentėjusiosios J. T. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės bei jos parodymai teisme patvirtina, kad po to, kai D. S. automobilis, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, kliudė jos automobilį, ji signalizavo jam garso signalu, be to, kadangi degė raudonas šviesoforo signalas, ji buvo išlipusi iš savo automobilio ir priėjusi prie D. S. automobilio ties vairuotojo durelėmis, bandė jam pasakyti, kad jis kliudė jos automobilį, tačiau vairuotojas sėdėjo nusisukęs ir į ją nereagavo, nors kartu su juo važiavusios merginos buvo atsisukusios ir aiškiai matė ją prie D. S. automobilio. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui D. S. iš karto iš įvykio vietos nuvažiavo, todėl ji apie įvykį pranešė policijai. Iš nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad D. S., kuriam pastaroji iš pradžių signalizavo garso signalu (apeliantas neneigia girdėjęs garso signalą, tik tvirtina nesupratęs, kad signalizuojama jam) bei vėliau priėjusi prie jo automobilio bandė paaiškinti, kad jis, persirikiuodamas kliudė ir apgadino jos automobilį, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato (kaip minėta, kartu su D. S. važiavusios merginos aiškiai matė prie jo automobilio stovinčią nukentėjusiąją, tačiau D. S. į tai nereagavo ir sėdėjo nusisukęs, o užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš karto nuvažiavo) sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino.

Nors D. S. iš karto po įvykio nuvykęs į Klaipėdos AVPK teigė, jog automobilių kontakto nepajuto, bei tvirtino, kad jo automobilio esantys apgadinimai yra seni, tačiau tai paneigia policijos pareigūno O. D. 2013 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (b. l. 4) bei fotonuotraukos (b. l. 15–20).

Policijos pareigūno O. D. 2013 m. birželio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013 m. birželio 27 d., apie 12.12 val., į Klaipėdos AVPK KPB kreipėsi J. T., kuri nurodė, kad jai vairuojant automobilį „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Taikos pr. nuo Baltijos pr. link Dubysos g. automobilis „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą kliudė jos vairuojamą automobilį ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Apžiūrint automobilį „Mitsubishi Galant,“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matyti apgadintas priekinis buferis dešinėje pusėje. Nustačius automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoją ir susisiekus su D. S., pastarasis paaiškino, kad jokio eismo įvykio nepadarė, ir atvyko į Klaipėdos AVPK. Apžiūrint automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo matyti apgadintas automobilio galinis buferis iš kairės pusės. Kadangi D. S. tvirtino, jog šie apgadinimai buvo padaryti anksčiau, automobiliai „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sugretinti ir buvo nustatyta, kad abiejų automobilių apgadinimų pobūdis atitiko. D. S. teigė, jog eismo įvykio metu automobilių kontakto nepajuto, ir kaltės neneigė (b. l. 4).

Iš 2013-06-27 fototelentelių matyti, kad nubraižytas nukentėjusiosios automobilio „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio buferio dešinysis šonas (b. l. 15–16) bei nubraižytas automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galinio buferio kairysis užpakalinis šonas (b. l. 17–20).

Iš automobilių „Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrų metu nustatytų ir užfiksuotų faktų matyti, kad nubrozdinimai ant abiejų automobilių padaryti vienodame aukštyje, kaip matyti iš policijos pareigūno O. D. 2013 m. birželio 27 d. tarnybinio pranešimo, sugretinus abiejų automobilių apgadinimus buvo nustatyta, kad jų pobūdis atitinka. Šie duomenys rodo, kad D. S. automobilis buvo apgadintas įvykio metu būtent administracinuio teisės pažeidmo protokole nurodytomis aplinkybėmis, kai jis, persirikiuodamas į kitą eismo juostą, atsitrenkė į J. T. automobilį ir, nepaisdydamas garso signalo (to neneigia ir pats apeliantas, tik tvirtina nesupratęs, kad signalizuojama jam) bei to, kad nukentėjusioji buvo priėjusi prie jo automobilio degant raudonam šviesoforo signlui ir bandė jam paaiškinti, kad jis apgadino jos automobilį, tačiau jis sėdėjo nusisukęs, nors turėjo matyti ir neabejotinai matė, kad kartu su juo automobilyje sėdėjusios merginos aiškiai matė prie jo automobilio stovinčią nukentėjusiąją, tačiau tyčia neatsisuko ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui iš karto nuvažiavo, todėl nukentėjusioji iš karto telefonu pranešė policijai apie įvykį. Akivaizdu, kad įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, tai paneigia pažeidėjo pirminę versiją, kad jo automobilis buvo apgadintas anksčiau.

Remdamasis šiais duomenimis pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog D. S. persirikiuodamas kliudė nukentėjusiosios automobilį, automobilių kontakto metu buvo apgadinti abu automobiliai, todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog automobilių kontakto nepajuto.

Taigi, remiantis nukentėjusiosios paaiškinimais dėl eismo įvykio bei paminėtais rašytiniais įrodymais, neabejotinai nustatyta, kad D. S. neatliko KET 232 punkte numatytų vairuotojo pareigų, t. y. jis iš karto po to, kai atsitrenkė į nukentėjusiosios J. T. automobilį, skubiai pasitraukė iš eismo įvykio vietos kitam eismo įvykio dalyviui joje likus, tai rodo, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. nustatytų reikalavimų, D. S. veiksmuose teisingai nustatė ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismas mano, jog D. S., būdamas atidus ir rūpestingas vairuotojas, turėjo žinoti tai, kad persirikiuodamas privalo ypač atidžiai įvertinti, ar šalia jo vairuojamo automobilio nėra kito automobilio, todėl turėjo ypač atidžiai ir saugiai vairuoti, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, tačiau persirikiuodamas į kitą eismo juostą nepamatė ja važiavusio automobilio ir į jį atsitrenkė bei apgadino. Žinodamas, jog sukėlė eismo įvykį, D. S. sąmoningai ir tyčia, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad D. S. veikoje yra visi ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, apeliacinio skundo argumentai dėl D. S. kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nutarimą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Violeta Miliuvienė