- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-10-31
- Bylos Nr.
- A2.6.-3011-826/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02829-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis
- Pažeidėjas
- D. S.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant J. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., jo atstovei advokatei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Mažeikių r., baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. dėl to, kad jis 2013-06-27 apie 12.10 val., Taikos pr., Dubysos, Klaipėda, vairuodamas transporto priemonę VOLKSWAGEN GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas iš pirmos į antrą eismo juostą nepraleido ja važiavusio automobilio ir su juo susidūrė. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, kad tą dieną važiavo Taiko pr. - Dubysos gatve, rikiavosi į antrą juostą, tačiau kito automobilio nepastėbėjo. Išgirdo, kad kažkas signalizuoja garso signalu, bet nesuprato, kad jam. Važiuojant automobiliu paskambino iš kelių policijos, liepė atvažiuoti. Tik nuvažiavus į policijos komisariatą, sužinojo apie eismo įvykį. Kad nukentėjusioji buvo priėjusi prie automobilio jis nepastebėjo, nes automobilyje buvo su draugėmis ir labai garsiai klausėsi muzikos. Ant jo automobilio įbrėžimų nebuvo, ant nukentėjusios automobilio - dažų žymės, mėlynos spalvos. Spalva atitiko jo automobilio dažų spalvą. Po didelį miestą tenka retai važiuoti, tad mano, kad galėjo būti neatidus, neįsitikino, kad gali saugiai važiuoti. Nukentėjusiai visiškai atlygino žalą, atsiprašė. Pagrindo bėgti iš eismo įvykio vietos nebuvo, nes vairavo blaivus. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes šeimoje jie yra 9 asmenys, jis vienas vairuoja automobilį, kuris yra būtina šeimai. Gyvena Skuodo rajone, dirba „Mažeikių nafta“, todėl reikia važinėti į darbą.
Asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn atstovė advokatė A. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. S. savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįsta visiškai, žalą nukentėjusiai atlygino ir jos atsiprašė. Tačiau D. S. iš eismo įvykio vietos nepasišalino tyčia, nes susidūrimo nepajuto, tą patvirtina ir tas faktas, kad ant jo automobilio jokio susidūrimo žymių nebuvo. Langai buvo uždaryti, grojo muzika, buvo kitų žmonių, kurie blaškė dėmesį. Paskambinus iš policijos, jis nuvažiavo, nesislėpė, atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi. Todėl administracinė byla pagala ATPK 130 straipsnio 1 dalį D. S. atžvilgiu turi būti nutraukta.
Nukentėjusioji J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną važiavo Taikos pr., išvažiavus iš žiedo važiavo antra juosta, prieš šviesoforą matėsi, kad dega raudona, greičio didelio nebuvo. Automobilis besirikiuodamas iš antros juostos kliudė jos automobilį, nuo kontakto jos automobilis sulingavo, todėl pradėjo signalizuoti garso signalu, signalizavo gana ilgai, tačiau vairuotojas nereagavo. Išlipus iš automobilio pamatė, kad nubrėžtas jos automobilio dešinysis bamperis. Tada priėjo prie D. S. automobilio ties vairuotojo durelėmis ir bandė vairuotojui pasakyti, kad jis kliudė jos automobilį, tačiau vairuotojas nekreipė dėmesio ir, užsidegus žaliam šviesoforui, nuvažiavo. Patvirtinti, ar vairuotojas ją girdėjo ar ne, negali. Vairuotoją matė per langą iš profilio. Tačiau vairuotojo mašinoje buvo daug žmonių, gale sėdėjusios panelės buvo atsisukusios ir tikrai matė ją priėjusią prie automobilio. Vairuotojui nuvažiavus paskambino policijai, nuvažiavo ir parašė paaiškinimą. Atvažiavo vairuotojas, jis buvo išsigandęs. Žalą atlygino visiškai.
Motyvuojamoji dalis
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
D. S. kaltę padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 3), tarnybinis pranešimas (b.l. 4), 2013-06-27 eismo įvykio vietos schema Nr. 416 (b.l. 12), nukentėjusios rašytiniai paaiškinimai ir parodymai teismo posėdžio metu, paties admistracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai. Jam skirtina administracinė nuobauda.
D. S. neigia savo kaltę pasišalinus iš eismo įvykio vietos. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nustatyti D. S. veiksmai – nepranešė policijos pareigūnams ir nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius, tačiau šio nusižengimo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino.
Iš 2013-06-27 fofotelentelės matyti, kad nubraižytas nukentėjusios automobilio Mitsubishi Galant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešinysis šonas (b.l. 15-16). Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad jo vairuojamas automobilis neapibraižytas, taciau iš 2013-06-27 fotolentelės matyti, kad būtent automobilio galinio bamperio kairysis šonas nubraižytas (b.l. 17-19). Tą patvirtino ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialistas O. D., kuris 2013-06-27 tarnybiniame pranešime nurodė, kad „sugretinus abiejų automobilių apgadinimus nustatyta, kad jų pobūdis atitinka“ (b.l. 4). Vadinasi, šie duomenys leidžia teigti, kad susidūrė du lengvieji automobiliai, ant kurių liko susidūrimo žymės, todėl teigti, kad vairuotojas nesuvokė susidūrimo fakto, nėra pagrindo. Be to, teismas atsižvelgia dar į liudytojos J. T. parodymus, kad ji buvo priėjusi prie automobilio ir jame sėdejusios merginos buvo atsisukusios bei aiškiai matė ją prie automobilio. D. S. neatsisukdamas į prie automobilio stovėjusią moterį tik patvirtina, kad jis aiškiai suvokė įvykus eismo įvykį, buvo išsigandęs, todėl ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vien tas faktas, kad D. S. eismo įvykio metu buvo blaivus, nepašalina jo atsakomybės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos (b.l. 9). Remiantis surinktų įrodymų visuma, darytina išvada, kad D. S. veiksmuose yra ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Byloje nenustatyta atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinanti aplinkybė. Atsakomybė sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. D. S. prašė neatimti jam vairuotojo pažymėjimo dėl sunkios jo šeimos finansinės padėties. ATPK 30¹ straipsnip 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, dėl kurio taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teismas, įvertinęs byloje esnčias aplinkybes, nustatė, kad nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu D. S. būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. D. S. išaiškintina, kad šeimos sunki finansinė padėtis gali būti pagrindas kreiptis su prašymu dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis (ATPK 313 str.). Remiantis išdėstytų aplinybių pagrindu, D. S. skirtinos minimalios administracinės nuobaudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, bei vadovaujantis ATPK 33 str. galutinai skirtina nuobauda, nustatyta sankcijoje už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 293 straipsniu,
nutaria:
D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 100,00 Lt (vieną šimtą Lt 00 ct) baudą.
D. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (tris tūkstančius Lt 00 ct) baudos su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu D. S. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000,00 Lt (tris tūkstančius Lt 00 ct) baudos su teisės vairuoti atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.