Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareigūnui, priėmusiam ginčijamą nutarimą - Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau - Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK) viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjui Tomui Kuolui, pareiškėjui T. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo T. M. skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Tomo Kuolo 2016 m. spalio 31 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Tomas Kuolas 2016 m. spalio 31 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos (b. l. 3; 25), kuriame nurodė, kad 2016-10-20 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariate gautas T. M. pareiškimas Nr. 50-G-7496 apie tai, kad I. A. filmuoja privačią valdą, sekioja. T. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) grįžo iš medžioklės su nušauta elnio patele, būdamas savo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme, pastebėjo, kad ant pagrindinio kelio iš automobilio „Land Rover“, jo namą, kiemą ir jį patį filmuoja I. A.. Jam važiuojant iš kiemo iki lupyklos I. A. jį sekė su automobiliu, bei filmavo. Su I. A. nebendravo, nekonfliktavo. I. A. parodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) būdamas automobilyje, pamatė, kad T. M. ūkiniame pastate guli negyva elnio patelė, todėl pranešė 112 ir iškvietė gyvosios gamtos specialistus, nes lupti laukinius žvėris namuose negalima, tai daroma lupykloje. Norėdamas užfiksuoti T. M. galimai daromą gyvosios gamtos pažeidimą, kad būtų nesunaikinti įkalčiai, gyvosios gamtos specialistų nurodymu, turėdamas automobilyje vaizdo stebėjimo kamerą, bandė užfiksuoti teisės pažeidimą. Važiavo iš paskos, kad žinotų, kur vežamas įkaltis. Su T. M. nebendravo, nekonfliktavo, laukė kol atvyks gyvosios gamtos specialistai. Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752 , 5 str. 3d. nuostatomis, kiekvienas asmuo turi teisę užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus, siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama, 13 str. l d., „be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose“ nurodyti draudimai netaikomi, fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais“ Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą“. Tikslinant pareiškimo aplinkybes, nustatyta, kad asmenys tarpusavyje nebendravo, nekonfliktavo, viešoji rimtis ir tvarka pažeista nebuvo. Veikoje teisės pažeidimų požymių, kuriais remiantis, būtų galima administracinė atsakomybė, nenustatyta, todėl nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Pareiškėjas T. M. nesutikdamas su priimtu nutarimu padavė skundą (b. l. 2), kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) prie savo sodybos pastebėjo I. A., kuris filmavo jo privačią valdą, jį patį ir persekiojo automobiliu „Land Rover“, bei šmeižė. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Tomas Kuolas nekvalifikuotai išnagrinėjo šią nusikalstamą veiką ir pritaikė netinkamą įstatymą, kaip Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2006 m. liepos 11 d. Nr. X-752, 5 str. 3 d. Dar tyrėjas nutarime paaiškino, kad I. A. mane filmuoti ir persekioti liepė Panevėžio Gyvosios gamtos pareigūnai, tai netiesa. Jis pats pasiskambino Panevėžio Gyvosios gamtos viršininkui, kuris paaiškino, kad tokių nurodymų I. A. nedavė ir tai prieštarauja teisės aktams. I. A. jau nuo 2015 m. kovo 22 d. iki šiol jį persekioja, šmeižia, filmuoja. Policijos pareigūnai tame nemato nusikaltimo sudėties, o LR Baudžiamojo proceso kodeksas 167 str. teigia, kad neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas yra nusikalstama veika ir pagal BK 154 str. šmeižimas. Prašo objektyviai išnagrinėti nusikalstamos veikos aplinkybes ir patraukti I. A. baudžiamojon atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis savo skundą palaiko. I. A. jį jau apie metus laiko filmuoja, šmeižia, kviečia policiją. 2016-10-20 jis legaliai sumedžiojo elnio patelę. Žvėrį į namus atsivežė jau turėdamas licenciją. Užsuko pasiimti reikalingą amuniciją, kad galėtų žvėrį mėsinėti. Jam klubo vadovas skambino ir pranešė, kad skambino V. ir pranešė, ne va jis, T. M. traktoriumi vežasi nelegaliai sumedžiotą elnią. Mano, kad Valiulis ir I. A. susimokę prieš jį. Jis išėjo į gatvę ir pamatė I. A. mašiną ir jį patį, kuris lakstė ir filmavo. Vėliau pradėjo skambinėti aplinkosaugai, Panevėžio gyvajai gamtai, kad jis neva nelegaliai medžioja. Filmavo ir sekiojo gal apie valandą. Tuomet jis paskambino policijai, pranešė apie tai, kad jį sekioja bei filmuoja ir pasisakė, jog ginsis, nes jam niekas nepadeda ir gali būti visokių blogumų. Atvykus policijai, I. A. stovėjo aikštelėje, buvo ir kiti medžiotojai atvažiavę. Atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad pastoviai sekiojamas, filmuojamas, šmeižiamas ir dėl jo skambinėja po visas institucijas. Policija klausinėjo ar vyko konfliktas, muštynės, jam atsakius, kad ne, pareigūnai nurodė, jog galima sekti ir kad nieko čia nevyksta. Tuomet jis paprašė, kad pareigūnai paimtų iš I. A. filmuotą medžiagą. Po kurio laiko atsiuntė policijos vadovo Š. paaiškinimą, kad vaizdo įrašas tik 10 sekundžių, nes nusėdo elementas. Tačiau jis pažymi, jog yra faktas, kad jis filmavo, nesvarbu ar tas elementas nusėdo, ar ne. Jeigu jam nebūtų pasibaigęs elementas, jis būtų filmavęs ilgiau. Todėl nesutinka, kad policija nepradėjo ATP bylos, nes jį sekioja pusantrų metų, o policija vis nieko nenustato ir spalio 20 d. jis jį filmavo neteisėtai. Dėl persekiojimo ir filmavimo fizinių asmenų galioja baudžiamas įstatymas, tačiau dėl jam nesuprantamų priežasčių policija to neįžvelgia ir jam nepadeda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinio teisės pažeidimo kodekso toliau - ATPK 301 straipsnis (iki 2017-01-01 galiojusi redakcija) nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Tomo Kuolo 2016 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos“, kuriuo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Byloje nustatyta, kad T. M. (duomenys neskelbtini) su pareiškimu kreipėsi į Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, nurodydamas, kad I. A. filmuoja privačią valdą, sekioja ir tokiu būdu pažeidžia jo teises (b. l. 6-7).

Teismo posėdžio metu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato atstovas Tomas Kuolas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją filmuoja I. A.. Nuvykus į įvykio vietą, asmenys buvo rasti prie medžioklės būreliui priklausančių patalpų. I. A. buvo prie mašinos, T. M. prie traktoriaus (duomenys neskelbtini). Matėsi ant priekabos nušautas gyvūnas. T. M. buvo nepatenkintas, kad jį filmuoja. I. A. paaiškino, kad gavo anoniminį pranešimą, kad T. M. nelegaliai sumedžiojo elnio patelę ir, siekiant užfiksuoti pažeidimą, jis pasiėmė kamerą ir nuvažiavo į jo kiemą, kuriame stovėjo traktorius ir jame buvo patelė. Skambino telefonu 112, sujungė su gyvosios gamtos inspekcija. Jie paaiškino, kad jei yra pažeidimas, kad fiksuotų vaizdo kamera ir lauktų policijos pareigūnų. Filmuotoje medžiagoje, vaizdo kamera buvo užfiksuotas žvėris, vaizdo įrašas – 10 sekundžių. Matosi, kad kieme stovi traktorius su gyvūnu ir prieina T. M.. Viešai įrašas nebuvo paskelbtas, o perduotas policijai. I. A. veiksmuose neįžvelgė teisės pažeidimo, kadangi jis buvo įsitikinęs, kad sumedžiotas žvėris turėjo būti lupamas lupykloje, o ne ūkiniame pastate. Jis filmavo, nes norėjo perduoti filmuotą medžiagą gamtos inspektoriams ar policijai. Tokių pranešimų, kad T. M. yra sekamas, policijoje nėra užfiksuota. Pagal BK 154 str. – šmeižimas, ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Tad, esant išsiaiškintoms aplinkybėms, jis priėmė skundžiamą nutarimą.

Liudytoja L. T., Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio patrulė, nurodė, kad tą dieną vyko su kolega T. Kuolu pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini). Prie ten esančių garažų – skerdyklos, stovėjo T. M. traktorius su malkomis ir ant jų buvo gyvūnas. Kitame automobilyje sėdėjo I. A.. Ji apklausė I. A., o kolega – T. M.. I. A. sakė, kad jis gavo telefoninį skambutį iš asmens, kurio nenori nurodyti, ir atvažiavo. Jis sakė, kad T. M. atsivežė sumedžiotą gyvulį į namus, o turėjo vežti į skerdyklą, todėl jis kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą dėl galimo pažeidimo.

I. A. 2016-10-20 apklaustas Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo ūkiniame pastate negyvą elnio patelę, todėl pranešė 112 ir iškvietė gyvosios gamtos specialistus, nes lupti laukinius žvėris namuose draudžiama. Norėdamas užfiksuoti galimai daromą pažeidimą, vaizdo stebėjimo kamera bandė užfiksuoti teisės pažeidimą.

Teismo posėdžio metus I. A. parodė, kad „Vyžūnų“ medžiotojų būrelio teritorijoje yra pastoviai brakonieriaujama ir ieško kas tai daro. Jis 10 metų buvo neetatinis inspektorius. Naktį, apie (duomenys neskelbtini) buvo šaudoma, po to T. M. traktoriaus kauše vežė elnią. Apie tai jam buvo pranešta telefonu asmens, kurio įvardinti negali. Jis nuvyko prie T. M. namų. 100 m. atstumu sustojo prie M. namo ir matė elnią, pakabintą ūkiniame pastate, kurio vartai buvo atidaryti. Žmonės nešė vandenį ir ruošėsi doroti elnią. Jis paskambino gamtos inspekcijai – V. P. ir pranešė apie situaciją. 2014-10-14, ryšium su gyvūnų maru buvo sanitarinis reikalavimas, kad lupti sumedžiotus gyvūnus namuose draudžiama. Pagal reikalavimus reikia vežti gyvūną vonelėje, gyvenvietėje jis negali būti dorojami. Gyvūno galva kabėjo ant žemės, lašėjo kraujas. V. P. pasakė, kad tai yra akivaizdus pažeidimas, liepė jam skambinti pagalbos telefonu – 112, kad sujungtų su gyvąja gamta. Paskambinęs apibūdino situaciją, kad aplinkos apsaugos inspektorius liepė pranešti apie įvykį ir po 5-10 min. sujungė su Panevėžio gyvąja gamta. Paskambinęs viršininkas pasakė, kad jau išvažiuoja iš Panevėžio, bet kol atvyks, sakė kad gali filmuoti telefonu, ten pabūti ir stebėti situaciją. Pradėjus filmuoti, kameroje užsidegė lemputė, kad nusėdo filmavimo kameros baterija, dėl to nespėjo daug nufilmuoti. Vėliau iš namo išbėgo moteris pranešti, kad filmuoja ir prasidėjo lakstymai po kiemą. T. užkūrė traktorių, traktorius buvo be priekabos ir nuvažiavo gyvenvietės pusėn. Po 10 min. grįžo prisikrovęs pilną priekabą malkų. Atkabino priekabą ir su traktoriaus ekskavatoriumi pradėjo kasti. Paskambino gyvajai gamtai, kad jis kažką kasa už ūkinio pastato su kaušu. Viršininkas pasakė, kad skambinčiau - 112 ir kviesčiau policiją, nes galimai yra vagiami įkalčiai ir kad atsiųstų operatyvinę grupę. Paskambinus 112 atsiliepė panelė, kuri pasakė, kad tai gyvosios gamtos klausimas ir operatyvinės grupės jie nesiųs, kad tuo turi užsiimti gyvoji gamta. Tuomet paskambino Panevėžio regiono gyvajai gamtai ir paaiškino padėtį. T. M. iškvietė policiją, nes neva jis jį persekioja. Vėliau kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į policijos komisariatą, kur pridavė vaizdo medžiagą, jie pasidarė kopiją. Pagal medžiotojų taisykles – būrelio narys turi teisę saugoti žvėris, o kadangi jis yra medžiotojų būrelio narys, todėl tuo metu vykdė valstybinių tarnautojų įpareigojimus, kurie sakė sėdėti vietoje ir stebėti situaciją. Visą laiką buvo 100 m. atstumu, važiavo tik keliu, išlipęs iš mašinos nebuvo, su T. M. nekalbėjo ir nepažeidė jo teisių, o stebėti ar nėra vykdomas nusikaltimas yra jo pilietinė pareiga.

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas A. B., teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-10-20 buvo gautas pranešimas iš ministerijos pranešimų punkto, kad traktoriumi vežamas sumedžiotas elnias. Susisiekęs su Rokiškio agentūra, važiavo į (duomenys neskelbtini). Paskambinęs jam I. A. informavo kas dedasi, todėl jis nurodė jam stebėti ir iškviesti policiją iki kol jis atvažiuos iš Panevėžio ir paaiškino, kad jam svarbiausia traktoriaus numeriai ir elnio patelė. Buvo daug skambučių iš I. A., kuris sakė, kad policija nevažiuoja į tą įvykį. Ar jis su telefonu, ar su kamera filmavo, negali pasakyti. Sakė tik, kad baigėsi elementai. Jis, A. B. I. A. prašė filmuoti arba kitaip užfiksuoti traktoriaus numerius ir elnią, nes svarbiausia buvo pažeidimo esmė, o ne pats T. M., kurio jis net nepažįsta.

Tai, kad I. A. keletą sykių skambino pagalbos telefono Nr. 112, ir pranešinėjo apie tai, kad į T. M. kiemą atvežtas sumedžiotas žvėris, kad galimai daromas teisės pažeidimas, prašė pagalbos, apie tai, ką mato T. M. kieme papasakojo ir A. B., patvirtina byloje pateiktas pokalbių garso įrašas (b.l.48). Tai, kad traktoriaus priekaboje T. M. gabeno nušautą žvėrį, patvirtina pateiktos byloje fotonuotraukos, bei I. A. darytas vaizdo įrašas(b.l.21-22-24).

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kiekvienas asmuo turi teisę užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus. Minėto įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatytos išimtys, jog siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama: 1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose; 2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo; 3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo; 4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo; 5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose; 6) be mirusiojo ar žuvusiojo šeimos narių sutikimo filmuoti, fotografuoti mirusįjį ar žuvusįjį stambiu planu ar daryti jo vaizdo įrašus. 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus ir šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais (informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.).

Iš nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų viseto darytina išvada, kad I. A. turėjo pagrindo susidaryti nuomonę, kad galimai yra daromas teisės pažeidimas ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko A. B. prašymu, bandė užfiksuoti T. M. galimai daromą gyvosios gamtos pažeidimą, filmuodamas vaizdo kamera. Filmuotą medžiagą I. A. pateikė teisėsaugos institucijoms, viešai jos neplatino. Kaip jau buvo minėta, asmens teisių, garbės ir orumo apsaugos draudimai netaikomi fiksuojant teisės pažeidimus (Visuomenės informavimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, pripažintina, kad I. A. veiksmai buvo teisėti ir nepažeidė T. M. teisės į privatumą, viešoji rimtis ir tvarka taip pat pažeista nebuvo.

T. M. pateiktame skunde taip pat nurodo, kad policijos pareigūnai netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos Visuomenės informavimo įstatymą, nemato nusikaltimo sudėties pagal Lietuvos Respublikos BK 167 ir 154 straipsnius ir prašo teismo patraukti I. A. baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad I. A. sąmoningai, išgalvotomis aplinkybėmis siekia jį apšmeižti norėdamas atkeršyti už tai, kad jis buvo pagavęs jį nelegaliai medžiojant ir dėl to buvo nuteistas.

Pažymėtina, kad pareiškėjo skundas dėl I. A. galimai neteisėtų veiksmų, turinčių Lietuvos Respublikos BK 154 str., bei 167 str. numatytų nusikaltimų požymių, Lietuvos Respublikos BPK 407 str. pagrindu nagrinėtinas privataus kaltinimo proceso tvarka. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas dėl Lietuvos Respublikos BPK 407 str. išvardintų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str., pradedamas tik tuo atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas, kurį pastarasis pateikia teismui. Tokio pobūdžio bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o kaltinimą teisme palaiko pats nukentėjusysis arba jo teisėtas atstovas. Taigi, inicijuoti baudžiamąjį procesą I. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str., bei 167 str., t. y. dėl galimo šmeižto ir neteisėto informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimo ir panaudojimo, T. M. turi galimybę kreipdamasis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog asmens filmavimas be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai jis padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą, neužtraukia administracinės atsakomybės. I. A. filmavimu realizavo savo teisę atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, o pareigūnai visapusiškai ir pilnai išsiaiškino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisės aktus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo Tomo Kuolo 2016 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 4 p. teismas

nutaria:

Pareiškėjo T. M. skundo netenkinti.

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas Tomas Kuolas 2016 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.