Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-05-17 · Civilinė byla Nr. 2-640-302/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
2-640-302/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02683-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-640-302/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02683-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7.; 3.3.1.5. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl termino apeliaciniam skundui pateikti atnaujinimo, civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas A. B. 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 12 834 702,98 Eur žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo atmetė (b. l. 73–74).Ieškovas 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo, kuriame prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. spendimą panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 82–83). Taip pat ieškovas 2018 m. sausio 19 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kuriame nurodė, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido, kadangi 2018 m. sausio 11 d. vežė savo 94 metų tėvą į ligoninę dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 23 d. nutartimi ieškovo A. B. prašymo dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo netenkino (b. l. 88).Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 13 d. sprendimo galėjo būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 307 straipsnio 1 dalis), t. y. įteikiamas paštui iki 2018 m. sausio 12 d. 24 val. (CPK 74 straipsnio 6 ir 7 dalys). Taip pat teismas pažymėjo, kad iš antspaudo, esančio ant pašto voko, matyti, kad apeliacinis skundas paštui buvo įteiktas 2018 m. sausio 15 d, todėl konstatavo, kad ieškovas praleido terminą apeliaciniam skundui pateikti.Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos apeliacinio skundo padavimo praleidimo priežastys, dėl kurių skundas paduotas praleidus terminą, nepripažintinos svarbiomis, nes jos nėra grindžiamos jokiais pridedamais įrodymais. Ieškovo nurodomas užimtumas 2018 m. sausio 11 d. nebuvo kliūtis įteikti ieškovui siuntą pašte kitą dieną, t. y. 2018 m. sausio 12 d.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas A. B. atskirajame skunde (b. l. 91) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. sprendimą ir ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutarties priimti. Apie nusikaltimo požymius tyčia slepiant teisėjos L. G. ir kitų organizuotą instancine tvarka nusikalstamą veiką nagrinėjant civilines bylas pranešti Lietuvos generalinės prokuratūros generaliniam prokurorui ir prezidentei D. G.. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl absoliučių jos negaliojimo pagrindų, kadangi įrodymus ieškovas apie termino praleidimą apeliaciniam skundui paduoti dėl svarbių priežasčių galėjo pateikti teismui tik 2018 m. sausio 23 d., kai ieškovo tėvas buvo išrašytas iš ligoninės ir tik tada buvo išduota jo ligos epikrizė. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, jog ieškovo nurodytas užimtumas neturėjo sutrukdyti įteikti pašto siuntos ieškovui kitą dieną, t. y. 2018 m. sausio 12 d.Ieškovo tėvas sunkiai sirgo 2018 m. sausio 10 d. naktį, todėl dėl jo nevienkartinio pykinimo ir vėmimo ieškovas negalėjo ne tik dvi naktis miegoti, bet ir užbaigti rašyti apeliacinį skundą nei 2018 m. sausio 10 d. dieną, nei 2018 m. sausio 11 d. naktį ir dieną, kadangi ieškovo tėvas greitosios pagalbos mašina 2018 m. sausio 11 d. ryte apie 9 val. buvo išvežtas į ligoninę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų priėmimo

CPK 314 straipsnis reglamentuoja, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė VšĮ Kauno klininkinės ligoninės V. B. epikrizę (b. l. 92). Šiuo pateiktu įrodymu apeliantas de facto (faktiškai, iš tikrųjų) grindžia atskirojo skundo argumentus, todėl šis įrodymas priimtinas, konstatavus būtinumą jį pateikti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.Apeliantas kelia pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė atnaujinti apeliantui apeliacinio skundo padavimo terminą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir bet kokiais terminais. Priešingai, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, kuri, pažymėtina, nepriklauso nuo asmens socialinio statuso ar jo buvimo vietos, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.Įgyvendinant proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslus, civilinio proceso įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato konkrečius procesinius terminus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatyme nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Asmens procesinė teisė, kaip ir teisė pareikšti apeliacinį skundą, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros nustatytos tvarkos.CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas, prie tokio pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimai reglamentuoti specialioje teisės normoje, CPK 307 straipsnyje, kuri šiuo atveju ir taikytina (CPK 302 straipsnis), ir kurioje pasakyta, kad praleistas skundo terminas gali būti atnaujintas, jeigu sprendžiantis jo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Jeigu byla su apeliaciniu skundu, paduotu praleidus terminą, vis tik atsiunčiama nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o šis nustato, kad terminas buvo praleistas, apeliacinės instancijos teismas arba savo iniciatyva atnaujina skundo padavimo terminą, jeigu iš turimos medžiagos aiškiai matyti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, priešingu atveju gali pasiūlyti dalyvaujančiam byloje asmeniui pateikti prašymą dėl apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo (CPK 307 straipsnio 2 dalis), kuriame ir galėtų būti paaiškintos priežastys, lėmusios termino praleidimą. Bet kuriuo atveju prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau nei trys mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, taigi įstatymų leidėjas CK 307 straipsnio 3 dalyje įtvirtino naikinamąjį terminą, kuriam pasibaigus pasibaigia ir teisė į apeliaciją. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, praleisto termino klausimą kiekvienu atveju sprendžia individualiai, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes. Įstatymuose ir teismų praktikoje nėra apibrėžto išsamaus ir baigtinio sąrašo priežasčių, dėl kurių svarbos turėtų būti atnaujintas praleistas procesinis terminas. Tačiau teismų praktikoje yra suformuluota nuostata, kad svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-967-464/2017). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimą, kurį apeliacine tvarka siekia apskųsti apeliantas, priėmė dar 2017 m. gruodžio 13 d. (b. l. 73–74), todėl paskutinė diena, kai apeliantas turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl šio Vilniaus apygardos teismo procesinio sprendimo apeliacinės instancijos teismui yra 2018 m. sausio 12 d. Pažymėtina, kad šiame sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka (apeliacinis skundas turi būti paduotas Vilniaus apygardos teismui) ir terminas (tą galima padaryti per 30 dienų nuo jo priėmimo 2017 m. gruodžio 13 dienos). CPK 7 ir 42 straipsniai proceso šalims numato ne tik teises, bet ir pareigas, tarp jų ir šalių pareigą nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, taip pat domėtis nagrinėjamos bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), turėti byloje atstovą, jeigu kokių nors veiksmų tiesiogiai pačiam dalyvaujančiam byloje asmeniui laiku įgyvendinti nepavyksta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas pats turėjo pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, laiku teikti prašymus, skundus, kitus procesinius dokumentus, juolab kai apelianto iniciatyva buvo užvesta byla. Prašyme dėl termino atnaujinimo įvardijama apelianto tėvo liga, tačiau, įvertinus tai, kad sprendimas, kurį nori apskųsti apeliantas priimtas dar 2017 m. gruodžio 13 d., o apelianto tėvo ligos laikotarpis procesiniuose dokumentuose ir pateiktuose įrodymuose nurodomas 2018 m. sausio 10-12 d. neteikia pagrindo vertinti, kad egzistuoja svarbi termino praleidimo priežastis, leidžianti praleistą procesinį terminą atnaujinti. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pagrindinį teismo proceso tikslą – įvykdyti teisingumą konkrečioje byloje, teismų praktikoje buvo pasisakyta ir apie tai, kad termino apeliaciniam skundui paduoti klausimas nėra sprendžiamas formaliai, o asmeniui iš esmės turėtų būti suteikiama teisė į teismo procesinio sprendimo peržiūrą tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, jog spręsdamas atitinkamą klausimą pirmosios instancijos teismas padarė teisės ar fakto klaidą. Ir nors apeliacinio proceso perspektyvos klausimas įstatyme nenurodytas tarp aplinkybių, kurias teismas turi vertinti spręsdamas termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo klausimą, teismo, sprendžiančio šį klausimą, gali būti analizuojamas ir pateikiamas kaip papildomas argumentas sprendimui dėl procesinio termino (ne)atnaujinimo pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-823/2017).Susipažinus su apelianto apeliacinio skundo turiniu matyti, kad iš esmės apeliantas išreiškia savo subjektyvią nuomonę apie įvairių instancijų tesimų teisėjų darbą, tačiau nenurodo jokių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.Taigi, atsižvelgiant ir į nurodytus papildomus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pagrindų skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti nenustatė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo pranešti apie teisėjos L. G. procesinius veiksmus atitinkamoms institucijoms, kadangi šiuo konkrečiu atveju yra nagrinėjamas praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimas apeliaciniam skundui paduoti, be to teismas pripažino teisėjos nutartį teisėta ir pagrįsta, teisėjos veiksmuose, sprendžiant procesinio termino atnaujinimą, jokių nusikalstamų veiksmų nenustatyta.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė