- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1-99-245/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Dargužis
- Kaltinamasis
- S. P.
- Nukentėjusysis
- M. L., S. M.
- Advokatai
- Romas Šukevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, kaltinamajam S. P., gynėjui advokatui Romui Šukevičiui, nukentėjusiosioms M. L., S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1972-04-13 Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turtintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-16 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 1 d. 25 (dvidešimt penkioms) paroms arešto, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., 259 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. P. 2012 m. lapkričio 20 d., apie 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia peiliu smogė vieną kartą J. K. į kairę pilvo pusę ir padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su kiauryminiu kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl to nukentėjusysis J. K. 2012-11-20, apie 22.00 val., įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė J. K.
K. S. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.
K. S. P. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu įgijo žalios spalvos, sausą dalinai susmulkintą augalinės kilmės medžiagą iš augalinės kilmės medžiagų mišinio – kanapes (ir jų dalis) ir rudos spalvos supresuotą augalinės kilmės medžiagą - kanapių dervą, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą Nr. 1 yra narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ir šias narkotines medžiagas – 2,912 g kanapių (ir jų dalių) bei 1,168 g kanapių dervos neteisėtai laikė iki 2012 m. lapkričio 21 d. 13.59 val. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
K. S. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d.
K. S. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012-12-20, apie 22 val., su A. B. nuvyko pas J. K. pasikalbėti - išsiaiškinti santykių. J. K. atidaręs buto duris smogė jam į galvą, kuo trenkė negalėjo pasakyti (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad smogta su kirviu (T. 2, b. l. 69-70) ir praskėlė viršugalvį, po to užsimojo peiliu ir taikė į krūtinę, bet smūgio jis išvengė ir kaire ranka sugriebė už peilio ašmenų, besigrumiant abu griuvo ir jis užgriuvo J. K. ant krūtinės, išgirdo jo kriokimą, o atsikėlęs pamatė, kad peilio geležtė susmigusi į J. K. pilvą (į saulės rezginį). Jis ištraukė peilį ir išėjo namo. Grįžęs peilį įmetė į pečių. Buvo išgėręs gal 50 g. alkoholio. Dėl inkriminuoto BK 259 str. 1 d. kaltę pripažino visiškai. Žalios spalvos susmulkintus augalus rado netoli namų, numanė, kad tai kanapės, jas parsinešė į namus, bet nebandė, narkotikų nebevartoja.
Parodymų patikrinimo vietoje metu S. P. parodė butą, kuriame prasidėjo grumtynės ir abu buvo susikibę, sukdamiesi ratu iš koridoriaus griuvo ant grindų kambaryje. J. K. griuvo nugara, o jis užgriuvo ant J. K.. Atsikėlęs pamatė J. K. pilvo (saulės rezginio) srityje styrantį peilį (T. 2, b. l. 75-76).
Nukentėjusioji M. L. parodė, kad ji yra nužudytojo J. K. motina. Gyveno atskirai. Dėl sūnaus nužudymo patyrė turtinę ir moralinę žalą.
Nukentėjusioji S. M. parodė, kad ji yra nužudytojo J. K. dukra. Apie tėvo mirtį sužinojo iš močiutės. Su tėvu labai retai bendravo. Liko visiška našlaite, patyrė moralinę žalą, skriaudą ir dvasinį sukrėtimą.
Liudytoja N. P. parodė, kad 2013-11-20, apie 20 val., kartu su sutuoktiniu S. P. ir A. B. nuvyko į svečius pas Birutę ir A. M. S. kvietė A. M. vykti pas J. K. aiškintis santykių, bet pastarasis nesutiko. Apie 21.30 val. S. P. su A. B. išvyko. Grįžo maždaug po valandos. Matė, kad S. kairės rankos pirštai buvo kruvini, jis sakė: „nuraminau barščialūpį, daugiau nekalbės“. Tą dieną S. P. buvo vieną taurelę išgėręs. Atliktos kratos metu pareigūnai S. spintelėje rado krepšelius su galimai narkotinėmis medžiagomis.
Liudytojas V. P. parodė, kad pro atidarytas J. K. buto duris matė kambaryje tris besibarančius vyriškius. Vienas vyriškis, šviesių plaukų, rankoje laikė peilį, o kitas tiesiog laikė J. K.. J. K. jų buvo užspaustas prie fotelio. Kadangi jam ši situacija atrodė grėsminga, nuėjęs į savo butą paskambino bendrosios pagalbos telefonu 112.
Liudytoja V. Š. parodė, kad 2012 m. lapkričio 19 d., apie 15.30 val., pro durų akutę matė, kaip S. P. laiptinėje, prie savo buto durų, mušė kažkokį vyriškį.
Liudytojas E. K. parodė, kad iš S. P. pasakojimo sužinojo, kad konflikto metu S. P. atėmė iš J. K. peilį ir juo jam dūrė.
Liudytojas A. M. parodė, kad 2012-11-20, apie 20 val., pas jį į svečius atvyko draugas S. P. su žmona N. P. ir iš matymo pažįstamu A. Visi sėdėjo virtuvėje ir gėrė. Išgertuvių metu S. P. keikė J. K., pravarde „barščialūpis“, kad pastarasis įkyriai lenda prie jo žmonos bei kitų turgaus prekiautojų. Alkoholinis gėrimas buvo neskanus, todėl S. P. išvyko su A. B. likerio parvežti. Grįžus S. P. pirštai buvo kruvini. S. P. prisipažino, kad nudūrė J. K. jo paties bute.
Liudytojas A. C. parodė, kad jam būnant pas J. K. išgirdo S. P. žodžius: „ką tu, pyd... (necenzūrinis žodis), „Katkę“ sumušei?“ Į kambarį įbėgo A. B., pravarde „baronas“ ir jam, sėdinčiam fotelyje, kumščiu sudavė du kartus į veidą ir ausį, klausdamas už ką sumušė E. K.. Pamatė, kaip iš koridoriaus į kambarį nugara ant grindų krinta J. K., ant jo užgriuvo S. P. Jiems pargriuvus peilis buvo J. K. dešinėje rankoje. Nugriuvę galynėjosi maždaug iki 1 min., abu vienas kitą vadino visokiais žodžiais, keiksmažodžiais. Kad J. K. būtų šokęs su kirviu prieš S. P., nematė.
Liudytoja B. M. parodė, kad į svečius atvyko S. P. su N. P. ir A. B.. Visi virtuvėje gėrė. S. P. buvo labai susinervinęs ir garsiai šaukė, kad išsiaiškins su J. K., pravarde „Barčialūpis“. Jis kvietė A. M. vykti su juo pas J. K., bet pastarasis vykti atsisakė. Jis išvyko su A. B. pirkti likerio. Kai S. P. grįžo pamatė, kad jo kairės rankos du pirštai iš viršaus nežymiai kraujuoja. Iš S. P. kalbos suprato, kad tik atidaręs duris J. K. jį puolė su peiliu, abu susimušė, jis atėmė peilį ir juo dūrė J. K.. Sakė, kad „Barščialūpį“ apramino, nutildė.
Liudytojas A. B. parodė, kad 2012-12-21, apie 11 val., atėjo pas S. P.. Pas jį jau buvo atėjęs E. K. ir A. M., pravarde „karačius“. Visi vartojo alkoholinius gėrimus. S. visų paprašė padėti jo žmonai, nes jis „prisidirbo“, tai yra, vakar nuėjo pas J. K. ir kilusio konflikto metu jį nudūrė. Tokius parodymus jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir juos patvirtino teisiamajame posėdyje. Jame jis dar parodė, kad ir jis vyko su kaltinamuoju S. P. į nukentėjusiojo butą, kur tarp S. P. ir J. K. vyko grumtynės, o tuo metu jis grūmėsi su bute buvusiu A. C., kurį jis vadina Aliumi. Jis neatsimenantis, kiek truko grumtynės, tačiau valandos netruko, jų prie nukentėjusiojo namo laukė taksi. Grumtynių metu nematė peilio, tačiau matė kruvinas kaltinamojo S. P. rankas.
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint J. K. rūbus, pilkos spalvos megztinio priekinėje dalyje ir pilkos spalvos marškinėlių priekinėje dalyje matosi įstriža kiauryminė 2 cm ilgio skylė bei raudonos dėmės (T. 1, b. l. 71-74).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint S. P. rūbus, ant odinės striukės dešinės rankovės, 6 cm atstumu nuo peties siūlės, matosi įplyšusi oda, pamušalas toje vietoje nepažeistas, daugiau odos pažeidimų nesimato (T. 1, b. l. 76-80).
Iš kratos protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje stovinčios spintelės stalčiuje rasta ir paimta 9 plastikiniai paketėliai su neaiškios kilmės medžiaga ir jos likučiais (T. 1, b. l. 82-83).
Iš Alytaus GMP stoties greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2012-11-21 11.50 val. buvo gautas pranešimas iš Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo B. (tel. 55600) vykti pas J. K., adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu rastas vyriškos lyties lavonas, gulintis kambaryje nugara ant grindų. Krūtinės kairėje pusėje prie krūtinkaulio tarp 10 ir 9 šonkaulio yra durtinė nekraujuojanti žaizda (T. 1, b. l. 112).
Iš specialisto išvados Nr. M 455/12(06) matyti, kad J. K. mirtis įvyko nuo ūminio nukraujavimo į pilvo ertmę dėl durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su kiauryminiu kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimo. Kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimu padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje galimai peiliu (T. 1, b. l. 117-124).
Iš specialisto išvados Nr. MK 117/12(01) matyti, kad J. K. pilvo kairės pusės viršutinės dalies odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu. Žaizdoje užsifiksavę požymiai yra grupinės priklausomybės. Tikėtina, kad J. K. durtinė-pjautinė pilvo kairės pusės viršutinės dalies odos žaizda padaryta tirti pateiktu peiliu (T. 1, 134-140).
Iš specialisto išvados Nr. G 1096/12(06) matyti, kad S. P. odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės rankos II ir III pirštuose, dešinės rankos III piršte ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje plaštakoje padaryta veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais bei pjautinė žaizda kairės rankos II piršte padaryta veikiant aštriu, pjaunančio tipo, žalojančiu daiktu (T. 2, b. l. 127-129).
Iš specialisto išvados Nr. T-N 2317/12(01) matyti, kad S. P. šlapime opijatų, amfetaminų, benzodiazepinų ir etilo alkoholio nersta. Imuninės analizės duomenimis kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų šlapime nerasta (T. 1, b. l. 142).
Iš specialisto išvados Nr. 140-(6466)-IS1-1461 matyti, kad žalios spalvos, sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš augalinės kilmės medžiagų mišinio iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2012-11-21 kratos metu rasta S. P. gyvenamosiose patalpose, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 2,912 g. Rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio su raudonos spalvos juostele, 2012-11-21 kratos metu rasta S. P. gyvenamosiose patalpose, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė 1,168 g. Ant aštuonių bespalvių plastikinių uždaromų maišelių su raudonos spalvos juostelėmis, 2012-11-21 kratos metu rastų S. P. gyvenamosiose patalpose, vidinių paviršių yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (T. 1, b. l. 146-149).
Iš specialisto išvados Nr. 11-1181(13) matyti, kad tirti pateiktose kanapėse, paimtose 2012-11-21 kratos metu S. P. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 0,7 % (T. 1, b. l. 160-161).
Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad S. P. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. S. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri turėjo esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. S. P. diagnozuojama organinis asmenybės ir elgesio sutrikimas, dėl kurio jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. S. P. būdingos individualios psichologinės ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu (T. 2, b. l. 50-54).
Iš 2012-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje rastas J. K. lavonas (T. 1, b. l. 5-8, 9-13).
Iš 2012-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini), krosnyje rasta ir paimta peilio geležtė su nudegusia rankena (T. 1, b. l. 14-18).
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia peiliu smogė vieną kartą J. K. į kairę pilvo pusę ir padarė jam durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo kairės pusės žaizdą su kiauryminiu kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu į pilvo ertmę, dėl to nukentėjusysis J. K. 2012-11-20, apie 22.00 val., įvykio vietoje mirė. Tokiu būdu nužudė J. K..
Kaltinamasis S. P. neneigia, kad nukentėjusysis buvo sužalotas pastarajam grumiantis su juo ir kad judviejų grumtynės vyko nukentėjusiojo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje. Tai akivaizdžiai matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, liudytojų V. P., A. C., A. B. parodymų.
Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Šis ryšys yra būtina sąlyga mirties sukėlimui, t. y. priežastinis ryšys turi būti dėsningas, tiesioginis ir akivaizdus. Būtent kaltininko nusikalstami veiksmai turi lemti mirties faktą, esant nenutrūkusiam priežastiniam ryšiui. Iš specialisto išvados Nr. M 455/12(06) matyti, kad J. K. mirtis įvyko nuo ūminio nukraujavimo į pilvo ertmę dėl durtinės – pjautinės kiauryminės pilvo kairės pusės žaizdos su kiauryminiu kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimu. Kepenų kairės skilties ir skrandžio sužalojimai padaryta aštraus duriamai pjaunančio daikto poveikyje, galimai peiliu (T. 1, b. l. 117-124). Kaltinamasis S. P. parodė, kad jam besigrumiant su J. K., kuris jį puolė peiliu, abu griuvo ir jis užgriuvo J. K. ant krūtinės, peilio geležtė įsmigo J. K. į krūtinę, tokiu būdu pastarajam buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda. Kaltinamasis S. P. nepaaiškino, kaip peiliu buvo įdurta nukentėjusiajam ir padaryta durtinė-pjautinė žaizda, nuo kurios nukentėjusysis numirė. Kaltinamasis teigdamas, kad šio sužalojimo jis nepadarė, kadangi savo rankose peilio neturėjo, iškelia prielaidą, kad peiliu susižalojo pats nukentėjusysis, kai besigrumiant kaltinamasis užgriuvo pastarąjį. Tačiau aukščiau išdėstyti įrodymai tokią aplinkybę paneigia, kadangi pats kaltinamasis parodė, o tai neprieštarauja ir įvykio vietoje buvusių liudytojų A. C. ir A. B. parodymams, jog kaltinamojo ir nukentėjusiojo grumtynės vyko kurį laiką, jos buvo užsitęsusios. Buvo aiškinamasi dėl kito asmens, tai yra, E. K. sumušimo. Tarpusavio žodinis konfliktas ir kova vyko prie buto durų koridoriuje ir pačiame kambaryje, baigėsi kambaryje. Tuo metu liudytojas A. B. taip pat naudojo fizinį smurtą liudytojo A. C. atžvilgiu, todėl pastarieji negalėjo paaiškinti, kaip konkrečiai peiliu buvo sužalotas nukentėjusysis. Iš specialisto išvados Nr. M 455/12(06) matyti, kad zonduojant mediniu zondu žaizdą Nr. 1 žaizdos kanalas eina nedideliu kampu iš kairės į dešinę beveik statmenai. Žaizdos kanalo ilgis apie 11 cm, o tai parodo, kad smūgis peiliu suduotas beveik statmenai į nukentėjusįjį. Iš aukščiau aptartų liudytojų bei kaltinamojo parodymų, o tai konstatuota ir specialisto išvadoje, kad S. P. buvo padaryta pjautinė žaizda kairės rankos II piršte padaryta veikiant aštriu, pjaunančio tipo. Taip pat padaryti odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės rankos II ir III pirštuose, dešinės rankos III piršte ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairėje plaštakoje padaryta veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais. Tai rodo, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir būtent durtinis-pjautinis sužalojimas kaltinamojo tarpusavio grumtynių su nukentėjusiuoju metu, ir kaltinamasis buvo sugriebęs peilį. O tai, kad nukentėjusiajam peiliu jėga buvo padarytas durtinis-pjautinis sužalojimas, patvirtina faktinė aplinkybė-durtinis-pjautinis sužalojimas, dėl ko įvyko nukraujavimas ir nukentėjusiojo mirtis. Todėl tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (kasacinė nutartis Nr. 2K-386/2012). Todėl nagrinėjamu atveju dėl S. P. veiksmų kilo sunkios, neatkuriamos pasekmės. Pažymėtina, kad kaltinamojo S. P. veiksmuose nėra nei didelio susijaudinimo, nei būtinosios ginties požymių. Teismas konstatuota, kad tai buvo buitinis tarpusavio konfliktas, kuriame yra asmeniškumo požymių. Kaip ir pripažįsta pats kaltinamasis, jis su nukentėjusiuoju buvo seni pažįstami dar nuo mokyklos laikų. S. P. pats atvyko į J. K. namus, norėdamas pasikalbėti ir išsiaiškinti santykius dėl šio nederamo elgesio su jo žmona. Nors liudytojai A. B. ir A. C. parodė, kad buvo priekaištaujama ne dėl kaltinamojo žmonos, o dėl E. K. sumušimo. Taigi pats apsilankymo tikslas nebuvo tiesiog draugiškai pasikalbėti, norėta „pamokyti, paauklėti“ neva netinkamai besielgiantį asmenį. Į įvykio vietą kaltinamasis atvyko po išgertuvių, tai yra, neblaivus. Kaltinamajam sumanymas vykti pas J. K. kilo alkoholinių gėrimų vartojimo procese, kai apgirtęs pradėjo šūkauti, piktintis, aiškinti išgertuvių dalyviams apie J. K. jo manymu blogą elgesį. Minėtų vaišių metu S. P. planavo būsimą išpuolį, kvietė prisijungti ir kitus asmenis. Liudytojos B. M. bei N. P. patvirtino, kad S. P. kvietė važiuoti kartu su juo ir A. M., tačiau šis atsisakė. Vis dėlto kaltinamasis važiavo ne vienas, su A. B.. Tai rodo, jog S. P. veikė tyčia, aiškiai žinojo, ko siekia, todėl kvietė pagalbininkus, kurie fiziškai galėtų padėti tuo atveju, jei J. K. stipriai priešintųsi. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo parodymai nėra nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. teigė, kad J. K., atidaręs buto duris, kirto jam kirviu į galvą, tačiau ši versija tyrimo metu buvo paneigta, vėliau kaltinamasis jos atsisakė, teigdamas, kad jam neaišku, su kokiu daiktu buvo suduota, o teisminio nagrinėjimo metu pasakodamas įvykio aplinkybes nurodė, kad jam buvo suduota ranka, nenaudojant jokio pašalinio įrankio. Iš šių keičiamų parodymų akivaizdu, kad buvo bandoma sukurti neva būtinosios ginties situaciją, tačiau liudytojų parodymai atskleidžia visai kitokią įvykių seką. Liudytojas V. P. parodė, kad būdamas laiptinėje pro atidarytas J. K. buto duris matė kambaryje tris besibarančius vyriškius. Vienas vyriškis rankoje laikė peilį, o kitas laikė J. K.. J. K. jų buvo užspaustas, priremtas prie fotelio. Abu vyriškiai šaukė, priekaištavo nukentėjusiajam. Jis girdėjo stiprų bildesį bute, todėl matydamas grėsmingą situaciją, paskambino pagalbos telefonu 112. Tai parodo, kad peilis buvo ne nukentėjusiojo rankose. Liudytojas A. C. parodė, kad nukentėjusiojo bute prie jo buvo priėjęs kaltinamasis S. P., kuris tuo metu rankoje laikė peilį, kuris prieš tai gulėjo ant stalo. Šis liudytojas taip pat parodė, kad buvo išsigandęs, bijojo, kad jį sumuš ar nužudys kaltinamasis S. P. bei su pastaruoju buvęs A. B., kadangi pastarieji abu buvo agresyviai nusiteikę, grasino susidoroti ir abu atliko fizinio smurto veiksmus, todėl pastarųjų vengė ir vėliau. Todėl liudytojų A. B. ir A. C. parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas dėl nusikaltimo įrankio naudojimo paaiškinamas tuo, kad A. B. atvyko kartu su kaltinamuoju ir naudojo fizinį smurtą, o A. C. fizinį smurtą patyrė. Liudytojas V. P. buvo pašalinis įvykio stebėtojas, ėmęsis priemonių pranešdamas apie įvykį asmuo, todėl jo parodymai yra patikimiausi. Taigi gintis nuo pavojingo, realaus bei akivaizdaus užpuolimo turėjo J. K., o ne kaltinamasis. Be to, S. P., įgyvendinęs savo nusikalstamą sumanymą, džiaugėsi sėkmingai „pamokęs“ seną pažįstamą. Apie savo poelgį jis prisipažino A. B. (T. 1, b. l. 61-62) bei E. K.. Konstatuotina ir tai, kad nusikaltimo įrankį – peilį kaltinamasis bandė paslėpti, t. y. įmetė jį į pečių, taip siekdamas paslėpti nusikalstamos veikos pėdsakus bei apsunkinti teisėsaugos institucijų darbą. Į įvykio vietą-nukentėjusiojo butą atvyko kaltinamasis su A. B. ir iškart pradėjo konfliktą, naudoti fizinį smurtą. Juo metu S. P. rankose turėjo peilį. Konflikto ir smurto naudojimo iniciatorius buvo kaltinamasis S. P.. Nusikaltimas padarytas įsiveržus į nukentėjusiojo butą ir iškart grasinant bei naudojant fizinį smurtą. Pats kaltinamasis patvirtino, kad matė nukentėjusiojo krūtinėje įdurtą peilį, tai reiškia, kad sunkiai sužalotą nukentėjusįjį, tačiau jis buvo abejingas pasekmių atžvilgiu. Ištraukęs iš krūtinės peilį, išsinešė nusikaltimo įrankį, o nukentėjusįjį paliko be medicininės pagalbos. Tai rodo kaltinamojo nusikalstamo sumanymo turinį, jo subjektyvinę pusę atkeršyti J. K.. Kaip matyti iš kaltinamojo veiksmų nuoseklumo, pastarojo veiksmų kryptingumas nesikeitė iki tikslo-nukentėjusiojo sužalojimo pasiekimo. O pasekmių atžvilgiu jis buvo abejingas. Todėl kaltinamasis S. P. turi už jas atsakyti. Paties kaltinamojo S. P. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tai yra, be minėto kirvio tariamo naudojimo, jis sprendžiant kardomosios priemonės klausimą paaiškino, jog „Aš pakėliau galvą ir pamačiau pas jį rankose peilį. Jis man dūrė kelis kartus. Kai jis man norėjo durti, aš pagavau peilį ir apsukęs dūriau gindamasis jam“ (T. 2, b. l. 89). Savo parodymų keitimo priežasties, kaltinamasis S. P. paaiškinti negalėjo. Pripažino, kad savo parodymus derino prie išaiškintų bylos aplinkybių, tai yra, kad nusikaltimo vietoje kirvio nebuvo, jis sužinojęs iš kitų bylos dalyvių, todėl parodymus pakeitęs. Tačiau, kaip minėta, savo parodymus dėl grumtynių keitė ir toliau, t.y. vienu atveju teigė, kad nukentėjusysis smūgius sudavė jam į galvą peiliu, kitu atveju, kad tik rankomis. Todėl kaltinamojo S. P. parodymai, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo naudojamo fizinio smurto jo atžvilgiu, vertinami kaip gynybos būdas siekiant išvengti atsakomybės, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvadą, kad S. P. veikė netiesiogine tyčia. Asmuo, suvokdamas daromos veikos faktinę pusę, numato priežastinio ryšio vystymąsi, numato, kokius padarinius gali sukelti jo daroma pavojinga veika. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Kaltės turinys (forma, rūšis) nustatomas įvertinus visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, šių veiksmų metu, jiems pasibaigus (ar juos nutraukus) ir kt., t. y. remiantis byloje surinktų įrodymų visumos analize. Peiliu duriant į pilvą, daroma veika, kelianti pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio dūrio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis S. P. suduodamas peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, suvokė savo veiksmų pavojingumą bei numatė galimą mirtinų padarinių atsiradimą, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kaltinamojo abejingumą veikos padariniams rodo jo elgesys po nusikaltimo – kaltinamasis nekvietė policijos ar greitosios medicinos pagalbos sužeistam nukentėjusiajam, nebandė pats padėti J. K.. Priešingai, jis stengėsi kuo greičiau pasišalinti iš įvykio vietos ir nuslėpti nusikalstamos veikos įrankius. Todėl S. P. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip nužudymas padarytas netiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo S. P. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d. teisingai.
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. P. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu įgijęs žalios spalvos, sausą dalinai susmulkintą augalinės kilmės medžiagą iš augalinės kilmės medžiagų mišinio – kanapes (ir jų dalis) ir rudos spalvos supresuotą augalinės kilmės medžiagą - kanapių dervą, kurios pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą Nr. 1 yra narkotinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, ir šias narkotines medžiagas – 2,912 g kanapių (ir jų dalių) bei 1,168 g kanapių dervos neteisėtai laikė iki 2012 m. lapkričio 21 d. 13.59 val. savo gyvenamojoje vietoje, kol kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
K. S. P. savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai. Šios veikos padarymą patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys: kratos protokolas (T. 1, b. l. 82-83), specialisto išvados Nr. 140-(6466)-IS1-1461 ir Nr. 11-1181(13) (T. 1, b. l. 146-149; 160-161), iš kurių matyti, kad žalios spalvos, sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, rasta S. P. namuose, yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 2,912 g. Kaltinamasis patvirtino, kad suvokė, jog jo rastos ir namo parsineštos medžiagos galimai yra kanapės. Jis pats anksčiau yra vartojęs narkotikus, todėl jam gerai žinomas šių medžiagų žalingas poveikis bei neleistinumas jų laikyti. Šiuo atveju S. P. veikė tiesiogine tyčia: suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. K. S. P. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. teisingai.
Tačiau iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad kaltinamasis S. P. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytu būdu neteisėtai įgijo šias narkotines medžiagas, kadangi minėtų narkotinių medžiagų įgijimo aplinkybės nėra nustatytos. Todėl šios aplinkybės konstatavimas būtų tik prielaida, o ja remtis teismas negali.
Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo S. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis teigia nusikaltimo padarymo dieną alkoholio išgėręs tik 50 g. Liudytojas A. M. teigė, kad jo namuose vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo ir S. P., nors pastarasis išgėrė nedaug, tačiau dar iki išgertuvių pradžios S. P. šiam pasirodė esantis jau neblaivus. Vykusias išgertuves patvirtina ir liudytoja B. M.. Teismas laiko, kad yra pakankamai objektyvių įrodymų dėl kaltinamojo S. P. būsenos, t. y., kad jis buvo neblaivus. Vykusias išgertuves patvirtina visi jų dalyviai. S. P. su žmona buvo atsivežęs 2 litrus brendžio. Būtent išgertuvių metu S. P. pradėjo keikti J. K., garsiai šaukti, todėl akivaizdu, kad alkoholis jo poelgiui turėjo įtakos.
Tai, kad kaltinamasis S. P. yra teistas, jo teistumas neišnykęs (T. 2, b. l. 34-35), administracine tvarka baustas 11 kartų, neturi pastovaus darbo, kartu ir legalaus pragyvenimo šaltinio (T. 2, b. l. 26), lankėsi Psichikos sveikatos centre, nustatytos diagnozės: Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opiatus, abstinencijos būklė F.11.3, poencefalitinis sindromas F07.1 (T. 2, b. l. 43), jį charakterizuoja neigiamai.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. P. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus. Labai sunkiu nusikaltimu sukeltos neatstatomos pasekmės ir tuo padaryta ypatinga žala visuomenei. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimas baigtas. Nusikaltimas padarytas nukentėjusiojo bute, į kurį kaltinamasis įsiveržė. Nusikaltimo padarymui buvo panaudotas nusikaltimo padarymo įrankis – peilis, kas tiesiogiai padėjo įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Nusikaltimui nebuvo ypatingai ruoštasi, tačiau nusikalstamų tikslų įgyvendinimui kvietė vykti kitus asmenis. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis visiškai pripažino tik dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo. Nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs bausmės, tuoj po paskelbto nuosprendžio. Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje, todėl pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinės nutartys 2K-451/2012, 2K-315/2013). Todėl laisvės atėmimo bausmė S. P. skirtina artima sankcijos vidurkiui (BK 61 str. 1 d. 2 d.).
Nukentėjusiosios M. L. civilinis ieškinys, kurį sudaro 3400 Lt nukentėjusiojo J. K. laidojimo išlaidos (T. 1, b. l. 37-40), bei 15 000 Lt patirta neturtinė žala, tenkintinas - materialinė bei nematerialinė žala padaryta kaltais kaltinamojo S. P. veiksmais (BPK 115 str. 1 d.). Neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kaltinamojo kaltais veiksmais buvo sukeltos neatstatomos pasekmės, nukentėjusioji patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, kadangi nukentėjusysis jos sūnus. Taip pat teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kaltinamasis S. P. turi keturis vaikus, materialinė padėtis nėra labai gera. Nukentėjusioji M. L. patyrė išlaidas laiduojant nukentėjusįjį, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo S. P.. M. L. prašoma priteisti neturtinę žalą 15000 litų dydžio, kuri pagal teismų praktiką priteisiamą neturtinės žalos dydį tokios kategorijos bylose yra labai nedidelė. Su M. L. ieškiniu visiškai sutiko kaltinamasis S. P., todėl ieškinys tenkintinas visiškai.
Nukentėjusiosios S. M. (buvusi K.) civilinis ieškinys dėl 40000 Lt neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Pažymėtina tai, kad nors dukra su tėvu kartu negyveno, jie nebuvo labai artimi, jų nesiejo stiprus dvasinis ryšys, paskutiniais metais iki J. K. mirties išvis nebendravo. S. M. augo globos namuose, taip pat ja rūpinosi senelis, kuris šiuo metu yra miręs. Kadangi motina taip pat mirusi, tad ji šiuo nusikaltimu neteko paskutinio biologinės šeimos nario. Todėl ji patyrė dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nes J. K. jai buvo tėvas. Tačiau aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad nėra pakankamai objektyvių duomenų, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo esamomis aplinkybėmis ji patyrė emocinį šoką, stresą, todėl atsižvelgiant į tai priteistina neturtinė žala mažintina iki 20000 litų. Teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiama tokio dydžio neturtinė žala gana dažnai ir ji nėra didelė.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu S. P. paskirtas areštas 25 paroms, į bausmės laiką įskaityta viena para išbūta sulaikyme. Bausmė neatlikta, todėl ji visiškai subendrintina su naujai paskirta bausme.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir S. P. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2012-11-21 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 2 d., 65 str. 1 d. 1) p. a) pap., prie paskirtos bausmės šiuo nuosprendžiu pridėti neatliktą bausmę, paskirtą 2012 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, visiškai sudedant ir paskirti galutinę bausmę-laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 24 d.
Kardomąją priemonę – suėmimą S. P. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – peilį, saugomą Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, voką su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, 9 plastikiniai paketėliai, voką su kanapėmis ir kanapių derva, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, sunaikinti. Nužudytojo rūbus: megztinį, marškinėlius, kelnes, kojines, trumpikes, saugomus Alytaus apskrities VPK Logistikos skyriuje, grąžinti M. L.
Priteisti iš S. P. nukentėjusiosios M. L. naudai 3400 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš S. P. nukentėjusiosios S. M. naudai 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Laikiną S. P. nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB SEB, DANSKE BANK bankų sąskaitose, kurios buvo taikytos Kauno apygardos prokuratūros 2013 m. vasario 14 d. nutarimais, palikti galioti iki priteistos turtinės bei neturtinės žalos išieškojimo.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.