- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-07
- Bylos Nr.
- eI-2210-743/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01019-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionė
- Pareiškėjas
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 12.18.1Prašymai dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolos išieškojimo
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Kelmės rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei N. M. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Kelmės rajono savivaldybės administracija su prašymu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės N. M. 86,63 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėja prašyme nurodė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėjo ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje – (duomenys neskelbtini), todėl jai kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Įsiskolinimo suma apskaičiuota remiantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-183 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), 2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-110 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir 2020 m. Nuostatai), Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-34 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir 2022 m. Nuostatai) ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T-264 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir 2023 m. Nuostatai).
Atsakovė ginčo laikotarpiu nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri buvo paskaičiuota remiantis aukščiau nurodytais savivaldybės tarybos sprendimais, todėl susidarė 86,63 Eur įsiskolinimas, kurį prašo priteisti.
Atsakovė atsikirtimų į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio Kelmės rajono savivaldybėje. Kelmės r. sav. esantys nekilnojamojo turto objektai yra apmokestinti vietine rinkliava, kurią privalo mokėti komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą savivaldybės teritorijoje. Už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovė privalėjo sumokėti vietinę rinkliavą, kurios nesumokėjo. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pranešimai ir skolos pažyma patvirtina, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 86,63 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2020 m. mokestinį laikotarpį – 16,10 Eur, už 2021 mokestinį laikotarpį – 16,10 Eur, už 2022 m. mokestinį laikotarpį – 25,21 Eur ir už 2023 m. mokestinį laikotarpį – 29,22 Eur.
I. Dėl pareigos mokėti vietinę rinkliavą
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnis).
Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia, kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, o šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktuose – kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Šiose sistemose gali būti tvarkomos visos atliekos, išskyrus atliekas įmonių, kurių leidimuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose.
Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu, pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis), tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T-190 nuo 2007 m. liepos 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, o 2014 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. T-141 vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą nuo 2015 m. sausio 1 d. pavedė vykdyti Kelmės rajono savivaldybės administracijai.
Rinkliava atsakovei skaičiuojama, vadovaujantis Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-183 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“, 2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-110 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“, Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T-34 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ ir Kelmės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T-264 „Dėl Kelmės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“.
Kelmės rajono savivaldybės taryba 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. T-183 patvirtintų Nuostatų (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 5 punktas reglamentuoja, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Nuostatų 12–16 punktai numatė, kad taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastovios dedamosios ir kintamosios dedamosios, dedamųjų dydžiai apskaičiuojami pagal savivaldybės tvirtinamą metodiką, pastovią dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba savivaldybės būsto nuomininkai, kintamąją dedamąją – nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, iš kurių nekilnojamojo turto objekto paimamos komunalinės atliekos, kintamoji dalis apskaičiuojama: naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais – savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą kintamą kainą padauginus iš konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus; naudojantis kolektyviniais konteineriais – nustatytą nekilnojamojo turto objektų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai nekilnojamojo turto objektų grupei nustatyto parametro.
2020 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T-110 patvirtintų Nuostatų (galiojo nuo 2020 m. balandžio 3 d. iki 2022 m. vasario 1 d.) 5 punktas numatė, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, 12–16 punktuose įtvirtinta, kad taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamosios dydžių, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba savivaldybės būstų nuomininkai. Pastovioji dedamoji apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro, kintamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai, iš kurių objekto paimamos komunalinės ar biologinės atliekos. Nuostatų 2 priede nurodyta, kad vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji vienam gyventojui, besinaudojančiam individualiu arba kolektyviniu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, nustatyta 20 Eur per metus, kintamoji dedamoji besinaudojančiam kolektyviniu konteineriu – 9 Eur per metus, individualiu konteineriu – 7,14 Eur /kub. m.
2022 m. sausio 27 d. Tarybos sprendimu Nr. T-34 patvirtintų Nuostatų (galioja nuo 2022 m. vasario 2 d.) 12, 14, 15 ir 16 punktuose taip pat įtvirtinta, kad taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dydžių, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba savivaldybės būstų nuomininkai, pastovioji dedamoji apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro, kintamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai, iš kurių objekto paimamos komunalinės ar biologinės atliekos. Nuostatų 13 punktas numato, jog vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai pateikiami Nuostatų 1 priede, kur nurodyta, kad pastovioji dedamoji vienam gyventojui, besinaudojančiam individualiu arba kolektyviniu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, nustatyta 26 Eur per metus, kintamoji dedamoji besinaudojančiam kolektyviniu konteineriu – 9 Eur per metus, individualiu konteineriu – priklausomai nuo konteinerio dydžio.
2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T-264 patvirtintų Nuostatų (galioja nuo 2023 m. spalio 1 d.) 12, 14, 15 ir 16 punktuose taip pat įtvirtinta, kad taikoma dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dydžių, pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys arba savivaldybės būstų nuomininkai, pastovioji dedamoji apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš nekilnojamojo turto objekto rūšiai taikomo parametro, kintamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai, iš kurių objekto paimamos komunalinės ar biologinės atliekos. Nuostatų 13 punktas numato, jog vietinės rinkliavos dedamųjų dydžiai pateikiami Nuostatų 1 priede, kur nurodyta, kad pastovioji dedamoji vienam gyventojui, besinaudojančiam individualiu arba kolektyviniu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu, nustatyta 38,76 Eur, kintamoji dedamoji besinaudojančiam kolektyviniu konteineriu – 13,44 Eur per metus, individualiu konteineriu – priklausomai nuo konteinerio dydžio.
Principas „teršėjas moka“ yra pagrindinis Europos ir tarptautiniu lygiu taikomas principas. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika siekiama aukšto apsaugos lygio ir kad ši politika yra „grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausiai turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad atlygina teršėjas“. Principas „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo srityje detalizuotas antriniuose Europos Sąjungos dokumentuose. 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 14 straipsnyje nustatyta, jog pagal principą „teršėjas moka“ atliekų tvarkymo išlaidas turi padengti pirminis atliekų gamintojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas. Šios direktyvos pirmtakės taip pat akcentavo minėtą principą – 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/12/EB dėl atliekų 15 straipsnyje pažymėta, jog „pagal principą „teršėjas moka“, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti: a) turėtojas, kurio atliekas tvarko atliekų surinkėjas arba įmonė, kaip numatyta 9 straipsnyje, ir (arba) b) ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai.“ Principas „teršėjas moka“ akcentuotas ir 1975 m. liepos 15 d. Tarybos Direktyvoje dėl atliekų (75/442/EEB) (žr. direktyvos 14 konstatuojamąją dalį). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad šis principas yra bendrasis (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutarimą). Į nacionalinę teisę principas „teršėjas moka“ perkeltas Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsniu, pagal kurį atliekų tvarkymo išlaidas apmoka teršėjas bei Atliekų tvarkymo įstatymu, kurio 32 straipsnis 1 dalyje nustatyta, jog šis principas reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).
Aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad atsakovė yra nekilnojamojo turto objekto dalies Kelmės r. sav. valdytoja, tad ir atliekų turėtoja ir turi pareigą mokėti Kelmės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą vietinę rinkliavą.
II. Dėl priteistinos vietinės rinkliavos dydžio
Kaip minėta, 2024 m. kovo 13 d. skolos pažyma ir mokėjimo pranešimai patvirtina, kad atsakovams laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota 86,63 Eur dydžio vietinė rinkliava: už 2020 m. mokestinį laikotarpį – 16,10 Eur, už 2021 mokestinį laikotarpį – 16,10 Eur, už 2022 m. mokestinį laikotarpį – 25,21 Eur ir už 2023 m. mokestinį laikotarpį – 29,22 Eur. Mokėtina vietinė rinkliava atsakovams apskaičiuota Nuostatų pagrindu pagal nustatytus parametrus, todėl paskaičiuotas dydis yra pagrįstas teisiniu reguliavimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad įsiskolinimą atsakovė būtų sumokėjusi.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėja su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 8 d.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.; iš pareiškėjos pažymos matyti, jog už šį laikotarpį paskaičiuota 16,10 Eur vietinė rinkliava. Pareiškėjos prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Remiantis išdėstytu, pareiškėjai iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava 70,53 Eur (86,63 Eur – 16,10 Eur) už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai Kelmės rajono savivaldybės administracijai, įmonės kodas 188768730, iš atsakovės N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 70,53 Eur (septyniasdešimt eurų ir 53 centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.