Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Proc.b.kat.:1.1.6.6.;1.1.9.7.;1.2.18.11.;2.3.6.4.6.1.;2.3.6.4.6.2.(S)

2018 m. birželio 21 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, išsilavinimas- aukštesnysis, išsituokęs, darbo vieta- D. P. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 223 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

LR buhalterinės apskaitos įstatymas reikalauja, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje turi būti registruojami tik remiantis tinkamai įformintais apskaitos dokumentais, kurie turi visus privalomus rekvizitus. Pagal tokius buhalterinės apskaitos dokumentus ir juose užfiksuotus duomenis galima nustatyti įvykusios ūkinės operacijos turinį, nustatyti, koks veiksmas yra atliktas, koks turto, nuosavybės, pajamų ar sąnaudų straipsnis pasikeitė ir kaip pasikeitė.

Tvarkant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. apskaitą buvo nesilaikoma buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, nes nustatyti tokie pažeidimai:

-2015m į atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos suvestinę be mokėjimo dokumentų įtraukti 471,16 Eur;

-2015 m. į atsiskaitymų su tiekėjais apskaitos suvestinę be apskaitos dokumentų, įtrauktas 62,88 Eur prekių ir paslaugų iš tiekėjų pirkimas;

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nesivadovauta LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais, pagal kurią - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.

Dėl to VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. didžiosios knygos sąskaitose 412 Įsipareigojimai tiekėjams ir 2221 atskaitingi asmenys pateikti iškraipyti duomenys apie skolas tiekėjams, atskaitingo asmens avanso panaudojimą ir nepanaudoto avanso likutį. Iš jų:

-471,16 Eur padidintas atsiskaitymas su tiekėjais ir dėl to neatvaizduota šio dydžio skolą tiekėjams;

-įrašyta 571,16 Eur (1387,78-816,62) didesnė panaudoto avanso suma ir 571,16 Eur (593,38-22,22) mažesnis nepanaudoto avanso likutis.

Dėl visų šių pažeidimų neteisingai apskaičiuotas VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. turtas ir įsipareigojimai ir dėl to iš dalies negalima nustatyti 2015 m. VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

2016 m. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos duomenis nesutampa su sintetinio registro didžioji knyga duomenimis, nes tyrimui pateiktoje 2016 m. didžiojoje knygoje įrašyta 1619,40 Eur atskaitingo asmens atsiskaitymo suma, o tiekėjų suvestinėje įregistruoti 519,40 Eur.

Tvarkant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. apskaitą nesivadovauta LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX - 574 4 straipsnio “Reikalavimai apskaitos informacijai” reikalavimų - ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pagal šio įstatymo 17 straipsni finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis ataskaitinių metų pabaigoje iš apskaitos registrų buhalterinių sąskaitų duomenis perkeliami į finansines ataskaitas.

Atsakydama į 2017-09-20 FNTT raštą Nr.25/14-1-12-14463, VMIprie^LR Finansųministerijos 2017-10-02 raštu Nr.(27.4-40-4 E) RD-3665 informavo, kad pagal pateiktas deklaracijas ir sumokėtus mokesčius Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų 2017-09-25 turimais duomenimis VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neskolinga. Priminimai, raginimai dėl mokesčių sumokėjimo, įspėjant dėl atsakomybės pagal LR BK 219 str., Viešajai įstaigai siųsti nebuvo.

Kontrolės veiksmai laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-10-01 Viešosios įstaigos atžvilgiu nebuvo atlikti. Dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutarčių Viešoji įstaiga nebuvo sudariusi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 17 straipsnio nurodymus ,,Finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis įmonių finansinės atskaitomybės Įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės [statymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio 1 dalies reikalavimus „Metinę finansinę atskaitomybę Įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams“ ir 11 dalies reikalavimus ,,Finansinę atskaitomybę Įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis.

Finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį rengia ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008-06-26 Nr. X-1633) yra įpareigoti sudaryti finansinę atskaitomybę. Finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: balansas, veiklos rezultatų Pelno (nuostolių) ataskaita ir aiškinamasis raštas. LR Vyriausybės 2003-11-12 nutarimo Nr. 1407 Dėl juridinių asmenų registro steigimo ir juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo 120 straipsnio 16 punkte nurodyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinius teikia ir viešosios įstaigos. 123 straipsnyje reglamentuota, kad šių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo to momento, kai patvirtinamas įstatymų ar juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenumato kitaip.

Taigi, norminių aktų reikalavimus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės pateikimo terminas - per 30 kalendorinių dienų, kai juridinis asmuo patvirtina metinių finansinių ataskaitų rinkinį įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatyta tvarka, dienos.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo šiais norminiais aktais, nes juridinių asmenų tvarkytojui nepateikė 2015-2016 m. metinio finansinių ataskaitų rinkinio

Vadovaujantis 2001-12-20 LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalimi pelno deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Įstaiga valstybinei mokesčių inspekcijai 2016-08-02 pateikė 2015 m. neužpildytą Metinę pelno mokesčio deklaraciją, o 2016 m. Metinės pelno mokesčio deklaracijos nepateikė.

VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai nedeklaravo 2015 m. 14,52 Eur gautos ir 2016 - 53,82 Eur gautos paramos.

Teismas, vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, daro išvadas, kad kaltinamasis D. P. nuo 2015-02-18 iki 2016-12-31, pažeisdamas LR įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus, aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą. D. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 223 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu buvo gautas A. P. prašymas perduoti D. P. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 str. 2 d. įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 str. 2 d. numatytos sąlygos.

BK 40 straipsnio 2 d. 2 p. numatyta sąlyga byloje konstatuojama tada, kai nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, 2K-685/2012).

D. P. yra padaręs nesunkų nusikaltimą. Teisiamas pirmą kartą (t.I, b.l.164), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (t.I, b.l.166-167). Dėl padaryto prisipažino visiškai. Tai laikytina D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat yra pagrindas manyti, kad D. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Ši sąlyga yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Kaip jau minėta, D. P. teisiamas pirmą kartą už nesunkaus nusikaltimo padarymą, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi. Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų. Šia nusikalstama veika niekam žalos nebuvo padaryta,, civilinio ieškinio byloje nėra.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). A. P., pateikusi prašymą atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra neteista (t. II, b. l. 44), charakterizuojama teigiamai (t. II, b. l. 50), administracinėmis nuobaudomis nebausta (t. II, b. l. 48). A. P. yra D. P. motina. Jie gyvena viename name. Įvertinus aptartas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad A. P. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su kaltinamuoju leis daryti teigiamą įtaką D. P..

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti D. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. P. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, D. P. asmenybę, laiduotojo veiklos pobūdį ir asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Pritaikius 40 str. normas bei atleidus V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 219 str. 1 d. pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 235 str. 1 d.).

Atleidus V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus nuosprendžiu segtuvą su dokumentais, kuriuos D. P. perdavė teismui dėl specialisto užduoties paskyrimo, grąžinti D. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 – 305 str., 307 – 308 str.,

nusprendžia:

D. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 223 str. 1 d. (dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo) pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai A. P.. Baudžiamąją bylą pagal BK 223 str. 1 d. D. P. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą nustatyti vieneriems metams.

D. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- 5 MGL (250 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

Išaiškinti D. P., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus D. P. grąžinti dokumentų segtuvą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.