Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2025-07-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-24860-994/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-07-17
Bylos Nr.
e2YT-24860-994/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rima Lipeikienė
Pareiškėjas
L. P.
Suinteresuotas asmuo
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Ingrida Ivanovienė
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,dalyvaujant pareiškėjai L. P.,pareiškėjos atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja L. P. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki dabar nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento gavimas.

2. Nurodė, kad L. P., iki santuokos sudarymo R., gimė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pridedamas gimimo įrašas Nr.4. (duomenys neskelbtini) metais L. R. sudarė santuoką su S. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), santuokoje gimė trys vaikai L. A., gim. (duomenys neskelbtini), A. P., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) ir I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ką patvirtina pridedama Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenys. Pareiškėja paliko šeimą ir vedė asocialų gyvenimo būdą. Tuo metu, kai reikėjo apsispręsti dėl pilietybės, niekur nesikreipė, prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nepateikė. L. P. iš Lietuvos Respublikos niekada nebuvo išvykusi, nuo (duomenys neskelbtini) metų galiojančių tapatybę patvirtinančių dokumentų neturi. Pareiškėjai niekada neprireikė asmens dokumento, nes ji niekur nedirbo, medicinos ir socialinėmis paslaugomis nesinaudojo, ją išlaikė sugyventinis F. M. (mirė (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) L. P. kreipėsi į Socialinės paramos centro socialinius darbuotoju, prašydama pagalbos dėl asmens dokumento pagaminimo ir piniginės socialinės paramos. Tada sužinojo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji buvo paskelbta mirusę. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo pripažinta mirusia, buvo panaikintas. Taip ir neturėdama asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, (duomenys neskelbtini) L. P. kreipėsi į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrių dėl asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų išdavimo. (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini)L. P. buvo siūlyta kreiptis į teismą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvoje. Siekiant įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje ir gauti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, L. P. kreipiasi į teismą. Juridinis faktas nustatomas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo klausimu.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie VRM nurodė, kad iš pareiškėjos pareiškime dėstomų aplinkybių ir iš pateiktų priedų (gimimo įrašo kopijos, gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro rašto Nr.8-2408/25, BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro (duomenys neskelbtini) rašto Nr.8-3773-(7.4) kopijos,Migracijos departamento Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) rašto Nr. 10K-2154 ir prie jo esančių priedų kopijos) matyti, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) šeimoje. Pareiškėjos dukra ir sesuo patvirtino, kad pareiškėją pažįsta nuo gimimo. Pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje fiksuotas BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro raštais, kuriuose nurodyta, kad apie pareiškėja į Socialinės paramos centro socialinius darbuotojus (duomenys neskelbtini). Susisiekus su pareiškėjos dukra paaiškėjo, kad ji teismo sprendimu pripažinta mirusia (Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas civ. b. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėja buvo pripažinta mirusia. Iš pačios pareiškėjos pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nėra turėjusi Lietuvos Respublikoje išduoto dokumento, nepriklausomybės laikotarpyje nesikreipė dėl dokumentų išdavimo, vedė asocialų gyvenimo būdą, dėl gydymo nesikreipė ir ją išlaikė vyrai, todėl jai niekada nereikėjo dokumentų. Teigė, kad visą laiką gyveno Lietuvos Respublikoje ir nebuvo išvykusi. Manome, kad teismas vertindamas pareiškėjos pareiškimą juridinio fakto nustatymo turi įvertinti ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendino įstatymo 2 str. 2 d. 1-3 p. Nurodome, kad įstatymo leidėjas šiame straipsnyje numatė ne tik, kad užsieniečiai, kurie gyveno Lietuvos Respublikoje iki (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, tačiau duomenys apie jų gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje nėra įrašyti gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose, privalo teismo tvarka nustatyti juridinį faktą apie gyvenimą Lietuvos Respublikoje iki nurodyto laikotarpio ir kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Bet ir tai, kad teisme užsienietis privalo įrodyti, kad jis: 1) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį Lietuvos Respublikoje ir 2) moka pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus mokesčius ar įmokas, ir 3) turi gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje. Atkerpiame teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja tokių duomenų nėra pateikusi teismui. Taip pat, pažymėtina, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas.

4. 2025-07-15 teismo posėdyje pareiškėja L. P. paaiškino, kad pagimdė tris vaikus su sutuoktiniu S., kuris yra jau miręs. Pirmąją dukrą Larisą augino pas mamą Molėtų rajone apie 5 metus, paskui išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir dirbo (duomenys neskelbtini). Tuo metu važiuodavo gyventi pas sutuoktinį (duomenys neskelbtini) ir 12 autobusu važiuodavo į darbą Vilniuje. Tuo metu sūnus A., gimęs (duomenys neskelbtini) metais, buvo moksleivis ir gyveno pas tėvą kartu. Su sutuoktiniu gyveno apie 15 metų, o paskui apsigyveno pas sugyventinį F. M. (duomenys neskelbtini), kai jis po 9 metų grįžo iš kalėjimo. Su sugyventiniu pragyveno apie 25 metus. Ji niekur nedirbo, sugyventinis gaudavo 120 eurų pensiją, be to, jie rinkdavo butelius, maistą, rūbus gatvėse ir tokiu būdu pragyvendavo. Šiuo metu ji likusi gyventi (duomenys neskelbtini), kur kambarėlis priklausė sugyventiniui. Ją kartais aplanko seserys, sesers anūkas ir dukra. Retkarčiais padeda finansiškai. Kadangi nereikėjo niekur asmens dokumento, tai jo ir nesidarė, Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Iš Lietuvos niekada nebuvo išvykusi.

5. 2025-07-15 teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė palaikė pareiškimą ir pareiškime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ir neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia arba nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos ir sąlygų, gali pasinaudoti įstatymuose įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą faktą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybes: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nustatytas sukeltų pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių, ir jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444, 445 straipsniai).

7. Pareiškėja šioje byloje prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuo gimimo iki šiol nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje, siekiant gauti asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą.

8. Byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjos prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje faktas lems asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento išdavimą. Šią aplinkybę patvirtino suinteresuoto asmens Migracijos deprtamento prie VRM pozicija, išdėstyta (duomenys neskelbtini)rašte „Dėl juridinio fakto nustatymo“.

9. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, byloje dalyvavusios pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja dar (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Migracijos departamentą prie VRM, prašydama išduoti asmens tapatybės kortelę, kadangi po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl naujo asmens dokumento išdavimo ir iki šiol gyveno, neturėdama jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Anot pareiškėjos, asmens dokumentas tapo aktualus, mirus gyvenimo draugui F. M., siekiant gauti socialinę pašalpą, registruotis pas gydytojus.

10. Remiantis Migracijos departamento duomenimis, pareiškėjai asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantys dokumentai išduoti nebuvo, asmens kodas nesuteiktas, asmens turima (turėta) pilietybė Lietuvos Respublikos gyventojų registre neįrašyta, kol nenustatytas asmens teisinis statusas Lietuvoje. Pastarasis informavo pareiškėją, kad būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja gyveno Lietuvoje ir šiuo metu tebegyva.

11. Pareiškėja, teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad visą laiką, nepertraukiamai gyveno Lietuvos Respublikoje, niekur nebuvo išvykusi iš Lietuvos. Nuosekliai paaiškino, kad iš pradžių, susilaukusi pirmojo vaiko, gyveno pas mamą (duomenys neskelbtini), paskui kurį laiką gyveno su sutuoktiniu jam priklausančiame būste (duomenys neskelbtini), iš kur važiuodavo dirbti į (duomenys neskelbtini), o vėliau, palikusi sutuoktinį ir vaikus, apsigyveno (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį F. M.. Su sugyventiniu išmoko pragyventi iš gatvėje randamų daiktų, maisto.

12. Šie pareiškėjos teikti paaiškinimai teismo posėdžio metu neprieštarauja civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytiems faktams, kad pareiškėja visą gyvenimą turėjo priklausomybę alkoholiui, neturėjo pastovios nuolatinės gyvenamosios vietos, buvo palikusi šeimą ir tik iki (duomenys neskelbtini) metų susitikdavo su giminaičiais. Nors (duomenys neskelbtini) metais pareiškėjos dukra L. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl mamos pripažinimo mirusia, nesant duomenų apie jos buvimo vietą, tačiau iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad ji, palikusi sutuoktinį, 25 metus pragyveno su sugyventiniu F. M., jam priklausančiame būste (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir (duomenys neskelbtini) BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pažymoje nurodomi duomenys, kad L. P. nuo (duomenys neskelbtini) tikrai gyveno (duomenys neskelbtini).

13. Teismo posėdžio metu išklausius žodinių pareiškėjos paaiškinimų, darytina išvada, kad pareiškėjos nuoseklūs ir logiški paaiškinimai apie jos gyvenimą tiek su sutuoktiniu, tiek jo palikimą ir išėjimą gyventi pas sugyventinį (duomenys neskelbtini), jam grįžus po 9 metų iš įkalinimo įstaigos, atitinka iš dalies ir pateiktus rašytinius dokumentus.

14. Pabrėžtina, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

15. Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami ir netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013).

16. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti pareiškėjos paaiškinimus (kurie neprieštarauja rašytiniams įrodymams) nepatikimais, todėl, teismo manymu, nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 185 straipsnis).

17. Teismas konstatuoja, kad, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos nuoseklius paaiškinimus, byloje buvo įrodytos aplinkybės ir nustatytos visos sąlygos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. kad pareiškėja nuo gimimo (duomenys neskelbtini) iki dabar nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma yra pakankama įsitikinti konstatuojamu faktu.

18. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, todėl pareiškėjos nurodytas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo tikslu (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog L. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo gimimo iki dabar nepertraukiamai gyvena Lietuvos Respublikoje.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė