- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-12139-1071/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01960-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Pliuskevičius
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., valstybės įmonė „Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. K., S. K. ir valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. K. pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis faktiniu valdymu priėmė sutuoktinės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
Prašymą grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė K. K.. Po jos mirties atsirado palikimas į žemės sklypą su statiniais esančius (duomenys neskelbtini) ir į piniginį indėlį AB Šiaulių bankas. 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos rajono 2 - jį notarų biurą dėl mirusios sutuoktinės K. K. palikimo priėmimo, tačiau ten sužinojo, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas negali būti išduotas, nes praleistas trijų mėnesių terminas palikimui priimti. Dėl praleisto termino pareiškėjas nurodo, kad po sutuoktinės mirties buvo prislėgtas, labai pergyveno dėl jos mirties, todėl iš karto į notarų biurą su prašymu dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Tačiau pareiškėjas formaliai palikimą priėmė faktiniu valdymu – toliau gyvena santuokoje įgytame gyvenamajame name ir jį prižiūri. Palikimo priėmimo fakto nustatymas būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys S. K. ir S. K. pateiktuose atsiliepimuose nurodo, kad su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. K. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.
Byloje esantys duomenys – santuokos liudijimas, mirties liudijimas, pažyma iš Valstybės įmonės Registrų centras patvirtina, kad K. K., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjo sutuoktinė, jų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys S. K. ir S. K. yra pareiškėjo ir palikėjos vaikai.
2020 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos rajono 2-ojo notaro liudijimas patvirtina, kad po K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis S. K. vardu nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti statiniai: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Akcinės bendrovės Šiaulių bankas Terminuoto indėlio Plius sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad K. K. vardu buvo atidaryta terminuoto indėlio sutartis.
Byloje esanti pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, patvirtina, kad pareiškėjas S. K. po savo sutuoktinės (palikėjos) K. K. mirties ir toliau gyveno tame pačiame name.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendžia, jog pareiškėjo S. K. pareiškimas tenkintinas, nes įrodyta, kad pareiškėjas S. K., tai yra pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnis, 5.13 straipsnis), nors įstatymo nustatytu terminu ir nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinės K. K. mirties, tačiau po savo sutuoktinės K. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė visą K. K. palikimą ir faktiškai jį valdo, nes atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą, o būtent rūpinosi ir prižiūrėjo turtą, bei toliau po palikėjos K. K. mirties gyvena tame pačiame name ir prižiūri jį (CPK 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad jis, po savo sutuoktinės K. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti tokį juridinę reikšmę turintį faktą yra tenkintinas (CK (1964 m.) 587 straipsnio 3 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 279 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo S. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės K. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas registruotinas turtas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.