- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-28
- Bylos Nr.
- 2A-16-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- J. M., J.
- Trečiasis asmuo
- E. M., J. B., Kauno apskrities viršininko administracijos
procesinio dokumento kategorija: 121.1,1 21.15, 121.21, 121.22, 30.10, 30.12.
2009 m. gegužės 28 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovei advokatei R. N., atsakovo J. M. įgaliotam asmeniui ir trečiajam asmeniui E. M., advokatui V. M., trečiajam asmeniui J. B., trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovėms D. M., N. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2270-199/2008 pagal ieškovės V. B. ieškinį ir patikslintus ieškinius atsakovui J. M. (tretieji asmenys: J. B., E. M., Kauno apskrities viršininko administracija) dėl įpareigojimo netrukdyti vykdyti žemės sklypo aptvėrimo darbus bei atsakovo J. M. priešieškinį ir patikslintus priešieškinius ieškovei V. B. (tretieji asmenys: Kauno apskrities viršininko administracija, E. M., J. B.) dėl pažeistų teisių atstatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. B. ieškiniu ir patikslintais ieškiniais prašė teismo įpareigoti atsakovą J. M. netrukdyti jai vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , aptvėrimo darbus tarp visų sklypo ribas nustatančių posūkio taškų Nr. 4 ir Nr. 5 pagal pateiktą projektą.
Ieškovė nurodė, kad jos žemės sklypas ribojasi su atsakovo naudojamu žemės sklypu. Atsakovas trukdo vykdyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo aptvėrimo gelžbetonine 1,5 m aukščio tvora darbus, todėl ieškovė negali tinkamai realizuoti savo nuosavybės teisės. Sklypas įregistruotas, jo ribos atitinka geodezinius matavimus, ribų planas yra patvirtintas ir yra galiojantis, aptvėrimo darbai vykdomi pagal suderintą statybos techninį reglamentą.
Ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį ir priešieškinį atmesti, nurodė, kad 1991-09-27 patvirtintas raudonųjų ribų planas yra galiojantis, o 1997-09-30 sutartis sudaryta remiantis raudonųjų linijų planu. 1995-10-05 Geodezinių matavimų žemės sklypo planas atitinka įstatymų reikalavimus, atsakovas jo neginčijo, apie jį žinojo nuo 1996 m., todėl praleido 10 m. senaties terminą. Taip pat praleido 3 m. ieškinio senaties terminą reikalauti panaikinti 1997-03-21 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 01-1093. Atsakovo ūkinis pastatas 10J1m stovėjo ant sklypo ribos, apmūrijus pastatą, atsakovas pats pažeidė sklypo ribas. Atsakovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą.
Atsakovas J. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškiniu ir patikslintais priešieškiniais prašė teismo atstatyti jo pažeistas teises:
1) panaikinti 1997-03-21 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr.01-1093 dėl žemės sklypo pardavimo V. B.; 2) pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P19/97-0620, sudarytą 1997-09-30 tarp Kauno apskrities viršininko administracijos ir V. B.; 3) pripažinti negaliojančiu V. B. namų valdos žemės sklypo ribų planą (Geodezinių matavimų žemės sklypo planą), sudarytą 1995-10-05; 4) atnaujinti ieškinio senatį, praleistą dėl svarbių priežasčių; 5) priteisti iš ieškovės 200 Lt nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuvertė tvorą, kuri nuo 1948 m. skyrė jų sklypus, sklypų geodeziniai matavimai atlikti atsakovui nežinant, apie raudonųjų linijų planą atsakovas sužinojo tik iškėlus šią bylą. Geodezinis planas su atsakovu nesuderintas, neatitinka teisės aktų reikalavimų ir inventorinės bylos duomenų, ieškovės sklypas padidėjo atsakovo sklypo sąskaita, ieškovė pradėjo tverti tvorą atsakovo žemės sklype. Atsakovas atsisakė dalies priešieškinio reikalavimo dėl 200 Lt nuostolių priteisimo.
Tretysis asmuo J. B. palaikė ieškinį.
Tretysis asmuo E. M. prašė ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį.
Tretysis asmuo Kauno viršininko administracija dėl ieškinio palieka spręsti teismo nuožiūra, o priešieškiniui prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas apie parengtus žemės sklypų planus žinojo 1996 m. Ieškovės sklypo matavimai atitinka ir raudonųjų linijų, ir inventorinės bylos planus. Raudonųjų linijų plane pažymėtas taškas Nr. 5 nepakito, plane jis žymimas Nr. 4, jie yra tapatūs. Atsakovo pastatas 14J1b, pastatytas ant ieškovės žemės sklypo ribos, yra savavališka statyba. Atsakovas yra žemės naudotojas, žemės nuomos sutartis su juo nėra sudaryta, žemės sklypas nėra suformuotas. Kauno apskrities viršininko įsakymas nėra ydingas, jis atitinka įstatymų reikalavimams. Ieškovė turi teisę savo žemės sklype statyti tvorą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį bei patikslintus ieškinius tenkino, įpareigojo atsakovą J. M. netrukdyti ieškovei V. B. vykdyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , aptvėrimo darbus tarp visų sklypo ribas nustatančių posūkio taškų Nr. 4 ir Nr. 5 pagal pateiktą namų valdos žemės sklypo tvoros projektą nuo taško 4 iki taško 5. Priėmė atsakovo J. M. priešieškinio reikalavimo priteisti 200 Lt nuostolių atlyginimą atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Likusią atsakovo priešieškino ir patikslintų priešieškinių dalį bei prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo atmetė, iš atsakovo priteisė valstybei 78 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovei V. B. nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-49; 2 t., b. l. 7). 1991-07-19 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.1129 ieškovei šis sklypas buvo suteiktas iš miesto žemės individualiai statybai, o ne kaip esančio gyvenamojo namo savininkei, įpareigojant ją užsakyti raudonųjų linijų planą bei žemės naudotojo sumažinto sklypo planą (žemės byla (duomenys neskelbtini) , l. 3). 1991-09-27 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų planas patvirtintas Kauno miesto vyriausiojo architekto. 1995-10-05 Sklypo ribų planas suderintas su žemėtvarkos tarnyba, su architektu bei aplinkos apsauga, todėl jo pagrindu 1997-03-21 priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 01-1093 bei 1997-09-30 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P19/97-062 tarp ieškovės bei Kauno apskrities viršininko administracijos dėl 600 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ,. Ieškovės žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) , kurio naudotojas yra atsakovas, o žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso valstybei. Šio sklypo geodezinių matavimų planas neparengtas. Ieškovė savo žemės sklype nori statyti gelžbetoninę 1,5 m aukščio tvorą nuo taško Nr. 4 iki taško Nr. 5 sklypo pietinėje pusėje pagal 1995-10-05 žemės sklypo ribų planą (1 t., b. l. 79, bylos priedas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) byla, l. 13). Raudonųjų linijų plane nėra pažymėto indeksu atsakovui priklausančio statinio 14J1b. Pastatas 14J1b atsirado atsakovui savavališkai rekonstravus pastatą 10J1m. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas 2007-01-31 Nr. IS-G-138-50 (2 t., b. l. 41). Atsakovui rekonstravus pastatą 10J1m į 14J1b, kurio plotas padidėjo ir kuris atsirado prie žemės sklypo ribos tarp ieškovės žemės sklypo bei atsakovo naudojamos žemės, todėl atsirado naujas taškas Nr. 5. Atlikus geodezinius matavimus pagal atsakovo užsakymą, pagal namų valdos techninės apskaitos bylos (inventorinės bylos) duomenis bei faktinį žemės naudojimą nenustatyta, kad ieškovė ketintų tverti tvorą tiesiai ant žemės sklypo ribos su atsakovo naudojama žeme arba atsakovo naudojamoje žemėje.
Teismas nurodė, kad ieškovė pagal jos pateiktą projektą tverdama 1,5 m aukščio tvorą savo nuosavame žemės sklype nepažeidžia nei galiojančių teisės aktų, nei atsakovo, nei kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, nes pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai, patvirtinto LR aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymu Nr. 184, 12.3.1.p, 12.3.3 p., statant tvorą iki 1,8 m projektas neprivalomas, statybos leidimas nereikalingas, o pagal šio STR 1 priedą, 2 lentelę, nereikalingas ir gretimo sklypo savininko sutikimas. Atsakovas, nesutikdamas su tuo, kad ieškovė savo žemės sklypo pietinėje pusėje tvertų gelžbetoninę tvorą 1,5 m pagal jos pateiktą projektą, trukdo jai atlikti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo aptvėrimo darbus. Atsakovas be jokio teisinio pagrindo pažeidžia ieškovės kaip šio žemės sklypo savininkės teises. Ieškovė pagal CK 4.98 str. turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos jos teisių pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.37 str.).
Teismas nustatė, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą priešieškiniui paduoti, nes apie savo neva pažeistas teises, t. y. apie ieškovės žemės sklypo ribų planą, sužinojo, arba turėjo sužinoti 1996-03-25, kai buvo kviestas atvykti į Žemėtvarkos tarnybą dėl žemės ribų, tačiau neatvyko. Tretysis asmuo E. M. patvirtino, kad atsakovas 1996 m. gavo kvietimą į Žemėtvarkos skyrių ( pateikė teismui 1996-03-25 aktą bei 1996-12-05 rašto Nr. 1035 originalus apžiūrai), tačiau į Žemėtvarkos skyrių neatvyko. 1997-03-21 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 01-1093 bei 1997-09-30 pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovės bei Kauno apskrities viršininko administracijos atsakovas ginčija ieškovės namų valdos 1995-10-05 žemės sklypo ribų plano pagrindu.
Teismas nurodė, kad atsakovas praleido CK (1964 m. red.) 84 str. nustatytą bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovo pareiga yra įvardinti svarbias aplinkybes, dėl kurių praleido ieškinio senaties terminą priešieškiniui pareikšti bei pateikti įrodymus teismui šioms aplinkybėms įrodyti. Atsakovas nenurodė svarbių priežasčių bei nepateikė jokių įrodymų, o prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo pateikė tik 2007-12-19, todėl šis prašymas priešieškinio reikalavimams pareikšti atmestinas kaip praleistas be svarbių priežasčių (CK 1.131str. 1 d., 2 d.). Ieškovė ir tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija bei J. B. prašė atsakovo priešieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, todėl ieškinio senatis taikytina. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio, priešieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui, priešieškiniui atmesti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. M. su teismo sprendimu nesutiko, prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą bei paskirti teismo ekspertizę ribai tarp sklypų nustatyti. Atsakovas nurodė šiuos motyvus:
1) Dėl ieškinio senaties taikymo
Teisė į ieškinį atsakovui atsirado nuo 2005-10-28, nes šią dieną ieškovė su keliais vyrais savavališkai išgriovė tvorą, nuo 1948 m. skyrusią žemės sklypus, panaikino riboženklius ir bandė pradėti naujos betoninės tvoros statybą atsakovo naudojamos žemės sklypo dalyje. Ieškovės savavališkus veiksmus sustabdė tik policijos pareigūnai (1 t., b.1.13, 15, 16, 17).
Ūkio pastatas 14J1b, kuris stovi nuo1991m. pavasario (inventorizuotas 1991-10-03) užstoja matomumą į ieškovės žemės sklypą, todėl matyti, kaip buvo atliekami geodeziniai matavimai 1995 m. ieškovės sklype, nebuvo galimybės. Atliekant matavimus atsakovo niekas nekvietė, žemės sklypai nebuvo derinami, ribų tikslumas nebuvo vertinamas, todėl atsakovo parašų geodezinių matavimų plane nėra.
Kauno m. Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos raštas Nr.1035 ir 1996-03-25 aktas gauti 1996 m. gruodžio mėn., t. y. po 9 mėn. Ribas derinti kabinete nėra normalus dalykas. Jos turėjo būti derinamos atliekant žemės sklypo ir geodezinius matavimus. Iš ieškovės pateikto į bylą žemės sklypo ribų plano matyti, jog tie matavimai buvo atlikti dar 1995-03-20, ieškovės pasirašyti 1995-10-05, o ribas derinti į kabinetą kvietė po 1,5 metų, t. y.1996-12-05.
Liudytojo matininko V. S. parodymai, jog atsakovas matė, kaip jis atliko sklypo matavimus, vertinti kritiškai, nes jie duoti praėjus dvylikai metų po matavimo, be to, matininkas yra suinteresuotas pateisinti savo padarytas klaidas.
2) Dėl pažeistų teisių
Apie ieškovės teismui pateiktus dokumentus: jos žemės sklypo ribų planą (geodezinius matavimus), pirkimo-pardavimo sutartį Nr.P19-97-0620, sudarytą 1997-09-31 bei Kauno apskr. viršininko įsakymą 1997-03-21 Nr.01-l093 parduoti žemės sklypą atsakovui nebuvo žinoma. Žemės sklypo ribų planas (geodeziniai matavimai), kurio pagrindu buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, neatitinka inventorinės bylos duomenų bei raudonųjų linijų plano. Ieškovės žemės sklypo riba nuo Kranto alėjos pagal invent. bylos ir raudonųjų linijų planą sudaro 39,70 m (22,70+17), o geodezinių matavimų plane ta riba yra 0,62 m ilgesnė, sudaro 40,32 m. Vietoj atkarpos „8,30“ pamatuota „8,92“. Dėl to ieškovės sklypas patenka į atsakovo žemės sklypą. Ieškovė nugriovusi tvorą pažeidė atsakovo teises. Ūkinis pastatas 14J1b, kuris niekad nebuvo ieškovės sklypo dalyje, atsidūrė jos sklype. 2007-06-20 Kauno m. apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad teismui atlikus vietos apžiūrą matyti, kad kraštinė ieškovės žemės sklypo riba Kranto alėjos gatvėje pailgėjo 62 cm palyginti su šio žemės sklypo raudonųjų linijų planu.
Buvo pažeisti tuo metu galioję teisės aktai: 1995-07-17 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai“ pardavimo bei LR Žemės reformos įstatymas 9 str. 4 d.
Kad ūkinis pastatas, kuris stovi nuo 1991 m., niekad nebuvo ieškovės sklype, patvirtina ir sklypų (duomenys neskelbtini) atlikta patikrinimo schema, kurioje nustatyta, jog žemės sklypo riba Kranto al. 21 turėtų būti atitolusi lygiagrečiai nuo pastato 0,5 m pagal inventorinį planą ir 0,5 m nuo pastato, turėtų būti suformuota žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba.
Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės D. M. paaiškinimai, kad (duomenys neskelbtini) sklypo plane įvestas taškas 4, nes atsakovas pastatė ant ieškovės žemės sklypo ribos pastatą 14J1b, kurio sudarant raudonųjų linijų planą nebuvo, todėl raudonųjų linijų plane nėra taško 4, o ši koordinatė įvedama kai yra pastatai, prieštarauja inventorinės bylos planui, iš kurio matyti, jog pastatas 14J1b inventorizuotas 1991-10-03, o raudonųjų linijų planas buvo sudarytas 1991-09-27 (1 t., b. l. 61), todėl sudarant raudonųjų linijų planą šis pastatas buvo.
3) Dėl teismo ekspertizės
Žemės sklypų ribų ekspertizė byloje atlikta nebuvo, nesant asmenų, turinčių matininko eksperto kvalifikacijos pažymėjimą. Vietoje ekspertizės akto ieškovės pateiktas savo žemės sklypo nužymėjimo aktas (schemą) yra vienašališkas dokumentas, kuris niekuo nesiskiria nuo žemės sklypo ribų plano (geodezinių matavimų), taip pat neatitinka ieškovės inventorinės bylos duomenų bei 1991-09-27 raudonųjų linijų plano. Nužymėjimo schemoje bei geodezinių matavimų plane atsirado taškas 4. Riba tarp žemės sklypų Kranto al. 21 ir Kranto al. 23 liko neaiški, nenustatyta, todėl galimi ir tolesni teisių pažeidimai. Ieškovė savavališkai nuversdama tvorą buvusią ribą sunaikino ir nepagrįstai atmatavo sau daugiau žemės negu jai priklauso. Pagal LR Teismo ekspertizės įstatymo 4 str. 2 d. jeigu teismo ekspertų sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės V. B. atstovė advokatė R. N. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti dėl šių motyvų:
1) atsakovas siekia patenkinti savo nepagrįstus interesus, neteisėtai pasistatęs ir neįteisinęs savavališko pastato ant žemės sklypo ribos ir pats pažeidęs žemės sklypo ribas. Jo reikalavimai neatitinka CK 1.5 str. nuostatų, jo veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teise;
2) atsakovas prašė pripažinti negaliojančiu 1995-10-05 geodezinių matavimų žemės sklypo planą. Apie žemės sklypo ribas atsakovas sužinojo 1996-03-25, atsisakydamas pasirašyti ribų planą. Tai konstatuota Kauno apskrities viršininko administracijos rašytiniame įrodyme - akte ir patvirtino liudytojai, kurie vykdė savo darbines funkcijas. Be to, atsakovas buvo kviečiamas atvykti į Žemėtvarkos tarnybą iki nurodytos datos. Rašte nurodyta, kad priešingu atveju bus laikoma, kad atsakovas sutinka su žemės sklypo ribomis. Atsakovas apie savo tariamai pažeistą teisę sužinojo 1996 m., ieškinio senaties terminas buvo 3 m. Jokių svarbių priežasčių atstatyti pažeistam terminui nenurodė. CK 1.125 str. 1 p. numatytas bendras ieškinio senaties terminas praleistas, Kauno apskrities viršininko įsakymams taikomas CK 1.125 str. 4 p. numatytas sutrumpintas 3 m. terminas irgi praleistas. Atsakovas 2 m. neprašė termino atnaujinti;
3) atsakovo teisės nebuvo pažeistos. Nustatant sklypų ribas būtina vadovautis CK 4.45 str. Nustatant sklypų ribas būtina atsižvelgti į sklypų suformavimo laiką. Vėliau formuojamas žemės sklypas turi būti derinamas su esama situacija, t. y. gretimai esančių sklypų ribomis, su pirmiau suformuoto žemės sklypo ribomis (2006 m. sausio 18 d. LAT nutartis c. b. Nr. 3K-3-49/2006). 1991-09-27 patvirtintas ieškovės sklypo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų planas, plotas nurodytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje, o sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre pagal žemės sklypo planą, kuris ir patvirtina sklypo ribas (LAT 2002-06-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-843/2003). Atsakovo žemės sklypo raudonųjų linijų ir ribų planų nėra. Jis yra valstybinės žemės dalies naudotojas. Matuojant žemės sklypų plotus ir nustatant ribas teodolitiniais matavimo prietaisais, kurie nepasižymi tokiu tikslumu, koks galimas naudojant elektroninius prietaisus, gali atsirasti tam tikrų netikslumų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į apibrėžto dydžio žemės sklypą. Sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės sklypo dydis (plotas) (LAT 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-539/2005). Sklypo plane įvestas taškas Nr. 4, nes atsakovas pastatė ant ieškovės žemės sklypo ribos savavališką pastatą 14I1/b, kurio anksčiau, kai buvo sudaromas raudonųjų linijų planas, nebuvo. Buvęs atsakovo pastatas 10I1/m padidėjo pastačius savavališką 14I1/b, ir tai galėjo įtakoti žemės sklypo ribų pasikeitimus;
3) skirti ekspertizę, kai nėra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , yra netikslinga. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nužymėjimo akto schema patvirtina, kad atsakovo interesai nepažeisti.
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ribojasi su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) , kurio naudotojas yra atsakovas, o žemės sklypo nuosavybės teisė priklauso valstybei. Sklypo, kuriuo naudojasi atsakovas, geodezinių matavimų planas neparengtas. Ginčas byloje yra dėl ieškovės valdomo nuosavybės teise žemės sklypo ribų nustatymo. Apeliantas mano, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai (raudonųjų linijų ir geodezinių matavimų planai) turi trūkumų ir netikslumų dėl žemės sklypo plane taško „4“, „5“ žymėjimo, nes remiantis šiais planais į ieškovės valdomą žemės sklypą patenka 0,62 m atsakovo naudojamo žemės sklypo. Tačiau su apelianto skundo motyvais sutikti negalima, nes jie prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. CPK 178 str. pasakyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo nesutikimo motyvus su skundžiamu teismo sprendimu, nors atsakovui buvo nustatytas terminas įrodymams pateikti ir išaiškinta tvarka (b. l. 39, 83, 3 t., 1 t., b. l. 17) rašytiniems įrodymams gauti (CPK179 str. 1 d., 314 str.).
Atmestinas apelianto aiškinimas, kad dėl netinkamai sudaryto ieškovės valdomo žemės sklypo plano, šio sklypo riba priartėjo prie statinio 14 J1b, kuris valdomas atsakovo nuosavybės teise ir dėl to buvo pažeista atsakovo teisę. Visu pirma, kaip aiškina ieškovė, ieškovės valdomo žemės sklypo geodezinių matavimų plane žemės sklypo riba yra 0,62 m ilgesnė į ieškovės sklypo pusę, o ne į atsakovo pusę, ir tai padaryta dėl to, kad atsakovas pastatė savavališkus pastatus, o vėliau juos perstatė, nugriaudamas 1991-10-03 pastatą 10J1m ir padidindamas pastato 14 J1b plotą. Šis ieškovės paaiškinimas atitinka namų valdos techninės apskaitos bylas ir VĮ Registrų centro Kauno filialo pažymą (3 t., b. l. 60, 1 t. b. l. 20, 52). Pažymoje nurodyta, kad ūkio pastato 10J1m pirminiai kadastriniai matavimai atlikti 1988-02-12, užstatytas plotas 9,83 kv. m, pagal kadastrinių matavimų duomenis 10J1m pastatas nugriautas, jo vietoje pastatytas ūkio pastatas 14 J1b, kurio užstatymo plotas yra 67,93 kv. m, tuo tarpu raudonųjų linijų žemės sklypo planas sudarytas 1991- 09-27 (b. l. 61, 1 t.). Pažymėtina, kad pastato plotis iš vakarų pusės yra 3,82 m., o iš rytų - 5,25 m., pastato išmatavimai patvirtina, kad pastato plotis vakarinėje ir rytinėje pusėje skiriasi 1,43 m. Todėl ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo riba geodezinių matavimų plane paženklinta tarp taškų 4 ir 5 dalyje ( plane) 8,06 m. Atsižvelgiant į esančio atsakovo naudojamo žemės sklypo pusėje savavališko pastato14 J1b lokalizaciją, pastatas yra prie pat ieškovės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Todėl atmestinas apelianto motyvas, kad pastatas 14 J1b atsidūrė ieškovės valdomame žemės sklype dėl netinkamai paženklintos žemės sklypo ribos, ir tai patvirtina 1991m. schema. Atsakovo valdomas pastatas paslinko į ieškovės valdomo nuosavybės teise žemės sklypo dalį dėl to, kad žymiai padidėjo naujai pastatyto savavališko pastato14 J1b plotas. Ieškovės valdomo nuosavybės teise žemės sklypo ribų paženklinimo aplinkybes apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat patvirtino apklaustos Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės, kurios paaiškino, kad raudonųjų linijų plano ir geodezinio plano duomenys, taškų paženklinimas derintas prie atsakovo naudojamame žemės sklype esančių pastatų lokalizacijos. Todėl matininkas 62 cm. pailgino sklypą tarp taško 1 ir 5, o sklypo ribą tarp taško 5 ir 4 patraukė į ieškovės žemės sklypo pusę, nes šioje linijoje tarp taško 4 ir 5 atsirado atsakovo pastatytas savavališkai statinys 14 J1b. Visos šios aplinkybės yra įvertintos ir pažymėtos ieškovės namų valdos žemės sklypo ribų plane ( 1 t., b. l. 79). Matuojant ir ženklinant ieškovės žemės sklypo taškus padaryta 2 cm ( vietoje 60 cm pamatuota 62 cm.) paklaida, tačiau tokia paklaida yra leidžiama. Minėtas aplinkybes dėl žemės sklypo linijos pailgėjimo 2 cm. konstatavo pirmosios instancijos teismas, atlikęs žemės sklypo apžiūrą vietoje. Esant tokioms aplinkybėms apelianto motyvai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovo teisių pažeidimų yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad buvo pažeisti galioję teisės aktai: 1995-07-17 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr.987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo“ bei LR Žemės reformos įstatymas 9 str. 4 d., tačiau su tuo taip pat sutikti negalima. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovei V. B. nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 48-49, 2 t., b. l. 7). 1991-07-19 Kauno miesto mero potvarkiu Nr.1129 ieškovei šis sklypas buvo suteiktas iš miesto žemės individualiai statybai, o ne kaip esančio gyvenamojo namo savininkei, įpareigojant ją užsakyti raudonųjų linijų planą bei žemės naudotojo sumažinto sklypo planą (žemės byla (duomenys neskelbtini) , l. 3). 1991-09-27 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) raudonųjų linijų planas patvirtintas Kauno miesto vyriausiojo architekto. 1995-10-05 Sklypo ribų planas suderintas su Žemėtvarkos tarnyba, architektu bei Aplinkos apsauga, todėl jo pagrindu 1997-03-21 priimtas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 01-1093 bei 1997-09-30 sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. P19/97-062 tarp ieškovės bei Kauno apskrities viršininko administracijos dėl 600 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) . Byloje nenustatyta, kad ginčo žemės sklypas parduotas ieškovei pažeidžiant galiojančius įstatymus, tokių įrodymų byloje taip pat nepateikė atsakovas, todėl ir šis apelianto motyvas atmestinas kaip neįrodytas. Taigi ieškovės reikalavimas netrukdyti ginčo sklypo ribos aptvėrimo darbų yra teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo pagrįstai patenkintas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams pagrįstai taikė ieškinio senatį dėl pripažinimo 1995-10-05 namų valdos žemės sklypo ribų plano negaliojančiu ir dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo Nr. 01-1093 bei 1997-09-30 bei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo, nes terminas (3 metų) minėtiems dokumentams ginčyti pasibaigė 1998-10-05, 2000-09-30 t. y. iki Civilinio kodekso įsigaliojimo (2001-07-01). Prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo atsakovas pateikė tik 2007-12-19, nustačius, kad atsakovas 1996 m. gavo kvietimą į Žemėtvarkos skyrių ir pateikė teismui 1996-03-25 aktą bei 1996-12-05 rašto Nr. 1035 originalus apžiūrai (1 t., b. l. 147-148). Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo teisėmis nesirūpino ir į Žemėtvarkos skyrių neatvyko, todėl ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių. Su šias pirmosios instancijos teismo motyvais kolegija sutinka, todėl atmestinas apelianto motyvas dėl ginčo santykiams netinkamai taikyto ieškinio senaties termino.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad atsakovo teisės pažeidimo terminas skaičiuojamas nuo 2005m., tai yra nuo to momento, kai buvo nugriauta tvora. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas bylinėjasi dėl neteisingų, jo nuomone, įrašų žemės sklypo ribų nustatymo dokumentuose, o ne tvoros panaikinimo. Todėl ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai atsakovas sužinojo apie ginčo žemės sklypo ribų plano sudarymą (kaip nustatyta anksčiau, atsakovas pasirašytinai informuotas apie rengiamą planą (b. l. 148, 148), o ne nuo tvoros nugriovimo 2005 m., todėl ir šis apelianto motyvas yra nepagrįstas.
Apelianto motyvas, kad jis negalėjo matyti geodezinių matavimų dėl savavališkai pastatyto pastato 14J1b, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas apie atliekamus žemės sklypo matavimus nežinojo. Tai prieštarauja 1996-03-25 aktui (b. l. 147, 1 t.), kuriame nurodyta, kad atsakovas atsisakė pasirašyti žemės sklypo ribų plane, ir liudytojo V. S. parodymams, kurie nenuginčyti jokiais objektyviais įrodymais. Taigi ir šis apelianto motyvas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Negalima sutikti su apelianto motyvais, kad Kauno m. Žemetvarkos skyrius netinkamai siūlė atsakovui suderinti ginčo sklypo ribas, nes kvietė žemės sklypo ribas derinti į kabinetą, ir tik praėjus 1,5 metų. Kaip nustatyta anksčiau, atsakovui 1996-03-25 buvo siūloma derinti žemės sklypo ribas vietoje, tačiau jis tai daryti atsisakė - tai nurodyta akte (1 t., b. l. 147). Todėl atsakovui buvo siūloma atvykti į Žemėtvarkos skyrių, kur jis galėjo susipažinti su paruoštais žemės sklypo ribų nustatymo dokumentais. Terminas, per kurį buvo ruošiami dokumentai, yra pakankami protingas, todėl pripažintina, kad atsakovas turėjo pakankami daug laiko susipažinti su visais dokumentais, t. y. iki 1996-12-11 (1 t., b. l. 148), ir pareikšti savo pastabas dėl jų sudarymo. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei žemės sklypas buvo parduotas tik 1997-09-30 (1 t., b. l. 48), todėl konstatuojama, kad apeliantui buvo sudarytos tinkamos sąlygos žemės sklypo ribų derinimui. Taigi ir šis apelianto motyvas laikomas nepagrįstu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovui ne kartą išaiškinta teisė pateikti žemės sklypo planą (1 t., b. l. 17), tačiau jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teisme žemės sklypo plano nepateikė, nors už žemės sklypą sumokėjo (1 t., b. l. 19, 3 t., b. l. 90). Kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad skirti ekspertizę dėl žemės ribų nužymėjimo, kai nėra suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) , yra netikslinga. Be to, pats apeliantas, pateikęs apeliacinės instancijos teismui prašymą dėl ekspertizės paskyrimo, nuo 2009-03-12 nesumokėjo pinigų nei už geodezinius sklypo matavimus, nei už ekspertizę (3 t., b. l. 83, 96). Apeliacinės instancijos teismas netenkino prašymo paskirti ekspertizę, nes atsakovas išnaudojo visas procesines galimybes įrodymams pateikti.
Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 6 p., 98 str. 1 d.). Advokatė R. N. atstovavo ieškovę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pagal atstovavimo sutartį (b. l. 38, 3 t.). Ieškovė už teisinės paslaugas advokatei sumokėjo (b. l. 48, 3 t.) vieną tūkstantį du šimtus litų. Byla susideda iš trijų tomų, ji išnagrinėta per kelis teismo posėdžius, advokatė ieškovės vardu surašė procesinį dokumentą (b. l. 35-37, 3 t.), atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurio motyvai pripažinti pagrįstais. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat į atsakovės atstovės darbo bei laiko sąnaudas, sprendžia, kad prašomos iš atsakovo priteisti 1 200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.) yra įrodytos, būtinos ir protingo dydžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 2 d. sprendimo nekeisti.
Priteisti iš atsakovo J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) ieškovei V. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 1 200 (vieną tūkstantį du šimtus ) Lt bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.