Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-06-17 · Civilinė byla Nr. e2YT-1901-1081/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-17
Bylos Nr.
e2YT-1901-1081/2019
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-00397-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Vorienė
Pareiškėjas
M. K.
Suinteresuotas asmuo
E. N., A. K., R. K., valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
  • 3.2.3.1Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Civilinė byla Nr. e2YT-1901-1081/2019Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00397-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 17 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. N., A. K., R. K., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis A. K., miręs (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs savo sutuoktinės B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Pareiškime nurodė, kad jis yra testamentinis senelio A. K. įpėdinis palikimą priėmęs padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Senelis A. K. buvo našlys, jo sutuoktinė B. K., mirė (duomenys neskelbtini) Po jos mirties nė vienas iš vaikų nesikreipė į notarų biurą dėl motinos palikimo priėmimo, nes jų tėvas A. K. mirusios sutuoktinės palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Jis, santuokoje su B. K. įgytame gyvenamajame name toliau gyveno, rūpinosi namu, mokėjo mokesčius ir tokiu būdu priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Po senelio A. K. mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl turto paveldėjimo pagal testamentą ir išaiškėjo, jog nėra galutinai sutvarkyti senelio nuosavybės dokumentai, t. y. kad seneliui A. K. nėra išduotas jo sutuoktinės B. K. turto paveldėjimo teisės liudijimas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kad pareiškėjas galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėtu turtu naudotis savo nuožiūra.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys E. N., A. K., R. K., atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau byloje yra jų rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, jog teismui įsitikinus, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog A. K. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjo prašymo patenkinimui neprieštaraus. Bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo M. K. senelis A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), ir senelė B. K., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo senelis A. K. 2008 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties pagrindu buvo įgijęs žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. gruodžio 20 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu įsigijęs gyvenamąjį namą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ūkinius pastatus, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), inžinerinius statinius, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pastatytus 1966 m., t. y. santuokos su B. K. metu. Nuosavybės teisės į žemės sklypą nuo 2008 m. rugpjūčio 26 d. bei į pastatus nuo 2007 m. spalio 12 d. įregistruotos Nekilnojamojo turto registre A. K. vardu. Nekilnojamojo turto B. K. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo. Pareiškėjo senelė ir A. K. sutuoktinė B. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. A. K. liko gyventi jam ir mirusiai sutuoktinei B. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame, 1966 m. pastatytame name, esančiame (duomenys neskelbtini) A. K. mokėjo mokesčius už elektrą, atliekų tvarkymą, ryšio paslaugas, pastatų draudimo mokesčius, ką patvirtina pateiktos A. K. vardu išrašytos sąskaitos ir jų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. A. K. (duomenys neskelbtini). mirė. Po jo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl senelio A. K. palikimo pagal 2017 m. balandžio 16 d. surašytą testamentą priėmimo, tačiau paveldėjimo procedūros negali būti užbaigtos, nes nėra teisiškai įregistruota, kad A. K. buvo priėmęs mirusios sutuoktinės B. K. palikimą.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Byloje nustatyta, kad A. K. B. K. palikimo atsiradimo momentu gyveno jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name ir liko jame gyventi iki mirties, mokėjo mokesčius, rūpinosi visu turtu ir žemės sklypu, t. y. elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjo M. K. senelis A. K., miręs (duomenys neskelbtini)., buvo priėmęs savo sutuoktinės B. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), buvo priėmęs savo sutuoktinės B. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė