- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-1266-390/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Algimantas Kukalis, Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- P. G.
- Ieškovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Stomatologinės implantacijos centras“
- Kategorijos
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gintauto Koriagino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui P. G., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Stomatologinės implantacijos centras“ dėl skolos priteisimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo jos naudai 26 293,32 Eur už įvykdytą solidariąją prievolę, 3 615,33 Eur materialines palūkanas, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nutraukiant santuoką teismo sprendimu iš šalių solidariai buvo priteista uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Stomatologinės implantacijos centras“ (toliau – ir Bendrovė) 150 000 Lt (43 443,00 Eur) skola, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2018 m. birželio 12 d. ieškovė visiškai įvykdė sprendimą, pervesdama į antstolio sąskaitą 52 586,63 Eur, todėl turi teisę regreso tvarka reikalauti įvykdytos ½ dalies iš atsakovo. Atsakovas, kuris yra Bendrovės vadovas ir pats turėjo pareigą Bendrovei sumokėti ½ dalį skolos, kreipėsi į antstolį dėl visos skolos išieškojimo iš ieškovės, todėl prašo priteisti iš atsakovo materialines palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 12 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
Atsiliepimas
3. Atsakovas procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti, argumentuojant, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi atsakovui buvo perleistas Bendrovės reikalavimas į ieškovės 29 733,09 Eur skolą. Ieškovės įsiskolinimą Bendrovei patvirtina 2020 m. rugpjūčio 7 d. išduota UAB „LB Auditas“ pažyma. Visos būtinosios sąlygos atlikti įskaitymą egzistavo, tarp šalių įvyko priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, todėl atsakovas nėra skolingas ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei R. A. 26 293,32 Eur skolą, 3 047,14 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 639,54 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš atsakovo P. G. 7,34 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
5. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, kad šalys buvo solidarios bendraskolės trečiojo asmens atžvilgiu, visą 52 586,63 Eur solidarią skolą sumokėjo ieškovė, todėl ji turi teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo 26 293,32 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1–3 dalys, 6.114 straipsnio 3 punktas), tačiau atsakovas teigia šią sumą įskaitęs į 2020 m. rugpjūčio 31 d. perimtą iš trečiojo asmens 29 733,09 Eur reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Ginčas iš esmės yra dėl ieškovės skolos trečiajam asmeniui, tos skolos perleidimo atsakovui ir atsakovo atlikto įskaitymo.
Atsiliepimas
6. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl pranešimo ieškovei apie įskaitymą iki ieškinio pateikimo teismui įteikimą (ieškovė nurodo sužinojusi apie įskaitymą tik gavusi atsakovo atsiliepimą į ieškinį). Kadangi teisme ginčijamus reikalavimus įskaityti draudžiama todėl nesant įrodymų apie pranešimo ieškovei įteikimą, atsakovo argumentus dėl atlikto įskaitymo laikė nepagrįstais, neįrodytais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 8 dalys, 185 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas darė išvadą, kad nei vienas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nepatvirtina ieškovės skolos Bendrovei vykdytinumo ir akivaizdumo. Nurodė, kad iš jų matyti, jog Bendrovė turėjo finansinių pretenzijų ieškovės atžvilgiu, kai ši dirbo Bendrovėje 2011 – 2012 metais, tačiau jokių įrodymų apie lėšų priteisimą iš ieškovės skolos, žalos ar kt. forma trečiojo asmens naudai ar ieškovės sutikimą (pripažinimą) su tokiais trečiojo asmens reikalavimais byloje nėra. Ikiteisminis tyrimas dėl turto (lėšų) pasisavinimo ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas dar 2014 metais, be to, ir 2014–2015 metais nagrinėtoje šalių santuokos nutraukimo byloje, kurioje Bendrovė buvo įtraukta trečiuoju asmeniu ir reiškė savarankiškus reikalavimus, ieškovei nebuvo reiškiami reikalavimai dėl nagrinėjamai bylai aktualios skolos priteisimo.
8. Teismas nepripažino, jog atsakovas turi teisinį pagrindą laikyti save turinčiu ieškovei priešpriešinį galiojantį, vykdytiną bei apibrėžtą reikalavimą ir kad jis turėjo teisėtą pagrindą ieškovės atžvilgiu atlikti vienašališką įskaitymą (CK 6.130 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).
9. Teismas konstatavo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu ieškovei atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.130 ir 6.131 straipsniuose įtvirtintų įskaitymo sąlygų, todėl atsakovo prievolė sumokėti ieškovei 26 293,32 Eur skolą regreso tvarka negali būti laikoma pasibaigusia įskaitymu (CPK 185 straipsnis). Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo regreso tvarka tenkino visiškai – iš atsakovo ieškovei priteisė 26 293,32 Eur (CK 6.9 straipsnio 1–3 dalys, 6.114 straipsnio 3 punktas, 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsnis).
10. Teismas sprendė, kad atsakovas už pareigos grąžinti ieškovei jam priklausančios mokėti skolos dalį, kurią ši įvykdė už atsakovą, nevykdymą turi mokėti palūkanas. palūkanos. Ieškovė reikalavo 3 615,33 Eur palūkas už 33 mėnesius, tačiau nuo 2018 m. birželio 12 iki ieškinio pateikimo teismui dienos 2020 m. spalio 5 d. yra nepilni 28 mėnesiai, todėl teismas ieškovei priteisė palūkanas už 846 dienas – 3 047,14 Eur (26 293,32 × 5 proc. ÷ 365 dienų × 846 dienų), o kitoje dalyje šio reikalavimo netenkino (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).
11. Iš dalies tenkinęs ieškinį (98 proc.), teismas iš šalių proporcingai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas P. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka CK 6.131 straipsnyje nustatytos pranešimo apie įskaitymą tvarkos. Kasacinio teismo išaiškinta, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė nuo 2018 m. birželio mėn., t. y. nuo prievolės pagal Paskolos sutartį ir teismo sprendimą įvykdymo, nesikreipė į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo regreso tvarka, tačiau tą padarė iš karto po pranešimo apie atliktą įskaitymą. Bet koks ieškovės neigimas dėl neva negauto pranešimo apie įskaitymą turėtu būti vertinamas kritiškai.
12.2. Teismas neteisingai vertino, kad ieškovės skola atsakovui nėra akivaizdi ir vykdytina. Pirma, ieškovės skola Bendrovei yra pagrįsta pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais, konstatuota 2012 m. liepos 13 d. atliktoje Auditoriaus ataskaitoje apie faktinius pastebėjimus, nustatyta 2013 m. lapkričio 26 d. Specialisto išvadoje. Antra, kadangi Bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys parengti tik siekiant išviešinti Bendrovės finansinę būklę, nėra detalizuoti, todėl apie ieškovės skolos egzistavimą būtina spręsti pagal byloje pateiktas kompetentingų asmenų - auditorių, ikiteisminio tyrimo specialistų - išvadas. Trečia, nutraukus ikiteisminį tyrimą, ieškovės skolos faktas Bendrovei nebuvo paneigtas. Teismas neįvertino, kad ieškovės skolos faktas yra nustatytas ne vienoje kompetentingų asmenų atliktoje išvadoje, paremtoje pirminiais Bendrovės apskaitos dokumentais.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
4. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė 2018 m. birželio 12 d. įvykdė teismo sprendimą – sumokėjo trečiajam asmeniui byloje iš viso 52 586,63 Eur ir įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš solidaraus skolininko – atsakovo ½ dalies sumokėtos sumos – 26 293,32 Eur. Atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad nurodytos sumos neprivalo ieškovei grąžinti, nes 2020 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė trečiojo asmens reikalavimą į ieškovės 29 733,09 Eur skolą ir atliko atlikti įskaitymą, todėl atsakovas nėra skolingas ieškovei.
5. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo atliktas vienašalis įskaitymas neatitinka CK 6.130, 6.131 straipsniuose nustatytų įskaitymo sąlygų, t. y. byloje nėra duomenų apie atsakovo pranešimą ieškovei dėl vienašalio įskaitymo ir esantį galiojantį, vykdytiną bei apibrėžtą reikalavimą ieškovei. Atsakovas su šiomis teismo išvadomis nesutinka.
6. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas prievolės pasibaigimo būdų – prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnis 1, 2 dalys). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų.
7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, kad įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti. Pažymėtina, kad CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, 2 dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, jog įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Šios nuostatos prasme esminis yra paties pranešimo apie įskaitymą faktas – prievolėms įskaityti pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), o pranešimo apie įskaitymą forma ir turinys nėra prievolių pabaigą įskaitymu nulemiantys veiksniai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Taigi, paties įskaitymo faktas gali būti įformintas įvairiais būdais, svarbiausia, kad prievolės šalies pasirinktas įforminimo būdas aiškiai atspindėtų jos valią įskaityti prievolę. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl pranešimo turinio nekyla.
8. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas darydamas galutines išvadas pasisakė ne dėl pranešimo apie įskaitymą turinio, tačiau dėl jo (ne)įteikimo ieškovei.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant ginčą dėl įskaitymo svarbu nustatyti, ar šalys dėl įskaitymo susitarė, o jeigu įskaitymas sudarytas vienos šalies valia, ar apie šią valią buvo informuota kita šalis. Prievolei pasibaigti įskaitymu pakanka vienos šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Teismas, svarstydamas, ar šie reikalavimai įvykdyti, turi patikrinti, ar šalis yra padariusi pareiškimą, kad ji įskaito prievolę, ir ar ji apie tai kitą šalį informavo. Pareiškimas apie prievolės įskaitymą ir informavimas gali būti padaromas vienasmenišku aktu ar dokumentu, bet gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2010).
10. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme nei apeliacinėje instancijoje nepateikė jokių įrodymų, kokiu būdu ir kada ieškovė buvo informuota apie 2020 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo perleidimą ir atsakovo atliktą įskaitymą, t. y. apie 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo įteikimą ieškovei.
11. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovei buvo pranešta apie atsakovo atliktą įskaitymą iki ieškinio pateikimo teismui, bei sprendžia, kad tokiu būdu įskaitymas laikomas neįvykusiu ir nesukėlė šalims teisinių pasekmių.
12. Apeliantas skunde taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl įskaitymo neteisėtumo, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl ieškovės skolos Bendrovei pagrįstumo, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas.
13. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir nurodė išsamias išvadas dėl atsakovo pateiktų įrodymų, tarp jų ir atsakovo nurodomų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, 2012 m. liepos 13 d. Auditoriaus ataskaitos apie faktinius pastebėjimus, 2012 m. birželio 14 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus nutarimo, 2013 m. lapkričio 26 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados, 2017 m. birželio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrinimo akto apie 2011 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. tikrintą laikotarpį, 2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2018 m. kovo 28 d. UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, 2020 m. rugpjūčio 7 d. UAB „LB AUDITAS“ pažymos, 2020 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos rašto, taip pat teismas atkreipė dėmesį ir į šalių santuokos nutraukimo bylą, kurioje UAB „Stomatologinės implantacijos centras“ buvo įtraukta trečiuoju asmeniu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nei vienas iš įrodymų patikimai nepatvirtina esamos ieškovės skolos trečiajam asmeniui ir ieškovės skolos pripažinimo.
14. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018).
15. Teisėjų kolegija nesutinka su aptartais apeliacinio skundo argumentais, nes apylinkės teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantas, nesutikdamas su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymo turinio ir jų reikšmės, nurodo bendrojo pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti jam reikšmingas bylos aplinkybes.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog jis turėjo teisėtą pagrindą ieškovės atžvilgiu atlikti vienašališką įskaitymą, kad atliktas įskaitymas atitinka CK 6.130 ir 6.131 straipsniuose nustatytas įskaitymo sąlygas (CK 6.130, 6.131 straipsniai, CPK 177, 178, 185 straipsniai). Taigi, atsakovui neįrodžius, kad jo prievolė grąžinti 26 293,32 Eur skolą ieškovei pasibaigė teisėtai atliktu įskaitymu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė ieškinį tenkinti, priteisti šią sumą ieškovei.
17. Apibendrinus išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovo apeliacinio skundo argumentais sprendimą naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Atmetus apelianto apeliacinį skundą jam bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.