Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2768-580/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: e2A-2768-580/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12214-2022-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“
Atsakovas: D. T.

Kategorijos

2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-2768-580/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12214-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.18; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui D. T. dėl negrąžinto kredito, palūkanų, sutarties sudarymo mokesčio, administravimo mokesčio ir negautų pajamų priteisimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo D. T. priteisti 3 077,61 Eur negrąžintos paskolos, 1 031,84 Eur paskolos palūkanų, 81,12 Eur vėlavimo palūkanų, 93,30 Eur administravimo mokesčio, 530,03 Eur nuostolių, 27 proc. nuostolių atlyginimo, 227,36 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 33,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad:

1.1 2020-02-06 šalys sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 47886851 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 360 Eur vartojimo kreditą (3 124,80 Eur paskolos suma ir 235,20 Eur paskolos sutarties sudarymo mokestis) 60 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku mokėti paraiškos mokestį, paskolos grąžinimo įmokas pagal nustatytą grafiką, administravimo mokestį iki galutinio prievolės įvykdymo bei patvirtino, jog sutinka mokėti visus kitus mokesčius pagal sudarytą Sutartį;

1.2 ieškovė, refinansuodama atsakovo skolą, 2020-02-06 mokėjimo pavedimu 3 118,70 Eur pervedė atsakovo kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“ , 6,10 Eur pervedė į atsakovo banko sąskaitą, 235,20 Eur sutarties sudarymo mokestį įskaitė į UAB „Finansų bitė“ sąskaitą;

1.3 atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų, atsakovui išsiųstu raštišku pranešimu ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį nuo 2021-08-02;

1.4 ieškovas turi teisinį pagrindą ir reikalavimo teisę reikšti šį ieškinį atsakovo atžvilgiu ir reikalauti iš atsakovo priteisti pagal Sutartį nesumokėtas sumas, kurias vėliau ieškovas paskirstys Sutartyje nustatyta tvarka.

2. Atsakovas D. T. teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2020-02-06 paskolos (vartojimo kredito) sutarties Nr. 47886851 bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtintą sąlygą: „Paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, Palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Paskolos grąžinimo grafiką, Specialiosiose sąlygose nurodytos Palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro Paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi Paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos“, priteisė ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. T. 3 077,61 Eur negrąžinto kredito, 11,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 93,30 Eur administravimo mokesčio, 1 031,84 Eur pelno palūkanų, 530,03 Eur nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, 33,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 777,32 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 591,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo D. T. 17,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Nurodė, kad:

3.1 šalys per ieškovės administruojamą internetinę tarpusavio skolinimo platformą 2020-02-06 sudarė paskolos sutartį Nr. 47886851, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 3 124,80 Eur paskolą (vartojimo kreditą). ieškovė vartojimo kredito santykiuose su atsakovu veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 dalis), o Sutarties sudarymo mokestis yra ieškovės gaunamas atlyginimas. Ieškovė pagrįstai nutraukė Sutartį nuo 2021-08-02. Negrąžinta kredito dalis sudaro 3 077,61 Eur, kuri priteista iš atsakovo;

3.2 atsakovas yra sumokėjęs 7,84 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl ieškovei priteista 11,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalis, o reikalavimas, priteisti kitą sutarties sudarymo mokesčio dalį, atmestas dėl prieštaravimo Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalies imperatyviajai normai;

3.3 93,30 Eur skolos administravimo mokestį atsakovas turėjo sumokėti iki Sutarties nutraukimo. Reikalavimas priteisti šią sumą yra pagrįstas ir tenkintas;

3.4 atsakovas turėjo mokėti kredito grąžinimo įmokas ir mokėjimo (pelno) palūkanas iki 2025-01-15. Iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos atsakovas sumokėjo tik 90,88 Eur pelno palūkanų. Pagal mokėjimo grafiką likusi nesumokėta pelno palūkanų suma už šį laikotarpį sudaro 1 031,84 Eur. Ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 031,84 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos (2021-08-02). Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021-08-02) iki kreipimosi į teismą (2022-05-26) atsakovas, tinkamai vykdydamas Sutartį, būtų sumokėjęs 530,03 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, kurias sudaro atsakovo pagal mokėjimo grafiką turėtos sumokėti 27 proc. pelno palūkanos. Ši suma laikytina pagrįsta ieškovės negautų pajamų suma, todėl priteistina;

Šalies argumentai

3.5 ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 27 proc. pelno palūkanų, mokėtinų pagal Sutartimi patvirtintą mokėjimo grafiką už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Ieškovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo negautų pajamų forma už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki Sutarties termino pasibaigimo iš anksto priteisiama pagal Sutartį mokėtinų pelno palūkanų suma. Ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų). Laikytina, kad jos nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, o reikalavimas priteisti 27 proc. negautas pajamas atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas;

3.6 ieškovė prašo priteisti 81,12 Eur vėlavimo palūkanas, kurias ji, remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskaičiavo nuo pradelstų sumokėti kredito grąžinimo įmokų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos taikydama 27 proc. palūkanų normą. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 27 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas už pradelstas sumokėti įmokas vertintina kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį (0,05 proc. per dieną sudaro 18,25 proc. metinių palūkanų), ši sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje. Ši sąlyga teismo iniciatyva pripažįstama nesąžininga, todėl, ja grindžiamas reikalavimas priteisti 81,12 Eur vėlavimo palūkanų atmestas;

3.7 reikalavimas priteisti 33,06 Eur kompensuojamųjų palūkanų, paskaičiuotų nuo pradelstų įmokų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2021-08-02) taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5 proc. metinių palūkanų normą tenkintas. Tenkintas reikalavimas priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos (2022-05-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos nuo priteistos 4 777,32 Eur sumos;

3.8 proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteista 591,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovui tenka pareiga atlyginti 17,92 Eur valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Ieškovė UAB „Finansų bitė“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių dalyje dėl sutarties sudarymo mokesčio, nuostolių (negautų pajamų) bei vėlavimo palūkanų ir ieškinį tenkinti visiškai – priteisti 227,36 Eur sutarties sudarymo mokesčio, 27 proc. nuostolių atlyginimo, 81,12 Eur vėlavimo palūkanų bei 27 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą. Nurodo, kad:

4.1 ieškovės vertinimu, Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyti ribojimai netaikomi paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą atvejais. Teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatytus ribojimus, nepriteisdamas dalies sutarties sudarymo mokesčio. Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, kurią atsakovas, kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo grąžinti investuotojams. Paskolos sutarties nutraukimas prieš terminą nepanaikina ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatorės, teisės į Vartojimo kredito įstatyme ir kt. teisės aktuose numatytą atlygį. Iš atsakovo priteistinas likęs nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis – 227,36 Eur;

4.2 atsižvelgdama į pasikeitusią teismų praktiką, ieškovė prašė priteisti nuostolius, kaip negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs Sutartį. Dėl atsakovo neteisėto neveikimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) nevykdant prievolių pagal Sutartį, ieškovė patyrė nuostolių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. negavo mokėjimo palūkanų, kurias gautų atsakovui tinkamai vykdant Sutartį. Pagal kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Nežinant, kada atsakovas atsiskaitys po ieškinio pateikimo, prašoma priteisti nuostolių suma išreikšta procentiniu dydžiu. Priteistina 27 proc. nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. 2022-05-26 iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025-01-15) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 898,49 Eur sumos;

4.3 prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją. Teismas neteisingai vertino ieškovės reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas, todėl priteistina prašoma 81,12 Eur vėlavimo palūkanų suma.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo už akių dalis dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui nustatyto sutarties sudarymo mokesčio, jo turėtų nuostolių (negautų pajamų) bei vėlavimo palūkanų priteisimo.

8. Byloje nustatyta, kad 2020-02-06 ieškovė UAB „Finansų bitė“ ir atsakovas D. T. sudarė paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. 47886851, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 3 124,80 Eur vartojimo kredito sumą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti metines palūkanas, taikant 27 proc. palūkanų normą, Sutarties sudarymo mokestį bei administravimo mokestį Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iki 2025-01-15. Atsižvelgdama į tai, kad Sutartis buvo sudaryta refinansuojant 6 192,19 Eur atsakovės įsiskolinimą bendrovei UAB „IPF Digital Lietuva“, ieškovė, suteikdama paskolą pagal vartojimo kredito sutartį, 3 118,70 Eur pervedė atsakovo kreditorei UAB „IPF Digital Lietuva“, o likusią 6,10 Eur sumą pervedė atsakovui į jo banko sąskaitą.

9. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2021-08-02 paskolos Sutartį vienašališkai nutraukė. Duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

Dėl Sutarties sudarymo mokesčio

10. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo iš atsakovo priteisti likusią nesumokėtą Sutarties sudarymo mokesčio dalį – 227,36 Eur. Nurodo, kad teismas nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje numatytus ribojimus ir nepriteisė dalies sutarties sudarymo mokesčio. Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyti ribojimai netaikomi paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą atvejais. Sutarties sudarymo mokestis yra investuotos sumos dalis, kurią atsakovas, kaip paskolos gavėjas, įsipareigojo grąžinti investuotojams. Paskolos sutarties nutraukimas prieš terminą nepanaikina ieškovės, kaip tarpusavio skolinimo platformos organizatorės, teisės į Vartojimo kredito įstatymo ir kituose teisės aktuose numatytą atlygį.

11. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo dalį dėl Sutarties sudarymo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies. Atmesdamas reikalavimo dalį, teismas rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalimi ir sprendė, jog 7 proc. nuo atsakovo sumokėtos 138,07 Eur sumos (9,66 Eur), turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. ieškovės atlygio. Iš to išplaukia, kad, įvertinus atsakovo grąžintos sumos dydį, ieškovė turi teisę reikalauti tik ne didesnio kaip 19,32 Eur (9,66 x 2) atlygio (sutarties sudarymo mokesčio). Atsakovas yra sumokėjęs 7,84 Eur sutarties sudarymo mokesčio, todėl priteistina 11,48 Eur sutarties sudarymo mokesčio dalis, o kitoje dalyje (215,88 Eur) reikalavimą atmestinas, kaip prieštaraujantis Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalies imperatyviajai normai.

12. Byloje nustatyta, kad atsakovas sumokėjo tik dviejų mėnesių įmokas pagal Sutartimi patvirtintą įmokų mokėjimo grafiką, įskaitant 7,84 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalį, o liko nesumokėta 227,36 Eur Sutarties sudarymo mokesčio dalis. Ieškovė nesutinka su sutarties sudarymo mokesčio kvalifikavimu ir Vartojimo kredito įstatymo normų, reglamentuojančių atlygio ieškovei, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorei, taikymu.

13. Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalies normos redakcija įsigaliojo nuo 2018-06-15, priėmus 2018-06-05 Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIII-1241. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Ieškovė nurodo, kad taiko kainodarą, kai 50 proc. atlygio sudaro Sutarties sudarymo mokestis, o likusi 50 proc. atlygio dalis (administravimo mokestis) išdėliojama per visą paskolos terminą. Susipažinus su teismui pateiktu mokėjimo grafiku matyti, kad mokamą mėnesinę įmoką sudaro: paskolos grąžinimas; palūkanos; sutarties mokestis; administracinis mokestis. Tai rodo, kad Sutarties sudarymo mokestis yra mokamas visą Paskolos sutarties vykdymo laikotarpį.

14. Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalis turi būti taikoma, apskaičiuojant vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio dydį. Apeliantas yra Lietuvos Respublikoje veikiantis tarpusavio skolinimo platformos operatorius, valdantis tarpusavio skolinimo platformą www.finbee.lt, o atsakovas – vartojimo kredito gavėjas. Sutarties sudarymo mokestis pagal savo paskirtį laikytinas vartojimo kredito gavėjo mokamu atlygiu skolinimo platformos operatoriui. Portalo naudojimosi sutarties 2.22 punkte numatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis yra paskolos sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas Sutarties sudarymo mokestis, vartotojo mokamas organizatoriui. Portalo naudojimosi sutarties 10.5 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjas moka Sutarties sudarymo mokestį organizatoriui pagal Sutarties sudarymo metu galiojančius paslaugų įkainius. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.25 punkte nustatyta, kad Sutarties sudarymo mokestis yra šios Sutarties Specialiosiose sąlygose nurodytas mokestis už Sutarties sudarymą, vartotojo mokamas organizatoriui. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad mokamas 7 proc. Sutarties sudarymo mokestis. Taigi, Paskolos sutarties šalys bei mokėtinas Sutarties sudarymo mokestis atitinka Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dalyką.

15. Ieškovė taip pat nurodo, kad suteikiant paskolą atsakovui, 235,20 Eur sutarties sudarymo mokesčio suma buvo įskaityta į ieškovės sąskaitą (kaip dalis organizatoriui mokamo mokesčio), o atsakovas įsipareigojo šią sumą grąžinti kasmėnesinėmis įmokomis per Paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, todėl nutraukus Paskolos sutartį, jis turi grąžinti ieškovei likusią nesumokėtą sumą – 227,36 Eur, kuri bus grąžinta investuotojams. Aptariamą argumentą ieškovė grindžia savo santykiu su paskolos davėjais (investuotojais). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nurodo, kad byloje yra sprendžiamas klausimas dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovės įsipareigojimas paskolos davėjams, negali pakeisti Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalies reguliavimo dėl tarpusavio skolinimo platformos operatoriui vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio. Ieškovė turi teisinius santykius tiek su paskolos davėjais, tiek su kredito gavėjais, tačiau įsipareigojimai pagal Paskolos sutartį, kurie yra šios bylos nagrinėjimo dalykas, apima ieškovės teisinius santykius tik su kredito gavėju – atsakovu. Byloje nėra pagrindo vertinti ieškovės ir paskolos davėjų įsipareigojimų.

16. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Įstatymo XIII-1241 aiškinamajame rašte yra pabrėžiama, kad įstatymas nustato, kad paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią, kredito gavėjo grąžintos įmokos turi būti aiškinamos, kaip realiai grąžintos įmokos. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalį ir atliko skaičiavimą dėl atsakovo mokėtino Sutarties sudarymo mokesčio dydžio, įvertindamas vartojimo kredito gavėjo grąžintas įmokas. Šis skaičiavimas apeliaciniame procese neginčijamas.

17. Taip pat nesutiktina su apeliantės argumentu, kad Vartojimo kredito įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nustatyti ribojimai aktualūs tik Paskolos sutarties sudarymo metu, derinant paskolos sąlygas, bei tais atvejais, kai Paskolos sutartis vykdoma pagal grafiką, sutarties nenutraukiant prieš terminą. Tokios išimtys įstatyme nenumatytos, todėl toks įstatymo aiškinimas nėra pagrįstas.

18. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista dalis Sutarties sudarymo mokesčio.

Dėl nuostolių, kaip negautų pajamų, po sutarties nutraukimo priteisimo

19. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti teismo sprendimą ir priteisti 27 proc. nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, skaičiuojamų už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2022-05-26 iki visiško paskolos grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki paskolos sutarties termino pabaigos (2025-01-15) nuo pagal paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, neviršijant bendros 898,49 Eur sumos. Nurodo, kad ieškovė už sutartą mokestį (mokėjimo palūkanas) paskolinusi pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų vienašališkai nutraukusi Paskolos sutartį, iki šiol neatgavo paskolintų pinigų (3 077,61 Eur), bei sutartų 27 proc. mokėjimo palūkanų (898,49 Eur), tuo įrodytas ieškovės negautų pajamų (negautų mokėjimo palūkanų) faktas ir dydis.

Žemesnės instancijos teismas

20. Pirmosios instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl atsakovo nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, priteisdamas 530,03 Eur nuostolių atlyginimą, kuriuos sudaro atsakovo pagal mokėjimo grafiką turėtos sumokėti 27 proc. pelno palūkanos už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tačiau atmetė reikalavimo dalį dėl 27 proc. nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos ir neviršijant bendros 898,49 Eur sumos. Teismas vertino, jog ieškovė netiesioginius nuostolius už būsimą laikotarpį turėjo pagrįsti realiomis, o ne hipotetinėmis negautomis pajamomis, tačiau įrodymų nepateikė. Teismas laikė, kad nuostolius padengia įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

22. Apeliaciniame procese kilo ginčas dėl ieškovės nuostolių (negautų pajamų) dydžio už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino ieškovės teisę į nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo dienos, tačiau nuostolius skaičiavo, taikydamas ne ieškovės prašomą 27 proc. dydį, o taikė įstatyme nustatytą 5 proc. procesinių palūkanų dydį. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė neįrodė didesnių savo nuostolių (negautų pajamų) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme nei įstatyme nustatytos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos, bei sprendimo dalimi, kuria atmestas reikalavimas priteisti 27 proc. negautas pajamas už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą iki Sutarties termino pasibaigimo.

23. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

24. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

25. Šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl ieškovei mokėtinų 27 proc. mokėjimo (pelno) palūkanų, kurių mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal įmokų mokėjimo grafiką. Šalys vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025-01-15. Ieškovė už sutartą mokestį suteikė atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių įmokų nemokėjimu, 2021-08-02 nutraukė Paskolos sutartį, tačiau iki šiol neatgavo suteikto vartojimo kredito bei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal Paskolos sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Paskolos sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą bei dydį.

26. Tuo remiantis sprendžiama, kad ieškovei turi būti priteista 27 proc. negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Pirmosios instancijos teismas 27 proc. pelno palūkanas priteisė už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2022-06-15, kaip tai nurodyta ieškinyje). Taigi, ieškovei turi būti priteisiama negautų pajamų suma už laikotarpį nuo 2022-06-15 iki Paskolos sutarties termino pabaigos.

27. Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos. Paskolos sutarties bendrosios dalies 2.2.5 punkte taip pat buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino. Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo apeliantė, bet per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos.

28. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti negautas pajamas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, suteikiančia kredito davėjui, nutraukusiam sutartį, teisę reikalauti negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo (negautų pelno palūkanų forma), dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas papildomai priteisiant ieškovei iš atsakovės negautas pajamas, skaičiuojamas pagal aukščiau šioje nutartyje nurodytą tvarką, taikant skaičiavimo principą: negrąžintas kredito likutis Eur x 27 proc. / 100 proc. / 12 mėnesių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl vėlavimo palūkanų priteisimo

29. Apeliantė prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria nepriteista 81,12 Eur vėlavimo palūkanų. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos, praleidus mokėjimo terminą pagal Sutarties grafiką iki Sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.

30. Pirmosios instancijos teismas iš Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkto sąlygos formuluotės sprendė, kad joje nustatytos ne pelno, bet kompensacinės palūkanos, nes prievolė jas mokėti kredito gavėjui atsiranda pažeidus sutartį, t. y. neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmokas. Teismas vertino, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte įtvirtinta vartojimo kredito gavėjo pareiga mokėti 27 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas vertintina, kaip nustatanti didesnius mokesčius už įsipareigojimų nevykdymą, nei leidžiama pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Pirmosios instancijos teismas pripažino Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktą nesąžininga sutarties sąlyga, todėl atmetė ja grindžiamą ieškovės reikalavimą priteisti 81,12 Eur vėlavimo palūkanų.

31. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti priteisti jai iš atsakovo 81,12 Eur vėlavimo palūkanas, kurias ji, remdamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, paskaičiavo nuo pradelstų sumokėti kredito grąžinimo įmokų už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos taikydama 27 proc. palūkanų normą. Ieškovė nurodė, kad reikšdama šį reikalavimą remiasi kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis.

32. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.

34. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.13 punktą palūkanos yra pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 27 proc. dydžio palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Ginčo byloje dėl to nėra.

35. Nors apeliantė nurodo, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Kompensuojamoji palūkanų (CK 6.210 ir 6.261 straipsniai) funkcija pasireiškia, kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

36. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti įmoką, palūkanas ir kitus mokėjimus pagal paskolos grąžinimo grafiką, specialiosiose sąlygose nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo įmokos dalies, kurią sudaro paskolos suma kaip atlyginimas už naudojimąsi paskolos suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl jos, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo pagrįstai ir teisėtai buvo pripažintos kompensuojamosiomis palūkanomis.

37. Vadovaujantis išdėstytu, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, kurioje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, taikė CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalį ir sprendė, kad Paskolos sutarties 7.1 punkto sąlyga prieštarauja imperatyviam draudimui numatyti vartojimo kredito gavėjui kokias nors kitas netesybas, išskyrus įtvirtintas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 134 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, bendra bylinėjimosi išlaidų suma – 739 Eur. Nustatytas ieškinio tenkinimo procentas – 79,98 proc. Priėmus šią nutartį, tenkintina ieškinio dalis padidėja iki 95 proc. (5 675,80 Eur x 100 proc. / 5 972,81 Eur). Šioje dalyje keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, nustatant, kad ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 702,05 Eur.

39. Ieškovė apeliaciniame procese turėjo 27 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą. Apeliaciniame procese ginčas kilo dėl 1 206,97 Eur, apeliacinis skundas iš esmės tenkintas dalyje dėl 898,48 Eur, tai sudaro 75 proc. Ieškovei priteistina 20,25 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės UAB „Finansų bitė“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl nuostolių priteisimo už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Paskolos sutarties termino pabaigos (2025-01-15) ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. T. 27 proc. metinių palūkanų dydžio negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo 2022-06-15 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025-01-15) nuo pagal Paskolos sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (t. y. 2022-09-15 nuo 2 059,67 Eur; 2022-10-15 nuo 2 010,16 Eur; 2022-11-15 nuo 1 959,43 Eur; 2022-12-15 nuo 1 907,45 Eur; 2023-01-15 nuo 1 854,19 Eur; 2023-02-15 nuo 1 799,62 Eur; 2023-03-15 nuo 1 743,71 Eur; 2023-04-15 nuo 1 686,43 Eur; 2023-05-15 nuo 1 627,74 Eur; 2023-06-15 nuo 1 567,6 Eur; 2023-07-15 nuo 1 505,98 Eur; 2023-08-15 nuo 1 442,85 Eur; 2023-09-15 nuo 1 378,17 Eur; 2023-10-15 nuo 1 311,89 Eur; 2023-11-15 nuo 1 243,98 Eur; 2023-12-15 nuo 1 174,4 Eur; 2024-01-15 nuo 1 103,11 Eur; 2024-02-15 nuo 1 030.07 Eur; 2024-03-15 nuo 955,23 Eur; 2024-04-15 nuo 878,55 Eur; 2024-05-15 nuo 799,98 Eur; 2024-06-15 nuo 719,48 Eur; 2024-07-15 nuo 637,00 Eur; 2024-08-15 nuo 552,49 Eur; 2024-09-15 nuo 465,90 Eur; 2024-10-15 nuo 377,18 Eur; 2024-11-15 nuo 286,28 Eur; 2024-12-15 nuo 193,15 Eur; 2025-01-15 nuo 97,72 Eur.

Padidinti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. T. priteistą pirmosios instancijos teise turėtų bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 591,05 Eur iki 702,05 Eur (septyni šimtai du eurai 5 ct).

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Finansų bitė“ iš atsakovo D. T. 20,25 Eur (dvidešimt eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rūta BurdulienėJūra Marija StrumskienėRūta Veniulytė-Jankūnienė