- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-10
- Bylos Nr.
- 2A-1960-590/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00604-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Vidas Stankevičius (pran.), Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- K. B.
- Ieškovas
- UAB „Elektra“
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Elektra“ ieškinį atsakovui K. B. dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Elektra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo K. B. 6 660,97 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovas su atsakovu K. B. 2013-11-21 žodiniu susitarimu sudarė pavedimo sutartį, kuria atsakovas ieškovo vardu ir lėšomis įsipareigojo Vokietijos Federacinėje Respublikoje surasti ir nupirkti ieškovui reikalingą traktorių „JCB 3170“, kurio apytikslė kaina turėjo būti apie 35 000 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovo atlyginimas už šį darbą bus 600 Eur. 2013-11-21 atsakovui buvo išduotas įgaliojimas ieškovo vardu įgyti traktorinę techniką ir tvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus, atsakovui buvo išmokėta 3 000 Eur suma. Pažymėjo, jog atsakovas reikalingą traktorių surado ir įformino reikalingus pirkimo dokumentus ieškovo vardu, o ieškovas pagal traktoriaus pardavėjo, Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovės „Fritz-Brandt“ atsiųstą užsakymą ir sąskaitą, 2013-12-06 sumokėjo 38 000 Eur tiesiogiai pardavėjui. Nurodė, kad atsakovas iš esmės įvykdė šalių susitarimą, todėl ieškovas sutiko atsakovui sumokėti sutartą 600 Eur atlyginimą, tačiau atsakovas 2013-12-09 atvykęs pas ieškovą iš atsakovui išmokėtų 3 000 Eur sumos grąžino tik 500 Eur, motyvuodamas tuo, kad vykdydamas pavedimą patyrė papildomų išlaidų, mokant už specialų technikos prikabinimą ir transportavimą į Lietuvą. Ieškovas su tokiais atsakovo motyvais nesutiko, nes minėtos išlaidos buvo įskaičiuotas į bendrą ieškovo tiesiogiai sumokėtą kainą, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl patirtų išlaidų. Atsakovas liko skolingas 1 900 Eur sumą, kas remiantis oficialiu Lietuvos banko nustatytu lito ir euro kursu atitinka 6 560,32 Lt sumą (atsakovui išmokėta 3 000 Eur, iš kurių 600 Eur atsakovo atlyginimas, 500 Eur grąžinta ieškovui – skola 1 900 Eur). Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl pinigų grąžinimo, tačiau atsakovas į ieškovo raginimus nereagavo, pinigų negrąžino, jokių rašytinių dokumentų apie patirtas išlaidas nepateikė. Ieškovas paskaičiavo atsakovui 100,65 Lt dydžio palūkanas, bendra atsakovo įsiskolinimo suma – 6 660,97 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas K. B. atsiliepimu prašė ieškovo UAB „Elektra“ ieškinį atmesti. Nurodė, kad dėl traktoriaus „JBC 3170“ įsigijimo tarp ieškovo ir atsakovo buvo 2013-11-21 sudaryta trumpalaikė darbo sutartis, kurios pagrindu 2013-11-21 atsakovui buvo išduotas įgaliojimas ieškovo vardu atstovauti jo interesus įsigyjant traktorinę techniką bei tvarkant su tuo susijusius dokumentus. 2013-11-25 atsakovui buvo išmokėtas 3 000 Eur avansinis mokėjimas už traktorių. Atsakovas įvykdė susitarimą ir surado ieškovui reikiamą traktorių, todėl ieškovas turėjo atsakovui sumokėti 600 Eur sutartą atlyginimą. Atsakovas patvirtino, kad atvykęs pas ieškovą jam grąžino 500 Eur iš duoto 3 000 Eur avanso. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovo papildomai pirktas priekabos sukabinimo įtaisas, kuris ieškovui nereikalingas, buvo įskaičiuotas į bendrą ieškovui tiesiogiai pardavėjui sumokėtą kainą, kaip ir visos traktoriaus transportavimo išlaidos iki Klaipėdos uosto. Atsakovas tiesiogiai su įmonės direktoriumi J. Š. bendravo telefonu dėl perkamo traktoriaus, taip pat buvo sutarta pirkti priekabos sukabinimo įtaisą. Traktorius buvo parduotas už 38 000 Eur, o priekabos sukabinimo įtaisas – už 1 300 Eur. Ieškovas sumokėjo už traktorių 38 000 Eur, o atsakovas sumokėjo už traktoriaus transportavimą ir priekabos sukabinimo įtaisą 1 870 Eur iš ieškovo duotos 3 000 Eur sumos. Nurodė, kad ieškovui buvo pateikti visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Pažymėjo, jog ieškovas kurį laiką naudojosi priekabos sukabinimo įranga, o vėliau pranešė, kad ši priemonė jam nebereikalinga.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-12-02 sprendimu ieškovo ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo K. B. ieškovo UAB „Elektra“ naudai 6 660,97 Lt be pagrindo įgyto turto, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014-04-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 322,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad ieškovą ir atsakovą siejo pavedimo teisiniai santykiai, t. y. ieškovas 2013-11-21 surašė atsakovui įgaliojimą, pagal kurį atsakovui buvo suteikti įgaliojimai atstovauti ieškovo interesus įsigyjant traktorinę techniką bei tvarkant su tuo susijusius dokumentus. Atsakovui 2013-11-25 buvo sumokėtas 3 000 eurų avansas traktorinės technikos pirkimui. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas kasos išlaidų orderis patvirtina bei šalys to fakto neneigė, kad atsakovas gavo ginčo pinigus iš ieškovo, pasibaigus pavedimo santykiams, atsakovas grąžino ieškovui tik dalį sumos, t. y. 500 eurų, likusios sumos ieškovui neperdavė. Teismas sprendė, jog tokiu būdu atsakovas šias pinigines lėšas įgijo teisėtu pagrindu pagal pavedimo sutartį ir jų perdavimo metu šis pagrindas nebuvo išnykęs, o pinigų perdavimo faktas reiškė pavedimo sutarties vykdymą, tačiau vėliau, t. y. 2013-12-09, šis teisėtas pagrindas išnyko, nes pavedimo santykiai pasibaigė, atsakovas grąžino dalį lėšų ieškovui, todėl sumokėtas avansas pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas turi būti grąžintas ieškovui. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio piniginių lėšų panaudojimo faktą, taip pat nevykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas ieškovo ieškinį tenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime klaidingai nustatė, kad atsakovą ir ieškovą siejo pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str.). Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Nagrinėjamos bylos atveju tokie santykiai tarp atsakovo ir ieškovo nesusiklostė. Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek ir teisme atsakovas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2013-11-21 buvo sudaryta trumpalaikė darbo sutartis, kurios pagrindu 2013-11-21 atsakovui buvo išduotas įgaliojimas ieškovo vardu atstovauti jo interesus įsigyjant traktorinę techniką bei tvarkant su tuo susijusius dokumentus. Abu sutarties egzempliorius po pasirašymo pasiliko ieškovas, kuris šios sutarties nei teismui, nei atsakovui nepateikė, neigdamas tokios sutarties buvimo faktą. Ieškovas taip pat teismui nepateikė ir jo nurodomos pavedimo sutarties, todėl teismas nepagrįstai ieškovo ir atsakovo santykius kvalifikavo kaip pavedimo santykius ir su tuo susijusias šalių teises ir pareigas, kas turėjo įtakos neteisingam sprendimo priėmimui. Pažymi, jog teismas, spręsdamas ginčą, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą. Ieškovas savo reikalavimus grindžia 2013-11-21 pavedimo sutarties pagrindu, nors faktiškai tarp atsakovo ir ieškovo buvo susiklostę darbo santykiai, kurių neneigia ir pats ieškovas, patvirtindamas, jog už nurodyto darbo atlikimą, t.y. traktorinės technikos suradimą ir reikalingų dokumentų sutvarkymą buvo sutartas darbo užmokestis 600 Eur. Akivaizdu, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, reguliuojami Darbo kodekso normomis, o įgaliojimas išduotas CK 2.176 str. pagrindu, todėl tariamai pažeistos teisės pirmiausia turi būti ginamos remiantis Darbo kodekso teisės normomis, reguliuojančiomis darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas ir nepagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė 6660,97 Lt, kaip be pagrindo įgytą turtą. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio piniginių lėšų panaudojimo faktą, taip pat nevykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus. Pažymėtina, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu pats ieškovas pateikė rašytinius įrodymus: 2013-12-16 sąskaitą Nr. 130279 bei užsakymą. Šių rašytinių įrodymų turinys patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas įsigijo naudotą traktorių JCB 3170 bei priekabos sukabinimo įtaisą. Ginčas iškilo dėl priekabos sukabinimo įtaiso įsigijimo ir apmokėjimo, taip pat ieškovo įsigytos technikos transportavimo apmokėjimo. Teismas, spręsdamas ginčą, visiškai nevertino nurodytų rašytinių įrodymų turinio. Pagal 2013-12-16 sąskaitą Nr. 130279 ieškovas pardavėjui sumokėjo tik už naudotą traktorių. Jokių dokumentų, patvirtinančių apmokėjimą už priekabos sukabinimo mechanizmą ieškovas nepateikė. Už priekabos sukabinimo įtaisą atsakovas sumokėjo iš jam duoto 3 000 Eur avansinio mokėjimo. Iš viso pardavėjui atsakovas sumokėjo 1 870 Eur (1 300 Eur už priekabos sukabinimo įtaisą + 570 Eur už transportavimą iki Klaipėdos iš Kylio = 1 870 Eur). Ieškovui buvo pateikti visi išlaidas pagrindžiantys dokumentai. Ieškovo atstovas direktorius J. Š. sutiko su visomis pardavėjo nurodytomis sąlygomis – tiek dėl sukabinimo įtaiso įsigijimo ir apmokėjimo grynais, tiek dėl transportavimo iš Bremeno iki Kylio apmokėjimo. Nurodo, kad atsakovas kreipėsi į pardavėją, kuris raštu patvirtino 570 Eur sumos sumokėjimo už transportavimą faktą, taip pat nurodė, kad visi kiti dokumentai, susiję su parduotu traktoriumi bei priekabos sukabinimo įtaisu ir jų gabenimu perduoti pirkėjui, t. y. ieškovui, o pardavėjas jų neturi. Kadangi teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nei atsakovui, nei jo atstovui nedalyvaujant, atsakovas negalėjo pateikti teismui iš pardavėjo gauto raštiško patvirtinimo apie jam sumokėtą 570 Eur sumą už ieškovo įsigytos technikos transportavimą, kas patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes, todėl, siekiant nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, iškilo šio įrodymo pateikimo būtinybė apeliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Elektra“ atsiliepimu į atsakovo K. B. apeliacinį skundą prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-12-02 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šalys 2013-11-21 žodiniu susitarimu sudarė pavedimo sutartį, kuria apeliantas ieškovo vardu ir lėšomis įsipareigojo Vokietijos Federacinėje Respublikoje surasti ir nupirkti ieškovui reikalingą traktorių „JCB 3170“, kurio apytikslė kaina turėjo būti apie 35 000 Eur. Šalys taip pat žodžiu sutarė, kad už šią paslaugą ieškovas sumokės apeliantui sutarto dydžio atlyginimą už pavedimo sutarties įvykdymą. Šalių susitarimas buvo įformintas ieškovui išdavus įgaliojimą apeliantui veikti ieškovo vardu įgyjant traktorinę techniką. Be to, tinkamam pavedimo vykdymui, kiek tai susiję su galimo avansinio mokėjimo už traktorių užtikrinimu, ieškovas iš bendrovės kasos apeliantui išmokėjo 3 000 Eur sumą, dėl kurios dalies grąžinimo ir kilo šalių ginčas. Taigi, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, kuriose reglamentuojami pavedimo civiliniai teisiniai santykiai. Pažymi, jog pareikštame skunde apeliantas, kaip ir atsiliepime į ieškinį, melagingai teigia, jog tarp šalių neva buvo sudaryta darbo sutartis ir būtent jos pagrindu apeliantas atliko aukščiau minėtus veiksmus. Šių savo teiginių apeliantas visiškai negalėjo patvirtinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepaaiškindamas ir apsimestinai negalėdamas prisiminti jokių neva tai sudarytos darbo sutarties sąlygų. Teismas teisingai įvertino įrodymų visumą ir priėmė teisingą sprendimą, nes jokia darbo sutartis tarp šalių niekada nebuvo sudaryta. Pažymi, jog apeliantas iš esmės įvykdė šalių susitarimą ir ieškovas sutiko sumokėti atsakovui sutartą 600 Eur atlyginimą. Tačiau apeliantas, atvykęs pas ieškovą, iš atsakovui išmokėtų 3 000 Eur sumos grąžino tik 500 Eur, motyvuodamas tuo, kad apeliantas, vykdydamas pavedimą, neva tai patyrė papildomų išlaidų mokant už specialų technikos prikabinimą ir transportavimą į Lietuvą, tačiau negalėjo pateikti jokių savo nurodomas aplinkybes patvirtinančių dokumentų, kurių pagrindu ieškovas galėtų išmokėtos sumos panaudojimą fiksuoti savo buhalterinėje apskaitoje. Be kita ko, apeliantas nepateikė ieškovui jokių savo neva patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų nei atvykęs pas ieškovą, nei gavęs ieškovo pretenziją, nei nagrinėjant šalių ginčą teisme, dėl to pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog apeliantas, atskaičiavus jam mokėtiną atlyginimą už įvykdytą pavedimą, liko skolingas ieškovui 1 900 Eur sumą, kurią pareikštu ieškiniu ir prašė priteisti ieškovas. Pažymi, jog apeliantas negalėjo objektyviai pagrįsti, kokiu būdu buvo panaudotos jam išmokėtos lėšos, nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų ir tik bandė savo subjektyviu aiškinimu pagrįsti, kad neva Vokietijos bendrovė priėmė iš jo grynus pinigus ir neišdavė jokio tai patvirtinančio oficialaus dokumento. Maža to, apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog kadangi priekabos įtaisas buvo naudotas, todėl pardavėjas negalėjo už jo įsigijimą išrašyti sąskaitos. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja patys sau ir bylos medžiagai. Pažymėtina, kad ir pats ieškovo įsigytas traktorius buvo naudotas, tačiau tai nesutrukdė pardavėjui registruota pašto siunta pateikti ieškovui PVM sąskaitos-faktūros, kurioje taip pat nurodytas ir apelianto minimas sukabinimo įtaisas, apmokėjimui, kas tik dar kartą patvirtina apelianto nesąžiningumą ir akivaizdų melavimą teismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei tai, kad apeliantas nepateikė apskritai jokių įrodymų, teismas visiškai teisingai konstatavo, kad apelianto veiksmai atitinka visas įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas sąlygas šalių teisinius santykius kvalifikuoti kaip nepagrįstą praturtėjimą ir vadovaudamasis CK 6.237 str., numatančiu, jog gali būti išreikalautas bet koks be pagrindo įgytas turtas, įskaitant pinigines lėšas, tenkino ieškinį. Nurodo, kad apeliantas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, o neigdamas šias aplinkybes nevykdė pareigos domėtis proceso eiga, rūpintis greitu ir koncentruotu bylos išnagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti panaikintas dėl apeliacinio skundo argumentų, jog bylą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantui. Taip pat pažymėtina, jog šalies atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl jo užimtumo kitoje byloje paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, dėl ko galėtų būti atidėtas teismo posėdis. Teismas, nutardamas bylą nagrinėti nedalyvaujant apeliantui ir jo atstovui, išdėstė pagrįstus teisinius argumentus, kodėl netenkina apelianto atstovo prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant apeliantui ir jo atstovui. Pažymi, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekia ne savo teisių gynybos, bet sutrukdyti procesui ir kiek įmanoma ilgiau užvilkinti priverstinio išieškojimo iš jo veiksmus, todėl, vadovaujantis CPK 95 str., jam skirtina bauda, kurios pusė turėtų būti skiriama ieškovui, kaip sąžiningai ir rūpestingai proceso šaliai. Nurodo, kad šalių ginčas teisme yra nagrinėjamas jau nuo 2014 m. birželio mėnesio, todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko pasiruošti bylos nagrinėjimui bei visus savo atsikirtimus į ieškinį patvirtinančius įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis jau pirmosios instancijos teisme, nėra jokio teisinio pagrindo priimti ir vertinti kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus, kurių įrodomoji reikšmė itin abejotina.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir netinkamai kvalifikavo ieškovo ir atsakovo teisnius santykius. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Elektra“ 2013-11-21 išdavė atsakovui K. B. įgaliojimą atstovauti UAB „Elektra“ interesus, įsigyjant traktorinę techniką bei tvarkant su tuo susijusius dokumentus, o 2013-11-25 išdavė atsakovui 3000 eurų traktorinės technikos pirkimui (b.l. 7, 9). Byloje nėra ginčo, kad šalys susitarė dėl 600 eurų atlyginimo už pavedimo įvykdymą. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad tarp šalių susiklostė atlygintinio pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 str., 6. 758 str.). Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, nes byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokios sutarties sudarymą. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė ir neprašė jų išreikalauti, todėl laikytina, kad neįrodė savo atsikirtimuose į ieškinį nurodytų aplinkybių (CPK 178 str.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad atsakovas įvykdė pavedimą, t.y. surado traktorinę techniką, ieškovas už traktorinę techniką sumokėjo Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei „Fritz-Brandt“ 38 000 eurų sumą, už kurią nusipirko panaudotą traktorių JCB 3170 su priekabos sukabinimo įtaisu (b.l. 10-16). Atsakovui įvykdžius pavedimą, ieškovo ir atsakovo pavedimo santykiai baigėsi (CK 6.123 str. 1 d., 6.763 str. 1 d.).
Pagal CK 6.764 str. 4 d. pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. Kaip minėta, atsakovas iš ieškovo gavo 3000 eurų, todėl atskaičius sutartą 600 eurų atlyginimą už pavedimo vykdymą, ieškovui privalėjo grąžinti 2400 eurų. Atsakovas grąžino ieškovui tik 500 eurų (b.l. 17), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl negrąžintos sumos priteisimo ieškovui CK 6.764 straipsnio 4 dalies pagrindu. Kolegijos vertinimu, pastaroji materialinės teisės norma yra pakankama priteisti iš atsakovo ieškovui negrąžintą sumą, kuri nebuvo panaudota pavedimo vykdymui. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi dar CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia pareigą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas dėl atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų. Apeliantas pateikė įrodymus, kad už traktoriaus JCB 3170 transportavimą bendrovei „Fritz-Brandt“ grynais sumokėjo 570 eurų (b.l. 85,86). Kolegija sprendžia, kad pastarojo įrodymo atsakovas neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teisme, nes teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui ir jo atstovui. Pirmosios instancijos teisme atsakovas bylą vedė per advokato padėjėją. Pastarasis prašė atidėti 2014-11-12 9.30 val. paskirtą teismo posėdį dėl užimtumo tuo pačiu laiku kitoje byloje, kurioje posėdžio laikas buvo paskirtas anksčiau. Teismas atmetė prašymą, nes nustatė, kad atsakovo atstovas tuo pačiu metu nebuvo užimtas kitoje byloje. Tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovo atstovas advokato padėjėjas Valdas Rakauskas 2014-11-12 9 val. iš tikrųjų dalyvavo teismo posėdyje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-3372-545/2014, todėl objektyviai negalėjo dalyvauti teismo posėdyje Ukmergės rajono apylinkės teisme. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir CPK 314 straipsnyje numatytas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo sąlygas, kolegija sprendžia, kad yra pagrindo pateiktą įrodymą priimti apeliacinės instancijos teisme ir šio įrodymo pagrindu pakeisti teismo sprendimą, sumažinus iš atsakovo priteistą 6660,97 Lt sumą 570 eurais (1968,09 Lt) ir priteisti iš atsakovo 1359,15 eurų (6660,97 Lt – 1968,09 Lt = 4692,88 Lt).
Kitoje dalyje atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, nes atsakovas neįrodė, kad vykdydamas ieškovo pavedimą, turėjo dar ir kitų išlaidų (CPK 178 str.).
Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. 30 proc. sumažinus iš atsakovo priteistą sumą, keičiamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Iš atsakovo priteista 2322 Lt (672,50 eurų) bylinėjimosi išlaidų suma sumažinama 201,75 Eurais, iki 470,75 eurų (CPK 93 str. 5 d.).
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, kas sudaro 57,92 eurus. Atsižvelgiant į patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį iš ieškovo UAB „Elektra“ atsakovo K. B. naudai priteisiama 17,38 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).
Pagal CPK 98 str. 1 d. išlaidos už advokato ir padėjėjo pagalbą priteisiamos šaliai, kurios naudai priimamas teismo sprendimas. Byloje nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo nutartis yra priimta ieškovo naudai, nes apeliacinės instancijos teismas patenkino tik 30 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų. Todėl išlaidos už advokato pagalbą priteisiamos ieškovo naudai. Ieškovas pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme už advokato pagalbą sumokėjo 770,96 eurų. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, atsiliepimų apeliacinius skundus turinį ir apimtį, bei Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, iš atsakovo K. B. ieškovo UAB „Elektra“ naudai priteisiama 460 eurų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir pakeistą dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovo UAB „Elektra“ naudai 1359,15 eurų skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2014-04-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 470,75 eurų bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Elektra“ atsakovo K. B. naudai 17,38 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovo UAB „Elektra“ naudai 460 eurų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.