Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-04-01 · Civilinė byla Nr. e2-1180-1090/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-01
Bylos Nr.
e2-1180-1090/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23396-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jan Maciejevski
Ieškovas
G. M.
Atsakovas
D. S.
Trečiasis asmuo
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1180-1090/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23396-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski,sekretoriaujant Renatai Vasiliauskienei,dalyvaujant ieškovei G. M., ieškovės atstovui advokato padėjėjui O. R.,atsakovei D. S.,trečiajam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovei D. S. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – V. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė G. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, atsakovei D. S., kuriuo prašo: 1) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2 362,50 Eur dydžio išlaikymo pilnamečiam vaikui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki vidurinio išsilavinimo įgijimo dienos (2019 m. liepos 14 d.), skaičiuojant po 225,00 Eur dydžio išmokas per mėnesį; 2) priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodo, kad ji yra trečiojo asmens V. M. ir atsakovės D. S. dukra. 2002 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės tėvai išsiskyrė, o ieškovė pradėjo gyventi su atsakovės motina (savo senele), vėliau – su tėvu. 2008 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo sprendimu ieškovės gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, iš atsakovės buvo priteistas 34,18 Eur (118,00 Lt) dydžio išlaikymas iki ieškovės pilnametystės, kurios ji sulaukė 2018 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė teigia, jog jų ryšys su mama yra nutrukęs, beveik 10 metų jos nebendrauja ir atsakovė nebeteikė išlaikymo ieškovei nuo jos pilnametystės dienos. Tačiau, ieškovės teigimu, nuo pilnametystės suėjimo (2018 m. rugpjūčio 31 d.) iki mokyklos – (duomenys neskelbtini) – baigimo (2019 m. liepos 14 d.) materialinė parama jai buvo būtina, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotrapį, kuriuo ieškovė mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovė pažymėjo, jog mokymosi metu ji negalėjo dirbti, nekilnojamojo turto neturi, turi vieną 1999 m. gamybos transporto priemonę, gyvena nuomojamame bute, už kurį moka 250,00 Eur per mėnesį, todėl jai reikalinga materialinė parama.

3. Ieškovės skaičiavimu, jos išlaidoms per mėnesį ginčo laikotarpiu buvo reikalinga 450,00 Eur suma, kurią sudarė: būreliai – 30,00 Eur; pietūs mokykloje – 40,00 Eur; išlaidos maistui namuose – 50,00 Eur; higienos prekėms – 30,00 Eur; komunalinių mokesčių dalis – 30,00 Eur; nuomos mokestis – 250,00 Eur; išlaidos kurui – 20,00 Eur; drabužiams ir avalynei – 40,00 Eur; korepetiroriaus pamokoms – 40,00 Eur; mokymosi priemonėms – 20,00 Eur. Taigi, atsakovei tenkanti ieškovės išlaikymo (paramos) dalis siekia 225,00 Eur per mėnesį. Kadangi nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. iki 2019 m. liepos 14 d. praėjo 10,5 mėnesių, iš atsakovės priteistinas 2 362,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas (225 x 10,5)-(1 t., el. b. l. 28-32).

Atsiliepimas

4. Atsakovė pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovė nurodė, jog priešingai, nei teigia ieškovė, pastaroji su tėvu negyveno 10 metų, o nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2017 m. kovo mėn. gyveno su atsakove, taip pat pažymėjo, jog ieškovės nurodomos išlaidos (nuomos mokestis, išlaidos būreliams ir maistui) už laikotarpį, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, yra nepagrįstos ir neįrodytos byloje esančiais duomenimis. Atsakovė mano, kad nėra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų sąlygų jos prievolei mokėti pilnametei dukrai išlaikymą kilti. Visų pirma, įvertinus ieškovės turimas galimybes naudotis prabangos prekėmis ir paslaugomis (t. y. savarankiškai nuomotis butą, išlaikyti automobilį, keliauti užsienio šalyse), įvertinus ieškovės pasyvų elgesį materialinei paramai gauti (t. y. kreipimasis paramos pasibaigus laikotarpiui), bei jos nesąžiningą elgesį (t. y. realios savo turtinės padėties neatskleidimas), laikytina, jog ieškovei atsakovės materialinė parama ginčo laikotarpiu nebuvo būtina. Antra, grįsdama sunkią savo pačios turtinę padėtį, atsakovė nurodė, jog jos ir sugyventinio M. M. pajamos yra minimalios, jie augina 2005 metais gimusias dvynukes, lankančias vidurinę mokyklą, gyvena bute panaudos sutarties pagrindais, moka būsto komunalinius mokesčius, kurie sudaro apie 180,00 Eur per mėnesį, atsakovė turi dalį buto, tačiau šiuo metu jame gyvena jos tėvai, kito vertingo turto neturi, taigi, priteisus iš jos materialinę paramą ieškovei iš esmės pablogėtų atsakovės ir jos šeimos materialinė padėtis. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovė vertina ieškovės ieškinio pateikimą kaip piktnaudžiavimą šeimos teisėmis ir prašo ieškinį atmesti (1 t., el. b. l. 58–62).

5. Trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog palaiko patikslintą ieškinį ir prašo jį tenkinti jame išdėstytais argumentais. Paaiškino, kad ieškovės ryšiai su atsakove nutrūko 2017 m. kovo 17 d. 2019 m. sausio 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl paramos suteikimo, tačiau atsakovė paramą ieškovei teikti atsisakė. Nurodė, kad su R. Š. draugauja nuo 2017 m. 2018 m. liepos mėnesį R. Š. išsinuomojo butą, o sulaukusi pilnametystės, ieškovė persikėlė gyventi pas darugą R. Š. Paaiškino, kad buto nuoma kainuoja 500,00 Eur per mėnesį, ieškovė prie šių išalidų padengimo prisidėjo pagal galimybes. Ieškovės paskaičiavimu jos mėnesines išlaidas ginčo laikotarpiu sudarė: 15,00 Eur už sporto klubo „Lemon Gym“ lankymą; apie 10,00 Eur už savanorišką veiklą Raudonajame Kryžiuje; 5,80 Eur naudojantis viešuoju transportu (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. kovo mėn.); 2019 m. kovo mėnesį ieškovė už 400,00 Eur įsigijo automobilį; 40,00 Eur už pietus mokykloje; išlaidos maistui namuose sudarė apie 50,00 Eur; 30,00 Eur išlaidos higienos prekėms; 30,00 Eur – komunaliniams mokesčiams; išlaidos kurui nuo 2019 m. kovo mėnesio sudarė apie 20,00 Eur; išlaidos korepetitorių paslaugoms laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki 2019 m. birželio mėnesio sudarė apie 270,00 Eur; išlaidos drabužiams ir avalynei sudarė apie 40,00 Eur; 20,00 Eur – mokymosi priemonėms. Paaiškino, kad ginčo laikotarpiu ieškovę išlaikė jos tėvas (trečiasis asmuo), močiutė (tėvo motina) ir jos draugas R. Š. Nurodė, jog jos močiutė (tėvo motina) gyvena vieno kambario bute, todėl sulaukusi pilnametystės ji nebeturėjo galimybių gyvent su močiute, todėl persikėlė gyventi pas draugą. Paaiškino, kad šiuo metu ji dirba su pertraukomis. Pažymėjo, kad gyventi pas kitą močiutę (atsakovės motiną) ji neturi galimybės, nes ji gyvena toliau ir būtų nepatogus susisiekimas. Nurodė, kad iš gautos draudimo išmokos, kuri buvo skirta jos gyvenimo pradžiai, ji įsigijo automobilį. Taip pat nurodė, kad paskutinį brandos egzaminą ji laikė 2019 m. birželio 17 d., o brandos atestatas jai išduotas buvo 2019 m. liepos 14 d., todėl ieškovė išlaikymo įsiskolinimą skaičiuoja iki minėtos datos.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismo posėdyje ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Atsiliepimas

8. Atsakovė teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko atsiliepime išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad ieškovė dėl gyvenamosios vietos galėjo kreiptis į atsakovės motiną (savo močiutę) ir tokiu būdu sumažinti savo išlaidas. Atsakovės žiniomis, ieškovė mokydamasi mokykloje dirbdavo parduotuvėje, todėl siekdama save aprūpinti galėjo dirbti ir taip save išlaikyti. Nurodė, kad sporto klubas nėra būrelis, todėl tokios išlaidos nėra būtinos, taip pat ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė išlaidas korepetirorių paslaugoms, todėl šios išlaidos nepagrįstos. Pažymėjo, jog atsakovė, kol ieškovė buvo nepilnametė, mokėjo draudimo įmokas, kad ieškovė sulaukusi pilnametystės gautų draudimo išmoką savarankiško gyvenimo pradžiai. Atsakovės teigimu, draudimo išmokos turėjo pakakti ieškovei save išlaikyti iki ji baigė vidurinę mokyklą. Paaiškino, kad atsakovė yra baigusi specialius mokymus pagal Užimtumo tarnybos programą, jos darbo patirtis yra nuo pardavėjos iki „pats sau direktorius“. Nurodė, kad atsakovė turi automobilį, registruotą partnerio (sugyventinio) vardu, kurį jie nuomoja įmonei už 40,00 mokestį per mėnesį, t. y. eksploatacinėms išlaidoms padengti. Paaiškino, kad atsakovės ryšys su ieškove nutrūko, pastarajai, atsakovės teigimu, nepagrįstai apkaltinus atsakovės sugyventinį seksualinio smurto prieš ieškovę naudojimu. Minėto kaltinimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pažymėjo, kad atsakovė šiuo metu augina du nepilnamečius vaikus (dvynius), kuriuos atsakovė turi išlaikyti.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. M. nurodė, jog 2002–2007 m. ieškovė gyveno su atsakovės motina (močiute). Trečiasis asmuo tuo metu mokėjo ieškovės išlaikymui po 17,38 Eur (60,00 Lt) per mėnesį. Nuo 2007 m. pabaigos ieškovė pradėjo gyvent su trečiuoju asmeniu. 2008 m. rudenį trečiasis asmuo kreipsėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovei nuo 2008 m. iki 2011 m. nemokant išlaikymo ieškovei, trečasis asmuo kreipėsi į teismą dėl išlaikymo iš atsakovės priteisimo. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovės išlaikymą ieškovei, kuri tuo metu buvo nepilnametė, mokamą po 57,92 Eur (200,00 Lt) per mėnesį. Nuo 2012 m. iki 2015 m. ieškovė gyveno su atsakovės motina (močiute). Nuo 2015 m. iki 2017 m. kovo 17 d., kai įvyko tarp šalių konfliktas, ieškovė gyveno su atsakove. 2017 m. pavasarį trečiajam asmeniui paėmus ieškovę iš globos institucijos, ieškovė vėl pradėjo gyventi su trečiuoju asmeniu. 2018 m. pradžioje ieškovė pradėjo gyventi su trečiojo asmens motina (močiute), iki ieškovė 2018 m. rugsėjo mėnesį persikėlė gyventi pas draugą. Nurodė, kad kol ieškovė gyveno su jo motina (močiute) atsakovė ir trečiasis asmuo teikė išlaikymą dukrai po 60,00 Eur kiekvienas, o nuo ieškovės pilnametystės iki ji baigė vidurinę mokyklą trečiasis asmuo teikė dukrai paramą, mokėdamas po 60,00 Eur kas mėnesį pavedimu, taip pat duodavo ieškovei pinigus grynais iki 90,00 Eur per mėnesį. Nurodė, kad jis ir šiuo metu teikia pagal galimybes paramą ieškovei. Patvirtino, kad investicinio draudimo sutartis, pagal kurią naudos gavėja buvo paskirta ieškovė, buvo sudaryta ieškovės savarankiško gyvenimo pradžiai finansuoti. Nuo 2008 m. iki 2011 m. atsakovė vietoje išlaikymo mokėjo draudimo įmokas, o nuo 2011 m. atsakovė mokėjo ir draudimo įmokas ir išlaikymą ieškovei. Trečiojo asmens žiniomis, atsakovės turtinė padėtis yra blogesnė nei jo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui priteisimo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, tačiau pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi; Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą.

11. Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192¹ straipsnyje įtvirtino, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 1 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ str. 3 d.).

12. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad būtent tuo tikslu, kad būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė CK 3.194 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, todėl tėvai taip pat privalo padėti moksleiviui, atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino ir pagrindinio išsilavinimo, kuris vėliau taptų pamatu siekiant aukštesnio išsilavinimo ar profesijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; ir kt.).

13. Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, turi būti vertinama ar sunki vaikų turtinė padėtis, ar paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojo visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ar sąžiningai vykdo pareigą mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; ir kt.).

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė G. M. yra atsakovės D. S. ir trečiojo asmens V. M. dukra, gimusi (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 6, 8). (duomenys neskelbtini) ieškovė tapo pilnamete. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo tapimo pilnamete iki šiol ieškovė gyvena su draugu R. Š. jo nuomojamame bute. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-4084-631/2008, ieškovės gyvenamąją vietą nustatė su trečiuoju asmeniu (tėvu), o iš atsakovės priteisė 34,18 Eur (118,00 Lt) dydžio išlaikymą ieškovei iki jos pilnametystės (1 t., el. b. l. 21–23). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. N2-11349-131/2011, pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 57,92 Eur (200,00 Lt) dydžio išlaikymą iki ieškovės pilnametystės (1 t., el. b. l. 146–149). Byloje nėra ginčo, jog ieškovei sulaukus pilnametystės (duomenys neskelbtini), atsakovė išlaikymo (paramos) pilnametei dukrai neteikė. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės (motinos) paramos (išlaikymo) įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini), kuomet ji tapo pilnamete, iki 2019 m. liepos 14 d., t. y. brandos atestato ieškovei įteikimo. Atsakovė savo prievolę mokėti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai ginčija šiais pagrindais: 1) ieškovei parama nebuvo būtina; 2) atsakovė dėl savo turtinės padėties neturėjo galimybių teikti savo pilnametei dukrai išlaikymo (paramos).

15. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlaikymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iki ieškinio padavimo teismui dienos teiktinas išlaikymas priteisiamas kaip išlaikymo įsiskolinimas. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).

16. Ieškovė, būdama pilnamete, reikšdama reikalavimą priteisti išlaikymą (paramą), privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: mokymosi vidurinės mokyklos dieniniame skyriuje faktą; sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; paramos būtinumo faktą; atsakovės galimybės teikti išlaikymą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; ir kt.).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; ir kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).

Dėl paramos būtinumo

18. Įstatymų leidėjas CK 3.192¹ straipsnyje neįtvirtino tiesioginės pilnamečių vaikų pareigos sąžiningai ir pažangiai mokytis, tačiau tokią pareigą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime. Pareigos mokytis sąžiningai ir pažangiai nesilaikymas reiškia ir teisės į išlaikymą paneigimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paramos reikalingas pilnametis, ne vyresnis nei 24 m. amžiaus vaikas, besimokantis vaikas mokosi pažangiai ir sąžiningai, jei jo mokymosi dalykų metiniai įvertinimai yra bent jau patenkinami ir (ar) yra leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; ir kt.).

19. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. liepos 14 d., ji mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IVc klasėje pagal vidurinio ugdymo programą (1 t., el. b. l. 19), o 2019 m. liepos mėnesį ieškovei buvo įteiktas brandos atestatas (1 t., el. b. l. 20). Tačiau remiantis teismų praktika, vien aplinkybė, kad ieškovė mokėsi mokykloje, nėra pakankama išlaikymui (paramai) priteisti. Teismas turi įvertinti ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinami su išsilavinimo siekimo tikslais veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

20. Iš byloje pateikto ieškovės brandos atestato matyti, kad jos metinių pažymių vidurkis sudarė 7,90, o valstybinių egzaminų įvertinimo balų vidurkis sudarė 29,25 (1 t., el. b. l. 20). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad ieškovė savo pareigą mokytis pažangiai ginčo laikotarpiu vykdė sąžiningai ir tinkamai.

21. Pažymėtina, kad nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi ir jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios), todėl sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

22. Įstatymų leidėjas CK 3.192¹ straipsnyje be pakankamai objektyvių kriterijų (vaiko amžiaus, mokymosi aspekto) papildomai kelia materialinės paramos būtinumo sąlygą, kuri vertinamojo pobūdžio. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; ir kt.). Reikalavimai padengti kaštus už vairavimo kursus, dantų korekcijos procedūras, pramoginio pobūdžio keliones laikytini nepagrįstais ir su pilnamečių besimokančių vaikų išlaikymo pareiga nesusijusiais reikalavimais. Tokio pobūdžio poreikiai nėra laikytini būtinaisiais ir nėra pripažįstami, kaip susiję su mokymosi procesu, t. y. laikomasi principo, kad teikiamas išlaikymas turi būti skirtas būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2660-467/2015; ir kt.).

23. Sprendžiant dėl išlaikymo prašančio besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties turi būti įvertinamas jo turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos ir pan.) ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas, mėginimas įsidarbinti ir bent iš dalies pačiam apsirūpinti reikalingomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; ir kt.).

24. Mokantis gimnazijoje, ypač paskutinėje jos klasėje, kuomet reikia laikyti valstybinius egzaminus, siekiant tinkamai jiems pasiruošti ir gauti gerus įvertinimus, besimokančio gimnazijoje mokinio pareiga yra lankyti pamokas, atlikti namų darbus, didžiąją laiko dalį skirti mokymuisi, todėl galimybės dirbti bei užsidirbti pragyvenimui iš esmės yra labai apsunkintos. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė mokydamasi pagal vidurinio ugdymo programą turėjo privalomai lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams, tai yra, didžiąją laiko ir jėgų dalį, siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, turėjo skirti mokymuisi, todėl teismas pripažįsta pagrįstais ieškovės teiginius, jog mokydamasi vidurinėje mokykloje ir siekdama įgyti vidurinį išsilavinimą, ji turėjo ribotas galimybes tuo pačiu dirbti ir tokiu būdu savarankiškai visiškai save išlaikyti.

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už ginčo laikotarpį, mokamą po 225,00 Eur per mėnesį. Ieškovė pateikė ginčo laikotarpiu savo patirtų išlaidų paskaičiavimus, kuriuos patikslino teismo posėdyje, pagal kuriuos jos išlaidoms per mėnesį buvo reikalinga apie 450,00 Eur suma. Šią sumą sudarė: būreliai – apie 25,00 Eur; pietūs mokykloje – apie 40,00 Eur; išlaidos maistui namuose – 50,00 Eur; higienos prekėms – 30,00 Eur; komunalinių mokesčių dalis – 30,00 Eur; nuomos mokestis – 250,00 Eur; išlaidos kurui – 20,00 Eur; 5,80 Eur viešajam transportui; drabužiams ir avalynei – 40,00 Eur; korepetiroriaus pamokoms – 270,00 Eur per visą laikotarpį; mokymosi priemonėms – 20,00 Eur. Ieškovė jos išlaikymui reikalingų išlaidų pagrįstumą įrodinėjo buto nuomos sutartimi (1 t., el. b. l. 142–144), susirašinėjimu su korepetitoriumi (1 t., el. b. l. 153–162), mokėjimais už sporto klubą (2020 m. kovo 12 d. pateiktas dokumentas Nr. DOK-56068), mokėjimo čekiais (1 t., el. b. l. 13–18), savanoriškos veiklos sutartimi (1 t., el. b. l. 151–152) bei savo paaiškinimais.

26. Įvertinęs šio sprendimo 25 punkte nurodytus įrodymus, ieškovės paaiškinimus bei atsakovės atsikirtimus, vadovaudamasis šio sprendimo 22 punkte nurodyta teismų praktika, teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos išlaidos, susijusios su sporto klubo lankymu, ieškovei tenkančia buto nuomos ir komunalinių mokesčių dalies apmokėjimu bei kuro sąnaudomis, nėra susijusios su mokymosi procesu, todėl negali būti pripažintos būtinosiomis. Pažymėtina, kad nors sporto klubo lankymas gali būti susijęs su vaiko laisvalaikio, saviraiškos pomėgių bei gabumų lavinimo poreikių tenkinimu, tačiau ši veikla neabejotinai susijusi su papildomomis išlaidomis, todėl turėtų būti pasirenkama atsižvelgiant į finansines galimybes, kurios nagrinėjamu atveju buvo ribotos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė spręsdama savo gyvenamosios vietos klausimą, turėdama alternatyvias pasirinkimo galimybes, pasirinko gyventi nuomojamame bute, kas neabejotinai padidino jos galimas išlaidas. Kita vertus, nuomos teisinių santykių pagal 2018 m. liepos 18 d. buto nuomos sutartį šalimi yra ne ieškovė, o jos draugas R. Š., ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji realiai patyrė išlaidas būsto nuomos ir komunalinių mokesčių apmokėjimui, todėl tokios išlaidos negali būti pripažintos įrodytomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas atlyginti jai šiame punkte nurodytas išlaidas CK 3.192¹ straipsnio pagrindu nagrinėjamu atveju negali būti tenkinamas.

27. Minėta, kad visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų. Teismo vertinimu, ieškovės nurodyti kasdieniai poreikiai, susiję su išlaidomis maistui (mokykloje ir namuose), higienos prekėms, viešajam transportui, drabužiams ir avalynei bei mokymosi priemonėms, yra realūs ir protingo dydžio. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės būtinų poreikių tenkinimui buvo reikalinga apie 180,00 Eur per mėnesį suma, kurias sudarė: 90,00 Eur maitinimui mokykloje ir namuose; 30,00 Eur higienos prekėms; 40,00 Eur drabužiams ir avalynei; 20,00 Eur mokymosi priemonėms (CPK 185 str.).

28. Pažymėtina, kad nors ieškovė nepateikė byloje įrodymų apie išlaidų už korepetitoriaus paslaugas realumą, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus (1 t., el. b. l. 153–162) bei ieškovės paaiškinimus, taip pat tai, kad naudojimosi korepetitoriaus paslaugomis poreikis mokyklą baigiantiems mokiniams (abiturientams) yra paplitęs ir visuotinai žinomas, tai, jog korepetitoriaus paslaugos susijusios su mokymosi procesu, teismas daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė naudojosi korepetitoriaus paslaugomis (CPK 185 str.). Įvertinęs ieškovės teismo posėdyje nurodomas aplinkybes, jog ginčo laikotarpiu ji iš viso patyrė apie 270,00 Eur išlaidų korepetitoriaus paslaugoms apmokėti, teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaidos yra protingos ir pagrįstos (CPK 185 str.).

29. Ieškovė teigia, kad išlaikymas (parama) jai turėjo būti teikiamas iki 2019 m. liepos 14 d., kuomet ieškovei buvo išduotas brandos atestatas. Teismas tokį argumentą pripažįsta pagrįstu, kadangi būtent nuo brandos atestato gavimo ieškovė laikytina baigusia mokyklą pagal vidurinio ugdymo programą.

30. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės būtinų poreikių tenkinimui ginčo laikotarpiu buvo reikalinga viso apie 2 150,00 Eur suma (180 x 10) + (180 / 31 x 14) + 270).

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė nekilnojamojo turto neturėjo (1 t., el. b. l. 9). Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad ginčo laikotarpiu ieškovė įsigijo 1999 m. gamybos transporto priemonę VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 7). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) pažyma (laikotarpis, apie kurį teikiama informacija – nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.) patvirtina, kad ieškovė tam tikrais laiko tarpais dirbo, atitinkamai: nuo 2018 m. liepos 9 d. iki liepos 27 d. (duomenys neskelbtini) (iš viso minėtu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų 191,85 Eur), nuo 2019 m. sausio 7 d. iki vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) (iš viso minėtu laikotarpiu draudžiamųjų pajamų 460,22 Eur)-(1 t., el. b. l. 12). Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad 2018 m. lapkričio 7 d. ieškovei buvo išmokėta 1 928,25 Eur draudimo išmoka pagal atsakovės su AB „Swedbank“ 2006 m. spalio 18 d. sudarytą Vaiko investicinio draudimo sutartį Nr. 5100896223 (1 t., el. b. l. 172; 2020 m. sausio 27 d. pateikto dokumento Nr. DOK-19663 1 priedas). Byloje nėra ginčo, jog įmokas pagal minėtą Vaiko investicinio draudimo sutartį mokėjo atsakovė, išskyrus laikotarpį nuo 2006 m. spalio mėn. iki 2008 m. lapkričio mėn., kuomet draudimo įmokas mokėjo trečiasis asmuo (2 t., el. b. l. 15–21), viso 451,81 Eur (1 560,00 Lt) sumą, kas sudarė 16,86 proc. nuo visų draudimo įmokų sumos (bendra draudimo įmokų suma 2 680,50 Eur). Iš byloje pateikto ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. liepos mėn. trečiasis asmuo (tėvas) banko pavedimais pervedė ieškovei 530,00 Eur sumą (1 t., el. b. l. 185–186). Taigi, viso ginčo laikotarpiu, neįskaitant trečiojo asmens teikto išlaikymo, ieškovė turėjo apie 2 190,00 Eur pajamų, kurias sudarė 1 928,25 Eur dydžio draudimo išmoka bei apie 360,00 Eur pajamos (atskaičius mokesčius), susijusios su darbo teisiniais santykiais. Paminėtina ir tai, kad ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio iki šiol gyvena su savo draugu R. Š., ieškovė galimai vedė ir šiuo metu veda bendrą ūkį su juo, ką teismo posėdyje patvirtino trečiasis asmuo (ieškovės tėvas), taigi, R. Š. taip pat galimai prisidėjo prie ieškovės poreikių tenkinimo.

32. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nurodytam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, konstatuotina, kad ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą pažangiai mokytis vidurinėje mokykloje ir turėjo ribotas galimybes savarankiškai visiškai save išlaikyti, todėl jai buvo būtinas išlaikymas (parama), tačiau įvertinus ginčo laikotarpiu ieškovės patirtas išlaidas, kurios pripažintos būtinomis, bei tuo pačiu laikotarpiu gautų išmokų ir pajamų sumą, taip pat trečiojo asmens teiktą išlaikymą, darytina išvada, kad vien draudimo išmokos išmokėjimas, tinkamai paskirsčius išmokėtą sumą visam laikotarpiui, faktiškai galėjo būi pakankamas ieškovės būtinųjų poreikių, susijusių su mokymųsi, patenkinimui. Paminėtina, kad 83,14 proc. draudimo įmokų sumą sumokėjo būtent atsakovė, tokiu būdu prisidėdama prie ieškovės poreikių patenkinimo, jai sulaukus pilnametystės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu ieškovė turėjo pakanakamai lėšų bei galimybių patenkinti savo būtinuosius poreikius, todėl darytina išvada, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu jai buvo būtina tėvų parama (CPK 185 str.). Tai, jog ieškovei nebuvo būtina tėvų parama bei tai, kad R. Š. galimai bent iš dalies prisidėjo prie ieškovės poreikių tenkinimo netiesiogiai patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktos nuotraukos iš ieškovės Facebook profilio, iš kurių matyti, jog ieškovė ginčo laikotarpiu ne kartą lankėsi (atostogavo) užsienio valstybėse (1 t., el. b. l. 66–70, 142–145).

Dėl tėvų galimybės teikti paramą

33. Sprendžiant dėl tėvų galimybių teikti paramą pilnamečiam vaikui, teismų praktikoje formuluojami tokie kriterijai: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2012; 2015 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015). Pirmiausia apie tokią galimybę sprendžiama iš pilnamečio tėvų turimo turto, visų rūšių pajamų (darbo užmokesčio, pašalpų, pensijų, autorinio atlyginimo ir bet kurių kitų pajamų).

34. Iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė gyvena bei veda bendrą ūkį su sugyventiniu (partneriu) M. M. nesudarius santuokos. Atsakovė su M. M. augina dvi dukras – K. M. ir G. M., gimusias (duomenys neskelbtini) (1 t., el .b. l. 73–74). VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra (1 t., el. b. l. 75). VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad atsakovei dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 2-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 71–72). Atsakovės teigimu, minėtame bute gyvena jos tėvai, todėl jos naudojimosi minėtu turtu teisė yra suvaržyta. Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) prekybos vadovės pareigose, o jos vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki liepos mėnesio sudarė 388,57 Eur sumą (atskaičius mokesčius) per mėnesį (1 t., el. b. l. 65). Duomenų apie kitą atsakovei priklausantį turtą ar gautas pajamas ginčo laikotarpiu byloje nepateikta (CPK 178 str.). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovės sugyventinio M. M. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, neįregistruotos (2 t., el. b. l. 3). VĮ „Regitra“ duomenimis M. M. vardu įregistruotos dvi transporto priemonės: Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir VW Fox, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., el. b. l. 5). Nustatyta, kad transporto priemonę Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. kovo 1 d. Automobilio nuomos sutarties pagrindu M. M. nuomoja (duomenys neskelbtini) už 50,00 Eur dydžio nuomos mokestį (2 t., el. b. l. 2). Iš byloje pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad M. M. ginčo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose, o jo vidutinės pajamos laikotarpiu nuo 2019 m. vasario mėnesio iki liepos mėnesio sudarė 388,57 Eur sumą (atskaičius mokesčius) per mėnesį (1 t., el. b. l. 64). VĮ Registrų centro pažyma taip pat patvirtina, kad M. M. nėra jokių juridinių asmenų dalyvis (2 t., el. b. l. 4). Duomenų apie kitą M. M. priklausantį turtą ar gaunamas pajamas byloje nepateikta (CPK 178 str.). Nustatyta, kad atsakovė su M. M. ir savo nepilnamečiais vaikais gyvena 2-jų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi neatlygintinai 2018 m. vasario 1 d. Gyvenamųjų patalpų panaudos sutarties pagrindu, sudarytos tarp M. M. ir V. K. (1 t., el. b. l. 76–79). Atsakovė taip pat į bylą pateikė savo ir savo sugyventinio M. M. banko sąskaitų išrašus, patvirtinančius telekomunikacijų ir komunalinės paslaugų apmokėjimą (el. b. l. 80–83), t. y. atsakovės ir jos sugyventinio išlaidas. Atsakovės teigimu, šeimos išlaidos už komunalines ir kitas paslaugas per mėnesį siekia iki 180,00 Eur.

35. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą daryti prielaidas, jog atsakovė galimai slepia savo tikrąją turtinę padėtį.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovės pajamos per mėnesį sudarė 388,57 Eur, o bendros jos šeimos pajamos per mėnesį sudarė 827,14 Eur (388,57 + 388,57 + 50). Taip pat nustatyta, kad atsakovė neturi vertingo turto, kurį galėtų panaudoti (parduodant, išnuomojant ar pan.) išlaikymo ieškovei teikimui. Savo ruožtu disponavimas ieškovei priklausančia nekilnojamojo turto dalimi yra apsunkintas. Kita vertus, atsakovei priklausančios buto dalies pardavimas, siekiant teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui, būtų nesuderinamas su proporcingumo reikalavimais, t. y., atsakovei būtų padaryta neproporcinga žala bei tai neatitiktų sąžiningumo bei teisingumo principų. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su M. M. augina dvi nepilnametes dukras, taigi vienam šeimos nariui tenkanti šeimos pajamų dalis sudaro apie 200,00 Eur (827,14 / 4). Įvertinęs aplinkybes, susijusias su atsakovės turtine padėtimi, teismas daro išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis nėra tokia, kad atsakovė galėtų teikti išlaikymą (paramą) savo pilnametei dukrai. Pažymėtina, kad aplinkybę apie sunkią atsakovės turtinės padėtį teismo posėdyje patvirtino ir trečiasis asmuo.

37. Įvertinęs atsakovės ir jos sugyventinio gautas mėnesines pajamas ginčo laikotarpiu, tai, jog atsakovė neturi jokio vertingo ir neapsunkinto turto, taip pat tai, jog atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, sprendžia, jog atsakovės gautos mėnesinės pajamos ginčo laikotarpiu nebuvo pakankamos, tam, kad pilnamečiui vaikui galėtų būti teikiamas išlaikymas. Kita vertus, teismas neturi duomenų, kad atsakovės turtinė padėtis sprendimo priėmimo metu yra pagerėjusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo galimybę teikti išlaikymą ieškovei (CPK 185 str.).

38. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui įsiskolinimą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

40. Byloje nustatyta, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu iš viso patyrė 520,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti (2020 m. sausio 28 d. pateiktas dokumentas Nr. DOK-21298; 2020 m. kovo 12 d. pateiktas dokumentas Nr. DOK-56006). Atsakovė duomenų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas nepateikė.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

42. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 1–2 d.). Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 12,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys atmestas, iš ieškovės į valtybės biudžetą priteistina 12,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,01 Eur (dvylika eurų 01 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jan Maciejevski