- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- eA-376-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04180-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- "Kauno energija"
- Atsakovas
- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, A. G.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Kauno energija“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija, ir Ginčų komisija) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. SD-781 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą)“ (toliau – ir 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimas, ir Ginčų komisijos sprendimas) ir įpareigoti Ginčų komisiją AB „Kauno energija“ 2021 m. lapkričio 5 d. skundo Nr. E20-1542 priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno I teritorinis skyrius 2021 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą Nr. STS-2371 dėl AB „Kauno energija“ darbuotojos A. G. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. STS-2371 (toliau – ir 2021 m. liepos 9 d. sprendimas) ir išdavė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymą DLN-2 Nr. 1677. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. liepos 9 d. sprendimu, 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui, prašydamas atlikti pakartotinį darbuotojos darbingumo lygio vertinimą. Tarnyba 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. R-5602 (toliau – ir 2021 m. spalio 12 d. sprendimas) informavo pareiškėją, jog 2021 m. liepos 9 d. sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. spalio 12 d. sprendimu, 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė skundą Ginčų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-781 atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nurodydama, jog AB „Kauno energija“ negali būti pareiškėju, kadangi neturi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nustatytos subjektinės reikalavimo teisės. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą bei į 2021 m. spalio 12 d. sprendime nurodytą apskundimo tvarką, dėl priimto 2021 m. spalio 12 d. sprendimo pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 21R- (AG-773/03-2021) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodama tuo, jog byla nėra priskirtina jos kompetencijai (toliau – ir 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas).
2.2. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 2 punktą darbingumo lygį nustato Tarnyba. Tarnybos direktoriaus priimtas sprendimas per 30 kalendorinių dokumentų gavimo dienos (pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos) turi būti skundžiamas Ginčų komisijai, kuri ginčus dėl Tarnybos priimtų sprendimų nagrinėja ir sprendimus priima socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka (Tvarkos aprašo 41 p.). Pareiškėjas Tvarkos apraše nurodytos ginčų nagrinėjimo procedūros laikėsi (Tvarkos aprašo 38, 41, 42 p.). Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija. To pačio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog Ginčų komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Todėl Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis aiškiai išskiria asmenis, kurie ne tik turi teisę, bet ir, vadovaujantis Tvarkos aprašo 41 punkto tvarka, privalo kreiptis ikiteismine tvarka dėl ginčo išnagrinėjimo į Ginčų komisiją. Pareiškėjai, galintys kreiptis į Ginčų komisiją, yra šie: asmuo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo; pensiją ar išmoką mokanti institucija (šiuo atveju ir pareiškėjas); Tarnyba.
2.3. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuriuo vadovaujasi buvusi pareiškėjo darbuotoja, prašydama darbdavio atlyginti žalą dėl nelaimingo atsitikimo įvykusio darbe, taikomas žalai atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių iki 1999 m. gruodžio 31 d. įskaitytinai. Atsižvelgus į tai, jog nelaimingas atsitikimas įvyko 1998 m. gegužės 4 d., žalai atlyginti būtų taikomas Laikinasis įstatymas. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, nukentėjusieji, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota įstatyme numatytomis aplinkybėmis, turi teisę į žalos atlyginimą, o žalą tokiu atveju turi atlyginti darbdavys. Darbingumo lygio dėl nelaimingumo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma yra pagrindas apskaičiuoti mokėtiną kompensaciją žalą patyrusiam darbuotojui, todėl turi nekelti jokių abejonių žalą atlyginančiam asmeniui – darbdaviui, kuris turi pareigą tokia pažyma vadovautis. Todėl darbdavys, kuriam pagal įstatymus yra nustatyta pareiga apskaičiuoti ir atlyginti žalą darbuotojui, patirtą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, turi būti prilyginamas išmoką mokančiai institucijai, kuri turi visas įstatymuose nustatytas teises ginčyti darbuotojo atžvilgiu priimtus sprendimus dėl darbingumo lygio nustatymo.
2.4. Ginčų komisija, netinkamai taikydama Tvarkos aprašo 41 punkto nuostatas, Įstatymo 1 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 23 punkto nuostatas, nepagrįstai apribojo pareiškėjo galimybes ginti savo pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka bei nepagrįstai atsisakė priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. lapkričio 8 d. skundą, dėl ko priimtas Ginčų komisijos sprendimas turi būti panaikintas, o Ginčų komisija įpareigota pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Pareiškėjas negali būti laikomas išmoka mokančia institucija, vadovaujantis darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų sistema, kurią sudaro bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės normos ir specialiosios normos. Jei Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato socialinio draudimo teisinius santykius ir darbuotojai, remiantis šio teisės akto nuostatomis, yra apdraudžiami nuo specifinės rizikos (nedarbingumo, kurio priežastis – nelaimingas atsitikimas darbe ar susirgimas profesine liga), kuomet jiems kompensuojamos negautos pajamos, tai Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir Laikinasis įstatymas reglamentuoja turtinę kaltojo asmens (darbdavio) atsakomybę už darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajame įstatyme nustatytas darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimas negali būti taikomas kartu su žalos atlyginimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Šiuo atveju klausimas dėl darbuotojos A. G. patirto nelaimingo atsitikimo darbe, remiantis viešosios teisės normomis (įvykio darbe tyrimas, tyrimo rezultatų įforminimas, darbingumo lygio nustatymas, ginčo dėl darbingumo lygio nustatymo pagrįstumo nagrinėjimas), jau yra išspręstas, o civiliniame ginče dėl žalos atlyginimo pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą Tarnyba nėra saistoma jokių pareigų, nes ji yra atlyginama vadovaujantis privačios teisės normomis.
3.2. Tarnyba, gavusi skundą dėl darbingumo lygio, kurio priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe arba profesinė liga, nustatymo, turi prievolę apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir Fondo valdyba), kuri niekaip neįpareigoja ypatingos kategorijos asmens duomenis, kuriems taikytina aukštesnio lygio apsauga, teikti tretiesiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2021 m. spalio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1908-602/2021 išaiškino, kad Fondo valdybos, kaip pensiją ar išmoką mokančio subjekto, teisinį suinteresuotumą gauti Tarnybos sprendimus dėl pakartotinio asmens darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos vertinimo, kuris neleidžia privačių ar juridinių asmenų, mokančių žalos atlyginimą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, prilyginti pensijas ar išmokas mokančiai institucijai, todėl ir pagrindžia objektyvią galimybę įstatymų leidėjui nustatyti kitokias informacijos teikimo sąlygas Fondo valdybai. Fondo valdyba yra pensijas ir išmokas mokanti institucija visos Lietuvos mastu, mokanti žalos atlyginimą ir pagal Laikinojo įstatymo, ir pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Pareiškėjui, kuriam kilo prievolė atlyginti žalą tik dėl darbuotojos A. G. nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos ir jos padarinių, negali būti laikoma išmokas mokančia institucija. Tvarkos aprašo 38.2 papunktis, kuris numato, kad per 90 kalendorinių dienų nuo pensiją ar išmoką mokančios institucijos informavimo dienos, kai pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimu, gali apskųsti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą Tarnybos direktoriui, šiuo atveju negali būti taikomas. Pareiškėjas apskųsti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo, vadovaujantis minėto teisės akto nuostata, neturi teisės. Dėl to pareiškėjo kreipimasis dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo buvo nagrinėjamas vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-77, 4.3 papunkčiu, kur numatyta galimybė Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens pavedimu, kilus abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo ar gautos informacijos, inicijuoti periodinės neplaninės kontrolės procedūrą ir tokiu būdu patikrinti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą, tai šiuo atveju, gavus pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. skundą Nr. 20-345, ir buvo atlikta.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių Ginčų komisijos sprendimo nepagrįstumą ar neteisėtumą, todėl nėra pagrindo iš esmės keisti ar naikinti skundžiamą Ginčų komisijos sprendimą.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. SD-781 teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. STS-2371 nustatė A. G. 70 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe nuo 2021 m. liepos 8 d. neterminuotai. Sprendimas priimtas 2021 m. liepos 9 d. darbingumo lygio vertinimo akto dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe Nr. NA-1676 pagrindu. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui, kuris 2021 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. R-5602 informavo, kad pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdamas, jog patikrino A. G. nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą ir nusprendė Tarnybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. lapkričio 5 d. skundą, 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-781 atsisakė priimti skundą, vadovaudamasi Įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal kurias Įstatymas išimtinai taikomas piliečiams, t. y. fiziniams asmenims, o pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, skundo paduoti negali.
9. Teismas, įvertinęs Įstatymo 1 straipsnio 1, 2, 3 dalių, Tvarkos aprašo 2, 38, 41, 42 punktų nuostatas, nusprendė, kad Įstatymas ir Aprašas yra taikomas fiziniams asmenims, išmokas išmokančiai institucijai ir Tarnybai, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl asmens darbingumo, neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo. Tuo metu Įstatymas ir Aprašas juridiniams asmenims nenustato teisės skųsti Tarnybos priimtus sprendimus dėl fiziniams asmenims nustatyto darbingumo, neįgalumo ir specialiųjų poreikių. Todėl AB „Kauno energija” neturi teisės skųsti Tarnybos sprendimo, kuriuo darbingumo lygis buvo nustatytas A. G., neturi Įstatymu nustatytos subjektinės reikalavimo teisės. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nėra institucija išmokančia išmokas dėl darbingumo, neįgalumo ir specialiųjų poreikių. Vadovaudamasis darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuojančių teisės normų analize, kurią sudaro bendrosios civilinės deliktinės atsakomybės normos ir specialiosios normos, teismas nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas nustato socialinio draudimo teisinius santykius ir darbuotojai, remiantis šio teisės akto nuostatomis, yra apdraudžiami nuo specifinės rizikos, kuomet jiems kompensuojamos negautos pajamos, tai Civilinis kodeksas, Darbo kodeksas ir Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas reglamentuoja turtinę kaltojo asmens (darbdavio) atsakomybę už darbuotojo sveikatai padarytą žalą. Laikinajame įstatyme nustatytas darbuotojo sveikatai padarytos žalos atlyginimas negali būti taikomas kartu su žalos atlyginimu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, todėl šiuo atveju klausimas dėl darbuotojos A. G. patirto nelaimingo atsitikimo darbe, vadovaujantis viešosios teisės normomis (įvykio darbe tyrimas, tyrimo rezultatų įforminimas, darbingumo lygio nustatymas, ginčo dėl darbingumo lygio nustatymo pagrįstumo nagrinėjimas), jau yra išspręstas, o civiliniame ginče dėl žalos atlyginimo pagal Laikinąjį įstatymą žala yra atlyginama vadovaujantis privačios teisės normomis. Šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra pensijas ir išmokas mokanti institucija visos Lietuvos mastu, mokanti žalos atlyginimą ir pagal Laikinojo įstatymo, ir pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Tuo metu pareiškėjas, kuriam kilo prievolė atlyginti žalą tik dėl darbuotojos A. G. nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos ir jos padarinių, negali būti laikoma išmokas mokančia institucija. Šiuo atveju pareiškėjas neturi teisės apskųsti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo, nes pareiškėjo skundas dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo buvo nagrinėjamas remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinių skyrių priimamų sprendimų periodinės kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2016 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. V-77 (toliau – ir Periodinės kontrolės aprašas), 4.3 papunkčiu, kur numatyta galimybė Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens pavedimu, kilus abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo ar gautos informacijos, inicijuoti periodinės neplaninės kontrolės procedūrą ir tokiu būdu patikrinti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą, todėl Tarnybos direktorius, gavęs pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 5 d. skundą, atliko patikrinimą ir 2021 m. spalio 12 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, pažymėdamas, kad patikrino A. G. nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą ir nusprendė Tarnybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
10. Teismas konstatavo, kad Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2021 m. lapkričio 5 d. skundą, 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasi Įstatymo 1 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal kurias Įstatymas išimtinai taikomas piliečiams, t. y. fiziniams asmenims, o pareiškėjas, kaip juridinis asmuo, skundo paduoti negali. Ginčijamas Ginčų komisijos sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Ginčų komisijos sprendimas buvo priimtas laikantis imperatyvių Įstatymo ir Tvarkos Aprašo nuostatų, Ginčų komisija teisingai taikė teisės normas, veikė kompetencijos ribose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Teismui konstatavus, kad Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Ginčų komisiją AB „Kauno energija“ 2021 m. lapkričio 5 d. skundo Nr. E20-1542 priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
III.
11. Pareiškėjas AB „Kauno energija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Tiek Tvarkos apraše, tiek ir Periodinės kontrolės apraše numatyta galimybė skųsti Tarnybos direktoriaus sprendimą, tačiau ši pareiškėjo teisė buvo paneigta. Periodinės kontrolės apraše nėra numatyti subjektai, negalintys skųsti Tarnybos priimto sprendimo, t. y. jog darbdaviui, pagal kurio skundą buvo atlikta neplaninė kontrolės procedūra, neturi teisės skųsti tokio sprendimo. Teisminė sistema grindžiama principu iura novit curia (teismas žino teisę), kuris reiškia, jog faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva. Taigi teisės taikymas ir aiškinimas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra išimtinė teismo kompetencija, kurios teismas negali pavesti atlikti kitiems asmenims. Pareiškėjas skunduose prašė panaikinti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą ir atlikti pakartotinį darbuotojos darbingumo lygio patikrinimą, kuris nebuvo atliktas. Pareiškėjui, nurodant netinkamas teisės normas 2021 m. spalio 12 d. sprendimui apskųsti, turėjo būti taikomos faktinę situaciją atitinkančios Periodinės kontrolės aprašo normos, taigi ir suteikta teisė skųsti, bei, gavus skundą dėl 2021 m. spalio 12 d. sprendimo, jį išnagrinėti.
11.2. Šiame ginče žalos atlyginimo darbuotojai klausimas nesprendžiamas, o keliamas klausimas tik dėl pareiškėjo, kaip darbdavio, galimybės ir teisės skųsti priimtus ir su tuo susijusius kitus sprendimus dėl išduotos darbingumo lygio pažymos, kuri turi tiesioginę įtaką tolimesniems galimos žalos apskaičiavimo klausimams spręsti teismine ar neteismine tvarka, civiline tvarka. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, nukentėjusieji, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe buvo sužalota įstatyme numatytomis aplinkybėmis, turi teisę į žalos atlyginimą, o žalą tokiu atveju turi atlyginti darbdavys. Taigi Darbingumo lygio dėl nelaimingumo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma yra pagrindas apskaičiuoti mokėtiną kompensaciją žalą patyrusiam darbuotojui, todėl nei pažyma, nei su tuo susiję institucijų priimti sprendimai, turi nekelti jokių abejonių žalą atlyginančiam asmeniui – darbdaviui, kuris turi pareigą tokia pažyma vadovautis. Skundžiamas sprendimas priimtas netinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjo teisę skųsti 2021 m. spalio 12 d. sprendimą, dėl to turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
12. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
13. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reguliuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju AB „Kauno energija“, kuriai kilo prievolė atlyginti žalą tik dėl darbuotojos A. G. nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtos traumos ir jos padarinių, negali būti laikoma išmokas mokančia institucija nei darbingumo lygio nustatymą reguliuojančių teisės aktų prasme, nei Įstatymo prasme, kurie numato, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija ir administraciniai teismai. Tvarkos aprašo 38.2 papunktis šiuo nagrinėjamuoju atveju negali būti taikomas. Apeliantas apskųsti Tarnybos teritorinio skyriaus priimto sprendimo, vadovaujantis pastarojo teisės akto nuostata, neturi teisės. AB „Kauno energija“, kaip juridinis asmuo, neturi teisės aktuose nustatytos subjektinės reikalavimo teisės. Todėl apelianto kreipimasis dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo buvo nagrinėjamas vadovaujantis Periodinės kontrolės aprašo 4.3 papunkčiu, kur numatyta galimybė Tarnybos direktoriaus ar jo įgalioto asmens pavedimu, kilus abejonių dėl priimtų sprendimų pagrįstumo ar teisėtumo ar gautos informacijos, inicijuoti periodinės neplaninės kontrolės procedūrą ir tokiu būdu patikrinti Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimą, kas šiuo atveju, gavus AB „Kauno energijos“ 2021 m. rugpjūčio 5 d. skundą Nr. 20-345, ir buvo atlikta. Tarnyba mano, kad apeliantas, nurodydamas skundo dalyką, reikalavimą grindžia subjektyviu požiūriu, nurodo tik deklaratyvias aplinkybes, siekdamas būti prilygintas išmoką mokančiai institucijai, kuri turi galimybes ir teises skųsti priimtus ir su tuo susijusius kitus sprendimus. Apeliantas nepateikia papildomų objektyvių faktinių duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų prielaidą suabejoti Tarnybos ar atsakovo skundžiamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. SD-781 „Dėl atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą)“ teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Tarnyba 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. STS-2371 nustatė trečiam suinteresuotajam asmeniui A. G. 70 proc. darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe nuo 2021 m. liepos 8 d. neterminuotai.
16. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 5 d. padavė skundą Tarnybos direktoriui, kuris 2021 m. spalio 12 sprendimu Nr. R-5602 informavo, jog pareiškėjo skundas atmetamas, motyvuojant tuo, kad Tarnybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. STS-2371 yra pagrįstas.
17. Pareiškėjas padavė skundą Ginčų komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. SD-781 atsisakė priimti skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas pagal Įstatymo nuostatas neturi teisės paduoti skundą dėl darbingumo, neįgalumo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo.
18. Komisijos kompetenciją nustato Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija).
19. Aiškinant šią teisės normą sisteminiu teisės aiškinimo metodu, atsižvelgiant į kitas Įstatymo nuostatas, šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies formuluotėje vartojama sąvoka „asmens“ apibrėžia tik fizinius asmenis. Taigi pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį Komisija kompetentinga nagrinėti tik ginčus kylančius tarp fizinio asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos. Nesant teisinio pagrindo pripažinti pareiškėją pensiją ar išmoką mokančia institucija, spręstina, jog ginčo pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimo Komisija nėra kompetentinga nagrinėti. Kadangi Komisija ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė nagrinėti minėtą ginčą, todėl naikinti ginčijamą Komisijos sprendimą nėra pagrindo. Nepanaikinus šio Komisijos sprendimo, tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Komisiją AB „Kauno energija“ 2021 m. lapkričio 5 d. skundo Nr. E20-1542 priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo negali būti tenkinamas.
20. Teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia jo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-338-552/2017). Taigi pareiškėjas skunde administraciniam teismui nustato, jo manymu, pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdą bei apimtį.
21. Administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjimu atveju nėra jokio pagrindo peržengti pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų ribas.
22. Nagrinėjant šį administracinį ginčą pagal pareiškėjo skunde suformuluotą dalyką bei pagrindą, iš esmės būtina įvertinti tik tai, ar pagrįstai Komisija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl minėto Tarnybos sprendimo, t. y. ar pagal šios nutarties 18 punkte nurodytą teisinį reguliavimą Komisija šiuo atveju yra kompetentinga ikiteismine tvarka nagrinėti šį ginčą.
23. Aplinkybės, ar pareiškėjas turi teisę kitų teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti Tarnybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. STS-2371 dėl AB „Kauno energija“ darbuotojos A. G. darbingumo lygio nustatymo, taip pat aplinkybės dėl žalos atlyginimo pagal Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą, išdėstytos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo 10, 11, 12 punktuose, nėra susijusios su nagrinėjamu administraciniu ginču, todėl yra perteklinės, neturinčios jokios prejudicinės galios.
24. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
25. Ši nutartis ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui įstatymų nustatyta tvarka ginčyti Tarnybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimą Nr. STS-2371.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.