- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 1-12-733/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26496-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Civilinis ieškovas
- E. B.
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Valdas Andrijauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302 308 str.)
dalyvaujant prokurorams Robertui Kasnauskui ir Loretai Irenai Baguckienei, nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui E. B., jo įgaliotajam atstovui advokatui Valdui Andrijauskui, kaltinamajam E. V.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis: nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2021-12-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ ir 66 straipsnius, - 46 MGL dydžio (2300 Eur) bauda, ją sumokant iki 2022-05-12. Bauda nesumokėta, priverstinai išieškoma per antstolį;
2) 2023-07-15 pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2024-02-24 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-07-16, apie 22 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), E. B. namo kieme, E. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, priėjęs prie stovinčio E. B., dešinės rankos kumščiu sudavė šiam vieną kartą į nosies sritį, po to dešine ranka, sulenkta per alkūnę, pradėjo spausti kaklą ir taip šį nuvertė ant žemės, kur gulinčiam E. B. dešine ranka spaudė kaklą, o kairės rankos kumščiu sudavė tris kartus į veido kairę pusę, taip E. B. padarė kairės ausies sumušimą, poodines kraujosruvas veide, lūpose, 32-ojo danties emalio skilimą, nosies kaulų lūžimą ir sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 78-81, 87-89 b. l.), kad 2023-07-16, nuo 13 val. jis su draugais vartojo alkoholį - alų. Apie 19 val. 30 min. draugams išvykus, jis nuėjo miegoti. Po 21 val. jį pažadinusi sugyventinė I. L. sakė, kad jai važiuojančiai automobiliu pro kaimyno E. B. namus, šis sustabdė automobilį, kėlė konfliktą, neleido jai pravažiuoti, lindo į mašiną per langus. Jis nusprendė nuvažiuoti pas minėtą kaimyną, su kuriuo iki tol jokių konfliktų nėra buvę, ir viską išsiaiškinti. Apie 23 val. sugyventinė automobiliu jį nuvežė pas E. B.. Kieme sutiko neblaivius E. B. ir A. L.. Pastarasis į pokalbį nesikišo, tik juos stebėjo, sėdėdamas ant laiptų. Pakeltu balso tonu paklausė E. B., kas darosi ir dėl ko šis kabinėjasi prie jo šeimos narių. Pastarasis pradėjo jį keikti, šaukti, rėkti, klykti ant jo, todėl tarpusavyje nesusikalbėjo. Neprisimena, kuris iš jų pirmas pradėjo stumdytis, bet susistumdymo metu jis kumščiu trenkė E. B. į nosį, o nuo pastarojo jis atgal gavo smūgį į kaklo kairę pusę po ausimi. E. B., grasindamas atsinešti kirvį, nuėjo ir atsinešė taikymosi lazdą (stovą šautuvui pastatyti), kuria taikydamasis bandė jam įdurti į kojas, bet nepataikė. Atėmus atsineštą lazdą ir numetus ant kelio, I. L. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o jis tuo metu ranka, sulenkta per alkūne, sugriebė E. B. už kaklo, iš nugaros pusės, ir spausdamas kaklą parvertė jį ant žemės, o tada dar sudavė kumščiu tris smūgius į veidą. Smūgius E. B. sudavė paveiktas emocijų. Po to jis išėjo namo. Supranta, kad gavosi nereikalingas ir beprasmiškas konfliktas. Su nukentėjusiuoju E. B. susitaikė ir šis jam atleido. Dėl savo veiksmų, įtakotų alkoholio, kuriais sukėlė E. B. nesunkų sveikatos sužalojimą, nuoširdžiai gailisi.
Nukentėjusysis E. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 2, 36-43, 61-63 b. l.), kad 2023-07-16, vėlai vakare, savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jis su pusbroliu A. L. gėrė alkoholį – degtinę, alų, bet girtas nesijautė. Apie 22 val. 50 min., išlydint išeinantį minėtą giminaitį, į kiemą įvažiavo automobilis „Audi“, vairuojamas I. L., iš kurio išlipo kaimynas E. V. ir, eidamas link jo, sakė „tu, mano vaikų neužkabinėsi“. Matė, kad minėtame automobilyje buvo ir E. V. nepilnametis sūnus, kuris matė konfliktą. Kieme dar buvo jo pusbrolis A. L.. E. V., kaltindamas jį nebūtais dalykais, priėjęs prie jo, dešinės rankos kumščiu smogė jam į nosį, kuri nuo skausmo aptirpo ir iš jos pradėjo bėgti kraujas. O jis, gindamasis dešinės rankos kumščiu, vieną kartą trenkė E. V. į veido kairę pusę. I. L., kuri bandė konfliktinę situaciją sušvelninti, bet to padaryti jai nepavyko, atvykusiu automobiliu išvažiavo, palikdama nepilnametį sūnų. Kieme likęs E. V. jam pakišo koją ir parvertė jį ant žemės. Nugriuvus ant dešinio šono, E. V. smaugė jį dešine ranka, sulenkta per alkūnę, o kairės rankos kumščiu dar sudavė tris smūgius į kairę veido pusę, pataikydamas į ausį, akį, skruostą. Ant veido likusios kraujosruvos matėsi iki 3 savaičių. Nuo smūgių jam skilo dantis. Kai E. V. jį smaugė, jam pradėjo trūkti oro, todėl šiam pasakė, kad kiemo teritorija yra filmuojama, nors tą dieną nebuvo kameros, kuri buvo išvežta į mišką stebėti žvėrių. Tuomet E. V. išsigandęs jį paleido ir kartu su sūnumi išėjo namo. Nesuprato, dėl ko kilo tas konfliktas, kurio metu E. V. negrasino panaudoti šautuvo stovą ar kirvį. Apie įvykį iškart telefonu pranešė policijai. Dėl sužalojimų atvykę medikai jį pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos priėmimo skyrių, kuriame jam buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžis. Dėl patirtos žalos ir proceso išlaidų byloje reiškia civilinį ieškinį. Su kaltinamuoju E. V. susitaikė, jam atleido.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. B. savo parodymus patvirtino akistatoje su įtariamuoju E. V. (1 t., 56-60 b. l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto 2023-08-18 išvadoje Nr. G 303/2023(10), konstatuota, kad E. B. nustatyta kairės ausies sumušimas, poodinės kraujosruvos veide, lūpos, 32 – ojo danties emalio skilimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku, kietais bukais daiktais, pvz. ranka, kumščiu ir pan. Sužalojimai padaryti mažiausia keturių smūgių ar trauminių poveikių pasekoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdoma ilgiau nei 10 dienų. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 81 b. l.).
Liudytojas A. L., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 136-143 b. l.), kad 2023-07-16, apie 16-17 val., jis, būdamas neblaivus, užėjo į svečius pas pusbrolį E. B., su kuriuo bendravo, gėrė alkoholį – degtinę, alų. Vėlai vakare, gal apie 23 val., ruošdamas eiti namo, matė, kaip į E. B. kiemą atvažiavo I. L. vairuojamas automobilis, iš kurio išlipo kaimynas E. V.. Moteris, atvežusi E. V., išvažiavo, palikdama pastarąjį ir šio sūnų, kuris liko stovėti už kiemo tvoros. Atvykęs E. V. pirmasis pradėjo konfliktą, pakeltu balsu klausdamas E. B., dėl ko šis užgaulioja jo vaikus. Matė kaip E. V. pirmas trenkė E. B. į veidą, nosies srityje, o pastarasis atgal trenkė E. V., pataikydamas šiam kažkur tarp krūtinės ir smakro. Tada E. V. dešine ranka, sulenkta per alkūnę, sugriebė E. B. už kaklo, iš nugaros pusės, ir šį pargriovė ant žemės, spaudė gulinčiam pusbroliui kaklą. Jis šaukė, kad baigtų muštis, bet E. V., nekreipdamas į tai dėmesio, dešine ranka smaugė E. B. kaklą, o kairės rankos kumščiu pastarajam sudavė nemažiau kaip tris kartus į veido sritį. Po to E. V. su sūnumi išėjo. Konflikto metu konfliktuojantys asmenys nenaudojo jokių daiktų, taip pat negirdėjo, kad E. B. būtų grasinęs E. V..
Liudytoja I. L., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 146-149 b. l.), kad 2023-07-16, naktį, ji, automobiliu „Audi A6“ atvažiavusi su sūnumi L. V. ir sugyventiniu E. V. pas kaimyną E. B. į kiemą aiškintis tos pačios dienos pastarojo išpuolius prieš ją ir jos vaikus, girdėjo E. V. ir E. B. vienas kitam žodžiais išsakytus keiksmažodžius, grasinimus ir matė kaip kieme E. V. kumščiu vieną kartą sudavė neblaiviam E. B. į veidą. Neprisimena ar matė kaip sugyventinis pargriovė ant žemės E. B.. Ji išsigandusi automobiliu išvažiavo namo viena, palikdama sugyventinį ir nepilnametį sūnų, mokantį nuraminti savo tėvą, kuris jo klauso. Negali paaiškinti, kodėl ji su sugyventiniu naktį važiavo pas E. B. aiškintis tarpusavio santykių.
Liudytojas L. V., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisiamajame posėdyje pagarsinti įstatymo nustatyta tvarka, parodė, kad 2023 m., vasarą, tikslios datos neatmena, jis su tėvais, automobiliu nuvažiavęs pas kaimyną E. B., girdėjo kaip pastarasis ir jo tėtis E. V. vienas ant kito šaukė. Tėtis su kaimynu lyg pradėjo tarpusavyje stumdytis. Matė kaip tėtis ranka trenkė E. B., bet nematė kur šiam pataikė. Girdėjo kaip šis kaimynas šaukė, kad kieme yra filmavimo kameros. Tada tėtis ranka sudavė dar kartą kaimynui du kartus, bet nematė kur šiam pataikė. Tėtis taip pat pargriovė ant žemės kaimyną, kuris, kaip matė, keturpėsčias liko stovėti. Po to jis su tėčiu išėjo namo (1 t., 130-133 b. l.).
Liudytojas M. Ž., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis, kaip policijos tyrėjas, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 2023 m. liepos mėn. nukentėjusiajam E. B. padarytų sužalojimų. Įvykio, į kurį vyko kartu su kolege N. S., aplinkybių neprisimena.
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso Alcotest 7510 Nr. ARCK-0058 panaudojimo registracijos žurnalo ir jo priedo – patikros sertifikato kopijų matyti, kad 2023-07-16, 23 val. 09 min. E. B. nustatytas 1,87 promilių, 23 val. 12 min. A. L. – 1,73 promilių, o 23 val. 49 min. E. V. – 1,37 promilių neblaivumas, kurių jie neginčijo (1 t., 31-33 b. l.).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2023-07-16, 22 val. 54 min., E. B. telefonu Bendrajam pagalbos centrui (112) pranešė apie tai, jog ką tik kieme kaimynas, gyvenantis už kelių namų, jį sumušė, trenkė į veidą, iš nosies bėga kraujas (1 t., 25-30 b. l.).
Iš 2023-07-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad nusikaltimo padarymo vieta yra sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kiemas, kuriame ant žemės matosi grumtynių žymės (1 t., 1-15 b. l.).
Iš 2023-12-04 kratos, atliktos E. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023-11-29 nutartimi, protokolo matyti, kad kratos metu E. B. savanoriškai pateikė šautuvo stovą „Fiery Deer“, kuris paimtas (1 t., 154-171, 175-182 b. l.).
Iš daiktų apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad iš E. B. paimtas šautuvo stovas „Fiery Deer“ yra įvardintas kaip vienakojė taikymosi lazda „Fiery Deer“, kurios individualūs požymiai užfiksuoti protokole ir fotolentelėje (2 t., 1-7 b. l.).
Iš 2024-01-23 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad E. V. savanoriškai tyrėjai pateikė šautuvo stovą (2 t., 11, 12 b. l.), kurio individualūs požymiai užfiksuoti daiktų apžiūros protokole ir jo priede – fotolentelėje (2 t., 13-19 b. l.).
Balistinių tyrimų specialisto 2024-07-18 išvadoje Nr. 30-(577)-IS1-65 konstatuota, kad:
1. Pateikta tirti taikymosi lazda, paimta iš E. V., yra pramoninės gamybos „Huntera“ taikymosi lazda, kuri nėra šaunamasis ginklas. Taikymosi lazda nepriskiriama jokiai ginklų kategorijai. Taikymosi lazda, skirta naudoti su kameromis, monokliais, tolimačiais ir kitais vienatūriais pritaisomais įrenginiais, taip pat skirta naudoti kaip ginklo atrama, siekiant pagerinti ginklo stabilumą ir šūvio taiklumą.
2. Pateikta tirti taikymosi lazda, paimta iš E. B. yra pramoninės gamybos „Fiery Deer“ taikymosi lazda, kuri nėra šaunamasis ginklas. Taikymosi lazda nepriskiriama jokiai ginklų kategorijai. Taikymosi lazda, skirta naudoti su kameromis, monokliais, tolimačiais ir kitais vienatūriais pritaisomais įrenginiais, taip pat skirta naudoti kaip ginklo atrama, siekiant pagerinti ginklo stabilumą ir šūvio taiklumą (2 t., 198-201 b. l.).
Teismas konstatuoja:
Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo E. V. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčiniais veiksmais 2023-07-16 nesunkiai sužalojo E. B., yra surinkta pakankamai.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp neblaivių kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykęs apsižodžiavimas peraugo į tarpusavio ginčą, pasibaigusį kaltinamojo fiziniu smurtu prieš nukentėjusįjį, t. y. jam smūgiuojant kumščiu į veidą, spaudžiant kaklą ranka, sulenkta per alkūnę, pargriaunant ant žemės, taip sukeliant nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis pripažįsta padaręs visus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl savo veiksmų, įtakotų alkoholio, kuriais padarė nukentėjusiajam sužalojimus, nuoširdžiai gailisi. Jo parodymus patvirtina ir papildo nuoseklūs kiti nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.
E. V. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia dešinės rankos kumščiu suduodamas vieną kartą E. B. į nosies sritį, po to dešine ranka, sulenkta per alkūnę, spausdamas kaklą ir nuversdamas ant žemės pastarąjį bei gulinčiam E. B. dešine ranka spausdamas kaklą, o kairės rankos kumščiu suduodamas tris kartus į veido kairę pusę padarė kairės ausies sumušimą, poodines kraujosruvas veide, lūpose, 32 - ojo danties emalio skilimą, nosies kaulų lūžimą ir sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
E. V. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o jo prisipažinimas ir gailėjimasis teisme nelaikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes nenuoširdus.
E. V. atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 ir 9 punktai).
E. V., būdamas 13 kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., 37-52 b. l.), teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui (2 t., 53-63 b. l.; 3 t., 56-59, 65 b. l.), auginantis du nepilnamečius sūnus (2 t., 27 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis), prieš įsiteisėjant priimtam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-07-05 baudžiamajam įsakymui (2 t., 53-58, 64-67 b. l.; 3 t., 56-59 b. l.), nuo 2023-11-28 dirbo (duomenys neskelbtini) (2 t., 29-32 b. l.), o nuo (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., 25 b. l.), savo noru atlygino padarytą žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (3 t., 49 b. l.), dėl ko pastaroji atsisakė byloje pareikšto ieškinio (3 t., 53-55 b. l.), bet neatlygino nukentėjusiajam E. B. nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, nusikalstamų veiksmų trukmę, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes, pastangas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančių aplinkybių buvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. V. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas E. V. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, prarastų galimybę dirbti, aprūpinti save, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą.
E. V. paskirta laisvės apribojimo bausmė bendrintina BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindais su ankstesniu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-07-05 baudžiamuoju įsakymu.
E. V. į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-07-05 baudžiamąjį įsakymą (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Kadangi E. V. tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu, t. y. 2023-07-16, turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio nusikaltimo padarymą, dėl kurio kaltu pripažintas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021-12-20 baudžiamuoju įsakymu, o paskirtos 46 MGL dydžio (2300 Eur) baudos iki 2022-05-12 nesumokėjo, dėl ko minėta bauda nuo 2022-05-23 iki šiol priverstinai išieškoma per antstolį, todėl atsižvelgus į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo sunkumą, E. V. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).
E. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 90-93 b. l.) - naikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo
Teisme gauti nukentėjusiojo E. B. ir kaltinamojo E. V. pareiškimai dėl pastarojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, baudžiamosios bylos nutraukimo. Pareiškimuose nurodė, kad kaltinamasis E. V. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo E. B., kuris jam atleido, ir su juo susitaikė, jie tarpusavyje susitarė dėl E. B. nusikaltimu padarytos žalos ir pastarojo patirtų proceso išlaidų atlyginimo iki 2026-01-31. Be to, kaltinamasis E. V. nurodė, kad pasižada ateityje nebenusikalsti (3 t., 47, 48 b. l.).
BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose nurodytos sąlygos: asmuo padarė atitinkamos kategorijos nusikalstamą veiką (veikas); prisipažino padaręs nusikalstamą veiką (veikas); savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė ją pašalinti arba atlyginti; susitaikė su nukentėjusiuoju (fiziniu asmeniu) arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido kaltinamajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste primintina ir kasacinės instancijos teismo praktika, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2006, 2K-589/2011).
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad E. V. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, nesant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenys patvirtina, kad E. V. nėra išnykęs teistumas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be to, jis anksčiau, t. y. 2005-06-21, buvo teistas, bet teistumas BK 97 straipsnyje nustatyta tvarka išnykęs, už nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje. E. V. taip pat yra teistas 2023-07-05 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023-08-22, už tyčinį apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarytą 2023 m. vasario mėn. pabaigoje, o per laikotarpį nuo 2019-04-07 iki 2023-12-24 yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už trylika administracinių nusižengimų. Pažymėtina ir tai, kad E. V. ikiteisminio tyrimo metu siekė pateisinti savo veiksmus, sumenkinti atliktų veiksmų pavojingumą, savo elgesio nevertino kritiškai. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo tikėti, jog E. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybės nėra arba ji yra tokia maža, kad leistų teismui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Valstybinė ligonių kasa) interesus, pareiškė ieškinį civiliniam atsakovui – kaltinamajam E. V. dėl 86,94 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovo nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo E. B. patirtų sužalojimų gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kurioms už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 87-93 b. l.).
Kaltinamasis E. V. civilinį ieškinį pripažino, jo dydžio neginčijo, teisiamojo posėdžio metu į bylą pateikė 2025-01-17 pinigų pervedimo kvitą, iš kurio akivaizdu, kad E. V. savanoriškai atlygino PSDF biudžetui padarytą 86,94 Eur turtinę žalą už nukentėjusiojo E. B. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (3 t., 49 b. l.), dėl ko Valstybinė ligonių kasa atsisakė byloje pareikšto ieškinio (3 t., 53-55 b. l.).
Esant tokiai situacijai, pradėtas procesas pagal civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį civiliniam atsakovui E. V. dėl 86,94 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už E. B. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nutrauktinas, nes kaltinamasis E. V. savanoriškai Valstybinei ligonių kasai atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).
Civilinis ieškovas - nukentėjusysis E. B. per savo įgaliotąjį atstovą advokatą Valdą Andrijauską pareiškė ieškinį, kurį vėliau patikslino, civiliniam atsakovui – kaltinamajam E. V. ir prašo priteisti iš kaltinamojo E. V. 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 525,59 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 1700 Eur proceso išlaidų advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti, E. B. (1 t., 47-51, 100-121 b. l.; 2 t., 163 b. l.; 3 t., 16-23 b. l.).
E. V. ieškinį pripažįsta iš dalies. Nurodo, kad ieškinio dalį dėl 525,59 Eur turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, o nesutinka dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes mano, kad suma yra ženkliai per didelė, todėl turėtų būti sumažinta iki 1000 Eur.
Ieškinys yra pagrįstas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Nukentėjusysis E. B. ieškinyje ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo E. V. veiksmų jis patyrė neturtinę, turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų jam buvo sulaužyti nosies kaulai, nuskeltas dantis, todėl jis buvo nedarbingas apie savaitę. Po įvykio kraujosruvas ant jo veido matė kaimynai ir bendradarbiai, kurie klausinėjo kas įvyko, stebėjosi ar tyčiojosi, dėl ko labai išgyveno ir patyrė neigiamas emocijas, pirko ir gėrė vaistus nuo skausmo, arbatas, raminančias ir mažinančias stresą, vyko konsultacijoms pas gydytojus, advokatą, taip pat procesinių veiksmų atlikimui pas tyrėją. Nurodė, kad 525,59 Eur turtinę žalą sudaro: 1) 186,28 Eur negautos pajamos (negautas darbo užmokestis); 2) 129 Eur paslaugos (duomenys neskelbtini) dėl nuskelto danties (84 Eur burnos rentgeno nuotrauka, 45 Eur gydytojo konsultacija); 3) 21,45 Eur išleisti vaistams; 4) 188,86 Eur kelionės išlaidos 2008 m. automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), varomu dyzelinu, vykstant iš jo gyvenamosios vietos į (duomenys neskelbtini) ir kitas vietoves konsultacijoms pas gydytojus, advokatą, procesinių veiksmų atlikimui pas tyrėją (iš viso buvo šešios kelionės). Be to, nukentėjusysis žalos dydį grindžia prie ieškinio pridėtais dokumentais: medicinos dokumentų išrašais/siuntimais, (duomenys neskelbtini) PVM sąskaita faktūra, (duomenys neskelbtini), UAB „Eurovaistinė“, UAB „Baltic Petroleum“ kvitais, (duomenys neskelbtini) pažyma apie mėnesinį darbo užmokestį ir negautas pajamas.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovas E. V. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovui būtų atlyginę žalą.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, kas priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Savo ruožtu nustatant neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, vertintinos ir aplinkybės, susijusios su sveikatos sutrikdymo laipsniu ir pobūdžiu, padariniais, sužalojimo būdu bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką negautos pajamos, kurioms priskiriamos palūkanos, delspinigiai ir kiti patirti nuostoliai (išlaidos), yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-173/2013, Nr. 2K-152-303/2017, Nr. 2K-80-1073/2019, Nr. 2K-105-495/2021 ir kt.).
CK 6.283 straipsnyje, nustatančiame deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą sužalojant fizinio asmens sveikatą, atskleidžiama nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Pagal šią normą nukentėjusiajam turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu sveikata nebūtų sužalota. Tokias negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias praranda nukentėjusysis dėl sveikatos sužalojimo, tapęs visiškai ar iš dalies nedarbingas. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas.
Negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Šie nuostoliai atsiranda dėl žalos, padarytos pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti, arba pareigos nedelsiant atlyginti padarytą žalą nevykdymo. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12/2005). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. V. nukentėjusiajam E. B. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl 2023-07-16 konflikto metu sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, aprašyto teismo medicinos specialisto išvadoje, padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais.
Nukentėjusiajam E. B. 2023-07-16 (duomenys neskelbtini) suteikta skubios medicinos pagalbos paslauga, atliktas radiologinis tyrimas, nustatyta pagrindinė diagnozė - nosies kaulų lūžis, 2023-08-04 (duomenys neskelbtini) suteikta (duomenys neskelbtini) paslauga dėl minėtos diagnozės (1 t., 89 b. l.).
Byloje esantys (duomenys neskelbtini) 2024-03-14 raštas Nr. R3-1358 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-03-29 raštas Nr. (9.11E) DV_S-22069 patvirtina, kad E. B. nedarbingas buvo laikotarpiu nuo 2023-07-17 iki 2023-07-24 (2 t., 137-139, 158-160 b. l.). Darbdavys - (duomenys neskelbtini) E. B. nedarbingumo laikotarpiu už 2 darbo dienas priskaičiavo 158,32 Eur, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2023-08-08 priėmė sprendimą Nr. VPA_SP11E-10357, E. B. nemokėti išmokos laikinojo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-07-17 iki 2023-07-24, nes E. B. elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduotas pažeidžiant Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų <...> išdavimo taisyklių 44.4 papunkčio reikalavimus. Be to, (duomenys neskelbtini) rašte nurodė, kad E. B., kuriam per mėnesį priskaitoma suma (kai išdirbamos visos darbo dienos) 1949,28 Eur, o išmokama suma – 1212,25 Eur, dėl liepos mėn. patirto incidento išdirbo tik 14 darbo dienų, dėl ko šiam priskaitytas darbo užmokestis tik 1522,82 Eur ir išmokėta 1025,97 Eur, todėl patirta žala lygi 186,28 Eur (1 t., 117 b. l.).
Kitų duomenų apie nukentėjusiojo E. B. nedarbingumo laikotarpį byloje nėra.
Todėl, įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą: kilusio konflikto priežastis, trukmę, bylos aplinkybes, kaltinamojo veiksmų intensyvumą, kaltinamojo darbingą amžių ir turtinę padėtį (yra dirbantis, gauna minimalų darbo užmokestį, išlaiko du nepilnamečius vaikus, jo vardu registruotos transporto priemonės areštuotos dėl vykdomų priverstinių išieškojimų per antstolius (2 t., 27-32 b. l.; 3 t., 26-36, 60-80 b. l.), duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą byloje nėra), nukentėjusiajam sutrikdytos sveikatos mastą, patirtus fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą kitų asmenų akivaizdoje, nepatogumus, pablogėjusią nukentėjusiojo gyvenimo kokybę, nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2023-07-17 iki 2023-07-24, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat sprendžiant, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – neturtinės, turtinės žalos, nustatytina nukentėjusiajam E. B. 2000 Eur neturtinės ir 525,59 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Taigi, esant tokiai situacijai, civilinio ieškovo - nukentėjusiojo E. B. pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir E. B. priteistina iš E. V. 2000 Eur neturtinės ir 525,59 Eur turtinės žalos atlyginimo (CK 6.246 - 6.250, 6.263 ir 6.283 straipsniai).
Kita civilinio ieškovo E. B. ieškinio dalis atmestina.
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, kurias apmoka pats iš savo lėšų, gali prašyti teismo, jog šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.
Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo E. B. įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Andrijauskas proceso metu pateikė pinigų priėmimo kvitus: 2023-09-26 Nr. 1137984 (700 Eur), 2024-01-11 Nr. 1138401 (100 Eur), 2024-03-28 Nr. 1138410 (500 Eur), 2024-06-04 Nr. 1138417 (200 Eur), 2024-10-07 Nr. 1138440 (200 Eur), pagal kuriuos nukentėjusysis – civilinis ieškovas E. B. turėjo 1700 Eur išlaidų advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apmokėti (1 t., 118 b. l.; 2 t., 163 b. l.; 3 t., 22, 23 b. l.).
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas E. B. ir jo įgaliotasis atstovas advokatas Valdas Andrijauskas prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo E. V..
Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusįjį – civilinį ieškovą baudžiamajame procese atstovavo advokatas Valdas Andrijauskas (1 t., 47-51 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas E. B. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo – civilinio ieškovo įgaliotojo atstovo dalyvavimo laiką ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, procesinių dokumentų paruošimą ir kitas teisines paslaugas, todėl iš kaltinamojo E. V. priteistina nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui E. B. 1700 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, saugomi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2024-07-23 daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktą (2 t., 185 b. l.): 1) taikymosi lazda (šautuvo stovas) „Fiery Deer“, paimta iš E. B., grąžintina teisėtam savininkui – E. B. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas); 2) taikymosi lazda (šautuvo stovas) „Huntera“, paimta iš E. V., grąžintina teisėtam savininkui – E. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, prie griežčiausios galutinės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę, paskirtą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-07-05 baudžiamuoju įsakymu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, E. V. įpareigoti keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per tris mėnesius atlyginti E. B., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padarytą 525,59 Eur turtinę žalą ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei jam uždrausti tris mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, E. V. į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-07-05 baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. V. pripažinti recidyvistu.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Pradėtą procesą pagal civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, ieškinį civiliniam atsakovui E. V. dėl 86,94 Eur turtinės žalos PSDF biudžetui atlyginimo už E. B. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje nutraukti.
Civilinio ieškovo E. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 525,59 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus 59 ct) turtinės žalos atlyginimo E. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Kitą civilinio ieškovo E. B. ieškinio dalį atmesti.
Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo – civilinio ieškovo E. B. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, saugomus Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate pagal 2024-07-23 daiktinių įrodymų perdavimo – priėmimo aktą: 1) taikymosi lazdą (šautuvo stovą) „Fiery Deer“ grąžinti E. B., gim. (duomenys neskelbtini); 2) taikymosi lazdą (šautuvo stovą) „Huntera“ grąžinti E. V., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.