Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. V., A. D., V. M. Č., P. U. ir R. A. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo gautas pareiškėjų V. V., A. D., V. M. Č., P. U. ir R. A. skundas, kuriuo prašoma pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) veiksmus, kuriais buvo sudarytas komercinės televizijos diskusijų laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų agitacijai vienmandatėse apygardose, grafikas, paskelbtas Komisijos oficialioje interneto svetainėje adresu http://www.vrk.lt/agitacija-2016, ir kuriais pareiškėjams bei kitiems vienmandatėse apygardose save išsikėlusiems kandidatams ribojama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei taikoma diskriminacinė laidų transliavimo tvarka, numatant šių laidų transliavimą tik internetu, o ne įprastais radijo ir televizijos kanalais; įpareigoti Komisiją sudaryti naują radijo ir televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, grafiką ir transliavimo tvarką, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio nuostatų ir užtikrinant pareiškėjams teisę į rinkiminių laidų transliacijas tokia pačia tvarka kaip ir kitiems kandidatams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmų, kuriais 2016 m. rugsėjo 8 d. Komisijos oficialioje interneto svetainėje adresu http://www.vrk.lt/agitacija-2016 buvo paskelbtas atnaujintas komercinės televizijos diskusijų laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų agitacijai vienmandatėse apygardose, grafikas, pagal kurį laidos, kuriose nustatytas laikas dalyvauti pareiškėjams, transliuojamos tik per interneto televizijos svetaines, nesuteikiant galimybės pareiškėjams pasinaudoti Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė į rinkimus yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė. Ši teisė (tiek aktyvioji, tiek pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-662/2015 pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos implicitiškai kyla ir tai, jog vienas iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi organizuojant rinkimus, yra tas, jog jie turi būti laisvi. Laisvų rinkimų principas suprastinas kaip apimantis: 1) rinkėjų laisvę susidaryti nuomonę ir 2) rinkėjų teisę laisvai pareikšti savo valią rinkimuose bei kovoti su rinkimų rezultatų klastojimu (2002 m. spalio 9 d. Europos Komisijos kovos už demokratiją „Venecijos komisijos“ rekomendacijos („Gerosios rinkimų praktikos kodeksas“, 3 dalis). Administracinių teismų praktikoje pažymėta, kad rinkėjų laisvė susidaryti nuomonę realizuojama valstybės institucijoms suteikiant rinkėjams galimybę susipažinti su kandidatais ir sudarant tinkamas rinkiminės agitacijos, kuri yra neatskiriama rinkėjų laisvės susidaryti nuomonę dalis, sąlygas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eR-2-492/2016).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo šeštajame skirsnyje įtvirtintos kandidatų į Seimo narius veiklos garantijos. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę kalbėti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą (Seimo rinkimų įstatymo 46 str. 1 d.). Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. Sp-160 patvirtino LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, rengimo taisykles, o 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. Sp-188 patvirtino Televizijos diskusijų laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai vienmandatėse rinkimų apygardose, rengimo taisykles. LRT laidų taisyklėse nustatyta 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų agitacijai skirtų radijo ir televizijos laidų rengimo tvarka, trukmė ir laikas (LRT laidų taisyklių 1 p.). Rinkimų agitacijos laikotarpiu LRT transliuoja radijo ir televizijos laidas, skirtas rinkimų agitacijai (LRT laidų taisyklių 3 p.). Tokių laidų trukmė ir laikas nustatomi ir laidos rengiamos taip, kad nebūtų pažeisti kandidatų ir kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principai (LRT laidų taisyklių 6 p.). Kitų televizijų laidų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad diskusijų laidų trukmė ir laikas nustatomi ir laidos rengiamos taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose lygiateisiškumo principas. Diskusijų laidos transliuojamos ir (ar) viešai skelbiamos elektroninių ryšių tinkluose tiesiogiai arba įrašytos (Kitų televizijų laidų taisyklių 16 p.). Kitų televizijų laidų taisyklių 18 punkte įtvirtinta, kad diskusijų laidų įrašai po viešo ištransliavimo skaitmeninės antžeminės TV, kabelinės TV, viešo paskelbimo elektroninių ryšių tinklais be papildomo mokesčio turi būti paskleisti (paviešinti) ir (ar) papildomai paskleisti (paviešinti) internete: laidų rengėjo interneto svetainės pirmame puslapyje; www.youtube.com portale.

Įvertinusi nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors Komisija Kitų televizijų laidų taisyklėse įtvirtino galimybę diskusijų laidas viešai skelbti elektroninių ryšių tinklais, kas apima ir tinklus, naudojamus radijo ir (arba) televizijos programoms transliuoti (retransliuoti), bei kabelinės televizijos bei mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklus (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 str. 16 p.), šiais Komisijos priimtais poįstatyminiais teisės aktais nustatytos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, rengimo taisyklės neužtikrino galimybės kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, kaip tai nustatyta Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje ir 51 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad atsakovas tiek atsiliepime į pareiškėjų skundą, tiek teismo posėdžio metu patvirtino, jog dėl kandidatų Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose pasirodymo per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją nebuvo derinta su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu.

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas organizavo kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose diskusijų laidas, patvirtindamas Diskusijų laidų, skirtų Seimo rinkimų agitacijai, parengimo ir transliavimo paslaugų supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygas. Pagal šias sąlygas vykdyto viešųjų pirkimų konkurso metu buvo parinkti diskusijų laidų rengėjai ir transliuotojai. Atkreiptinas dėmesys, kad šio viešojo pirkimo objektas – laidų, skirtų kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose, diskusijoms, programų aptarimams ir pan. parengimo ir transliavimo arba viešo paskelbimo elektroninių ryšių tinklais paslaugos. Iš atsakovo pateikto Komisijos pirmininko patvirtinto Diskusijų laidų, skirtų Seimo rinkimų agitacijai, parengimo ir transliavimo paslaugų supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygų matyti, kad veiksmingumo kriterijai vertinant siūlomos diskusijų laidos atitinkamoje rinkimų apygardoje agitacijai parengimo ir transliavimo bei sklaidos paslaugos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimą, buvo įvardinti transliuojama laida (-os) auditorija (reitingas), pasiekiamumas pagal šių metų duomenis bei interneto portalo, kuriame bus transliuojama (skelbiama) laida, unikalus lankytojų skaičius pagal šių metų duomenis. Taigi tokių laidų rengėjai galėjo būti ne tik televizijos, bet ir kiti transliuotojai, kurie diskusijų laidas gali transliuoti / skelbti elektroninių ryšių tinklais. Tokie Komisijos veiksmai patvirtinant Diskusijų laidų, skirtų Seimo rinkimų agitacijai, parengimo ir transliavimo paslaugų supaprastinto atviro konkurso pirkimo sąlygas taip pat rodo, kad nebuvo siekiama užtikrinti, jog pagal jas organizuotu viešųjų pirkimų konkursu kandidatams Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose būtų suteikiama galimybė naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Komisija savo oficialioje interneto svetainėje paskelbė komercinės televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų agitacijai vienmandatėse apygardose grafiką, atnaujintą 2016 m. rugsėjo 8 dieną. Pareiškėjas V. V., kandidatu išsikėlęs Lazdijų-Druskininkų rinkimų apygardoje Nr. 71 kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, pagal Laidų grafiką turės dalyvauti LNK TV laidoje, kurios filmavimo laikas – 2016 m. rugsėjo 29 d., 13.00 val., o eterio data 2016 m. rugsėjo 30 diena. Pareiškėjas A. D., kandidatu išsikėlęs Kalniečių rinkimų apygardoje Nr. 15 kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, turėjo dalyvauti LNK TV laidoje, kurios filmavimo laikas 2016 m. rugsėjo 10 d., 13.00 val., o eterio data – 2016 m. rugsėjo 11 diena. Pareiškėja V. M. Č., kandidate išsikėlusi Panemunės rinkimų apygardoje Nr. 18 kaip savarankiška politinės kampanijos dalyvė, turėjo dalyvauti LNK TV laidoje, kurios filmavimo laikas 2016 m. rugsėjo 11 d., 10.50 val., o eterio data 2016 m. rugsėjo 12 diena. Pareiškėjas P. U., kandidatu išsikėlęs Vakarinėje rinkimų apygardoje Nr. 27 kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, turės dalyvauti LNK TV laidoje, kurios filmavimo laikas 2016 m. kovo 23 d., 09.00 val., o eterio data 2016 m. rugsėjo 24 diena. Pareiškėjas R. A., kandidatu išsikėlęs Raseinių-Kėdainių rinkimų apygardoje Nr. 42 kaip savarankiškas politinės kampanijos dalyvis, turės dalyvauti LNK TV laidoje, kurios filmavimo laikas 2016 m. rugsėjo 26 d., 09.00 val., o eterio data 2016 m. rugsėjo 27 diena.

2016 m. rugsėjo 12 d. elektroniniame susirašinėjime tarp V. V. ir UAB „Žinių studija“ direktoriaus pavaduotojos nurodyta, jog debatai bus rodomi internetiniame portale www.lnkgo.lt, alfa.lt, YouTube internetinėje svetainėje. Atsakovas patvirtino, kad Laidų grafike pareiškėjams skirtos laidos numatytos transliuoti komercinės televizijos interneto svetainėse, o laikas Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje nėra skirtas. Kaip minėta, Komisijos patvirtintos Kitų televizijų laidų taisyklės kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose neužtikrina galimybės naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Pirmiausiai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio teisinės valstybės principo įgyvendinimą teisėkūros procese, yra pabrėžęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra pabrėžęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymų viršenybės principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2011 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I444-14/2011).

Pabrėžtina, kad Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjų ginčijami Komisijos veiksmai atlikti vadovaujantis Komisijos priimtomis Kitų televizijų laidų taisyklėmis. Šios taisyklės yra poįstatyminis teisės aktas, todėl siekiant atskleisti jame įtvirtintų nuostatų esmę bei prasmę būtina vadovautis aukštesnės galios teisės aktais, kurie yra nukreipti į aptariamų santykių teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, kad Seimo rinkimų principai yra įtvirtinti Konstitucijoje bei Seimo rinkimų įstatyme, todėl jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Teisinėje valstybėje įstatymas yra visų kitų teisės aktų pagrindinis šaltinis. Viešojo administravimo subjektų priimami teisės aktai turi būti grindžiami įstatymais ir jiems neprieštarauti. Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose (įstatymų įgyvendinamuosiuose) teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka, t. y. toks aktas išleidžiamas remiantis įstatymu ir įgyvendinant įstatyme įtvirtintas nuostatas. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog Komisijos veiksmų paskirstant laidų laiką juridiniu pagrindu negalėjo būti Kitų televizijų laidų taisyklės, kadangi šias taisykles atitinkantys Komisijos veiksmai neužtikrina Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos visų kandidatų teisės naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei pažeidžia Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą kandidatų į Seimo narius lygią teisę kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Komisijos pareiga paskirstyti laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti tokie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria atsakovo pozicijai, jog toks lygiateisiškumo principų išskyrimas pagal atitinkamus kandidatų požymius suteikia Komisijai teisę nuspręsti, kokia kandidatų grupė naudosis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, o kokiai grupei bus suteikta teisė naudotis tik komercinių ar internetinių televizijų paslaugomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Seimo rinkimų įstatymo reglamentuota Komisijos pareiga skirstant laidų laiką nepažeisti lygiateisiškumo principų atskirų grupių kandidatų atžvilgiu, leidžia Komisijai nustatyti nevienodos apimties Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką atskiroms kandidatų grupėms (pvz., skirtingas naudojimosi Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija trukmė, eterio laikas ir pan.), tuo nepažeidžiant įstatyme įtvirtintos Komisijos pareigos paskirstyti laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Tačiau tokia įstatyme numatyta Komisijos pareiga užtikrinti lygiateisiškumo principą atskiroms kandidatų grupėms nesuteikia teisės Komisijai absoliučiai apriboti galimybę vienai kandidatų grupei (šiuo atveju – kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose) pasinaudoti įstatymo suteikta teise (šiuo atveju – nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija). Komisijos veiksmai, kuriais sudaroma galimybė įgyvendinti įstatyme numatytą teisę vienai kandidatų grupei (kandidatams Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje), tokią teisę absoliučiai apribojant kitos kandidatų grupės atžvilgiu (kandidatų Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose) pažeidžia lygiateisiškumo principą tarp pačių kandidatų grupių (nors ir nebūtinai jų viduje), įtvirtintą Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje (visų kandidatų į Seimo narius lygi teisė kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą).

Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta lygi kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (konstitucinė teisė būti renkamam). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (pvz., 2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas yra visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų principai. Aiškindamas Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš jos įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinamas demokratinių rinkimų principų laikymasis, inter alia rinkimų proceso skaidrumas, kandidatus rinkimuose keliančių kolektyvinių subjektų lygybė ir sąžininga konkurencija, taip pat rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumas (Konstitucinio Teismo 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju esant Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai Komisijos pareigai suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu nustatyti konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, Komisija nesiėmė veiksmų užtikrinti galimybę kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose pasinaudoti Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose nebuvo suteikta Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Tokiais Komisijos veiksmais sudarant skirtingas sąlygas dalyvauti rinkimų agitacijoje, Komisijai suderinus su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu dėl kandidatų Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pasirodymo per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ir to nepadarius kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose atžvilgiu, buvo pažeista pasyvioji kandidatų Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose teisė į rinkimus.

Konstitucijos 34 straipsnio 1 dalyje apibrėžta piliečių subjektinė rinkimų teisė – teisė rinkti (aktyvioji rinkimų teisė). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais Komisijos veiksmais taip pat pažeidžiama aktyvioji asmens teisė į rinkimus, kadangi nelygiateisis kandidatų traktavimas, t. y. vienai kandidatų grupei suteikiant teisę pasinaudoti Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, o kitai kandidatų grupei užkertant kelią tokios teisės įgyvendinimui ir vien tik suteikiant galimybę dalyvauti komercinės televizijos laidose, transliuojamose / skelbiamose interneto svetainėse, sumažina rinkėjų galimybes visiems vienodai prieinamai susipažinti su informacija apie pastarosios grupės kandidatus bei jų programas. Atsakovo atstovo teiginiai, kad laidų transliavimas internetu nepablogina kandidatų Seimo vienmandatėse rinkimų apygardose padėties lyginant su kandidatais Seimo rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad tokių laidų skelbimui yra naudojamasi alternatyviomis internetinių televizijų paslaugomis, tokių laidų peržiūrai reikalinga prieiga prie kompiuterio, internetas, be to, tokios galimybės dalyvauti laidose, transliuojamose / skelbiamose tik komercinių televizijų internetinėse svetainėse, suteikimas nepatenka į Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintos teisės naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija apimtį ir jos lygiaverčiai nepakeičia.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nustatydamas ir paskelbdamas savo oficialioje interneto svetainėje komercinės televizijos diskusijų laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Seimo rinkimų agitacijai vienmandatėse apygardose grafiką, pagal kurį laidos, kuriose nustatytas laikas dalyvauti, be kita ko, ir pareiškėjams, transliuojamos tik per interneto televizijos svetaines, nesudarant galimybės pareiškėjams pasinaudoti Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, neužtikrino pareiškėjams Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija bei pažeidė Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kandidatų lygią teisę kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą. Todėl pareiškėjų skundo pirmasis reikalavimas tenkintinas ir atsakovo veiksmai, kuriais kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą bei 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, pripažintini neteisėtais.

Pareiškėjai taip pat prašė įpareigoti Komisiją sudaryti naują radijo ir televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, grafiką ir transliavimo tvarką, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio nuostatų ir užtikrinant pareiškėjams teisę į rinkiminių laidų transliacijas tokia pačia tvarka kaip ir kitiems kandidatams. Teisėjų kolegija mano, jog šis pareiškėjų reikalavimas tenkintinas iš dalies. Dėl aukščiau šioje nutartyjeišdėstytų argumentų pareiškėjų, kaip kandidatų į Seimo narius vienmandatėse rinkimų apygardose, teisės nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija apimtis bei realizavimo būdas nebūtinai turi atitikti tas pačias sąlygas, kurios sudaromos kandidatams į Seimo narius daugiamandatinėje rinkimų apygardoje, todėl Komisija įpareigotina tiesiog sudaryti galimybę kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose pasinaudoti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų V. V., A. D., V. M. Č., P. U. ir R. A. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmus, kuriais kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta lygi teisė kalbėti valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą bei 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją sudaryti galimybę kandidatams į Seimo narius vienmandatėse apygardose pasinaudoti Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija.

Sprendimas neskundžiamas.