- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-02
- Bylos Nr.
- eR-2-492/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-66-3-00023-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Virginija Volskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- politinės partijos „Lietuvos sąrašas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos, partijai Tėvynės sąjunga
- Advokatai
- Evaldas Valčiukas, Vida Petrylaitė
- Kategorijos
- 18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ atstovams Dariui Kuoliui ir advokatei Vidai Petrylaitei,
atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovams Rokui Stabingiui ir Zenonui Vaigauskui,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovui advokatui Evaldui Valčiukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims partijai Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos žaliųjų partijai, partijai „Tvarka ir teisingumas“, Antikorupcinei N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijai, Lietuvos liaudies partijai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai–Krikščioniškų šeimų sąjungai, Lietuvos laisvės sąjungai (liberalai), S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicijai „Prieš korupciją ir skurdą“, politinei partijai „Drąsos kelias“, Darbo partijai, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai bei Lietuvos socialdemokratų partijai dėl sprendimo sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijos dalyvių sąrašus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas politinė partija „Lietuvos sąrašas“ elektroninėmis ryšio priemonėmis kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) veiksmus, sudarant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijos dalyvių sąrašą (toliau – ir Sąrašas), bei įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti ir sudaryti naują LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, dalyvių sąrašą, laikantis Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio nuostatų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvyko rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatų dalyvavimo LRT televizijos ir radijo laidose sąrašo sudarymo burtų traukimas. Apie skundžiamą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veikimą pareiškėjas sužinojo 2016 m. rugpjūčio 25 d., šiai komisijai pateikus oficialią informaciją institucijos tinklapyje adresu: (http://www.vrk.1t/naujienos/-/content/10180/1/lrt-burtai). Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ nuomone, Komisija, vykdydama Sąrašo sudarymą ir paskelbdama šį sąrašą, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą reguliavimą.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis reikalauja laikytis lygiateisiškumo principo kandidatų atžvilgiu. Sistemiškai vertinant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalių reguliavimą kartu su konstituciniais imperatyvais, įtvirtinančiais rinkimų teisę, kaip žmogaus teisę, matyti, kad Komisija turi teisę tvirtinti Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles. Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos tvirtinamos Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisyklės negali prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, būtent Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymui.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalis įtvirtina konkrečią teisinę normą – diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais. Tai, anot pareiškėjo, reiškia, kad burtais diskusijose dalyvaujančių subjektų grupės gali būti nustatomos tik tada, kai nėra jų susitarimo, ir priešingai, esant dalyvaujančių asmenų bendram susitarimui, burtai neturi būti organizuojami. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalis nenumato mišraus būdo skirstyti kandidatus į laidas, t. y. turi būti išlaikomas nešališkumas, skaidrumas ir lygiateisiškumas arba skirstant visus kandidatus burtų keliu, arba turi būti pateiktas visų kandidatų bendras susitarimas dėl pasiskirstymo. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos veiksmai, organizuojant 2016 m. rugpjūčio 25 d. dalyvių sąrašo sudarymą, pažeidė minėto įstatymo reikalavimus. Taip pat Komisija pažeidė savo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. Sp-160 patvirtintas LRT radijo ir LRT televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, rengimo taisykles (toliau – ir Taisyklės).
Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklių 19 ir 20 bei 25 punktai įtvirtina nuostatą, jog debatų sąrašai sudaromi arba kandidatų sąrašus iškėlusių partijų (partijų koalicijų) atstovams pateikus susitarimus, arba burtų keliu. Mišraus sąrašo sudarymo galimybė nėra numatyta, tačiau pareiškėjo atstovui atvykus į 2016 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos organizuotus burtų traukimus, asmenys buvo informuoti, kad dalis kandidatų yra sudarę susitarimus, ir tik likę dalyviai galėjo dalyvauti burtų traukime dėl likusių diskusijų datų bei jų dalyvių grupių. Jokia rašytinė informacija apie tai, kurie rinkimų dalyviai yra jau sudarę išankstinius susitarimus, kitiems dalyviams, taip pat ir pareiškėjo atstovams, nebuvo pateikta.
Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ nuomone, tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai pažeidžia ne tik pačios Komisijos patvirtintas Taisykles bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą, bet ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius teisinės valstybės principus.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime Nr. I-9-662/2015 yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, su žmogaus teisių ir laisvių apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu. Teisė į rinkimus yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė. Ši teisė (tiek aktyvioji, tiek pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį, taip pat su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos taip pat kyla tai, jog vienas iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi organizuojant rinkimus, yra tas, jog jie turi būti laisvi. Laisvų rinkimų principas suprastinas kaip apimantis: 1) rinkėjų laisvę susidaryti nuomonę ir 2) rinkėjų teisę laisvai pareikšti savo valią rinkimuose bei kovoti su rinkimų rezultatų klastojimu (2002 m. spalio 9 d. Europos Komisijos kovos už demokratiją „Venecijos komisijos“ rekomendacijos („Gerosios rinkimų praktikos kodeksas“, 3 dalis). Rinkėjų laisvė susidaryti nuomonę realizuojama valstybės institucijoms suteikiant rinkėjams galimybę susipažinti su kandidatais ir sudarant tinkamas rinkiminės agitacijos sąlygas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat vienareikšmiškai išaiškino, kad Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto, kurio dalyvė yra ir Lietuvos Respublika, 25 straipsnio b punktas nustato, jog kiekvienas pilietis be jokios 2 straipsnyje nurodytos diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų turi teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktas per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus, remdamasis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą. Pareiškėjo nuomone, Komisijos veiksmai, kuriais dalis rinkimų dalyvių galėjo patekti į sąrašus ne viešų susitarimų būdu, o likusi dalis dalyvavo burtų traukime, pažeidė ne tik aktyviąją, bet ir pasyviąją rinkimų teisę. Atsakovo veiksmai, kuriais buvo diskriminuojami pasyviąja rinkimų teise besinaudojantys asmenys, sudaromos nevienodos sąlygos ir galimybės atskiriems kandidatams dalyvauti nacionaliniuose debatuose ir rinkiminėje agitacijoje, ribojama rinkėjų teisė gauti visapusišką informaciją ir susidaryti išsamų vaizdą apie kandidatus, turi būti pripažinti neteisėtais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai iš dalies palaikė skunde išdėstytą poziciją: nepalaikė tik savo reikalavimo dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, sudarant rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatų dalyvavimo LRT radijo laidose, sąrašą. Atkreipė dėmesį, kad Taisyklių nuostatas aiškinant siaurąja prasme, buvo pažeisti jų 19 ir 23 punktai, nustatantys galimybę susitarti tik dėl vienos laidos, kadangi iš pateiktų duomenų matyti, jog pirmoji grupė susitarė keturių dienų diskusijose dalyvauti kartu, taip pažeisdama lygias teises dalyvauti rinkimuose. Atkreipė dėmesį, kad mišriu kandidatų sąrašų sudarymo būdu sudaroma galimybė tam tikroms partijoms išvengti diskusijų su kitais dalyviais. Atstovai nurodė, kad patys, kaip nedidelė partija, nesiėmė iniciatyvos sudaryti susitarimus, manė, kad bus pakviesti susitarti arba kandidatų sąrašai bus sudaromi burtais. Apie sudarytus susitarimus sužinojo iš atsakovo. Tvirtino, kad susitarimus dėl vienos dienos diskusijų būtų galima sudaryti, o dėl kitų dienų sudaryti susitarimai turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti.
Nurodo, kad Taisyklėse yra nustatyta specialiųjų laidų rengimo tvarka, specialiųjų laidų dalyvių susitarimų pateikimo tvarka (Taisyklių 19 ir 25 punktai), burtų organizavimo tvarka (Taisyklių 23 ir 29 punktai). Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatoms Taisyklėse nurodyta tvarka neprieštarauja, o tik jas įgyvendina, esant konkrečiam dalyvių skaičiui, laidų transliavimo laikui.
Atsakovas pažymi, kad Specialiose laidose turi teisę dalyvauti keturiolika dalyvių. Komisijai 2016 m. (nurodyti 2006 m. laikytini rašymo apsirikimu) balandžio 29 d. buvo pateiktas 2016 m. balandžio 15 d. susitarimas „Dėl dalyvavimo diskusijų laidose per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją“, sudarytas penkių dalyvių: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, partijos Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos. Atsakovui 2016 m. (nurodyti 2006 m. laikytini rašymo apsirikimu) rugpjūčio 24 d. buvo pateiktas 2016 m. rugpjūčio 16 d. susitarimas „Dėl dalyvavimo diskusijų laidose per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją“, sudarytas keturių dalyvių: partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai). Šie susitarimai, Komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatai neprieštaravo. 2016 m. rugpjūčio 19 d. visi laidų dalyviai buvo informuoti apie burtų traukimą, susitarimų sudarymo galimybę, įskaitant ir pareiškėjo atstovą G. M., kuris apie tai buvo informuotas elektroniniu paštu. Viešas kvietimas dalyvauti burtais nustatant LRT diskusijų laidų dalyvius buvo viešai publikuotas atsakovo interneto svetainėje. Pagal Taisykles, 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo traukiami burtai ir specialiųjų laidų dalyviai buvo suskirstyti į grupes. Laidų dalyviai, kurie nebuvo sudarę susitarimų dėl dalyvavimo laidose kartu, pagal Taisyklių nuostatas, buvo sugrupuoti burtais. Komisija pažymi, kad specialiose laidose visi dalyviai dalyvauja vienodomis teisėmis, jiems suteikiamas vienodas laikas kandidatų pasisakymams, užtikrinant kandidatų lygiateisiškumo principą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalies nuostatos draudimo sudaryti tarpusavio susitarimus tik esant visų, taip pat ir susitarime nedalyvaujančių partijų sutikimui, nenumato. Savo turiniu įstatymas pareiškėjo yra aiškinamas plečiamai – įvedant bet kurio dalyvio veto teisę, kadangi jeigu bent vienas dalyvis nepritaria kitų sudaromiems sutarimams dėl dalyvavimo laidoje, susitarimas negalimas. Pažymi, kad sutarimas turi būti visų susitariančių šalių, bet įstatyme nėra reikalavimo, kad susitarimui pritartų jame nedalyvaujantys. Nesant sutarimo dėl laidų laiko, laikas nustatomas išskirtinai burtais. Taip pat burtais nustatomos laidų dalyvių, kurie nesudaro susitarimų, diskusijų grupės.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams yra suteikta teisė pasirinkti, su kuo jie nori diskutuoti. Teisės aktai to nedraudžia. Nustatyti tam tikrus draudimus nebūtų demokratiška. Atsakovo nuomone, mišrus rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatų dalyvavimo LRT televizijos ir radijo laidose sąrašo sudarymo būdas yra optimalus. Pažymėjo, kad savaitės dienos, kuriomis savarankiškos politinės kampanijos dalyviai diskutuos, buvo nustatytos burtais. Visiems kandidatams buvo sudarytos vienodos starto galimybės. Tvirtino, kad pareiškėjas ir teismo posėdyje neįrodė, jog jo teisės buvo pažeistos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 4 dalis nenustato, jog susitarimas būtinai turi būti sudarytas tarp visų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių. Pagal Komisijos skelbiamus duomenis, iš viso yra registruoti 358 savarankiški politinės kampanijos dalyviai, todėl sunku įsivaizduoti, kaip gali būti praktiškai tarp visų jų sudaromas susitarimas. Be to, susitarimas yra visų jo dalyvių valios išraiška, o tai reiškia, kad bent vienam subjektui nesutinkant su susitarimo sąlygomis, susitarimas nebūtų sudaromas. Tvirtina, kad įstatymu negali būti įtvirtintas praktiškai neįgyvendinamas reikalavimas, dėl to įstatymo nuostata dėl savarankiškų politinės kampanijos dalyvių susitarimų suprastina taip, kad susitarimai gali būti sudaromi ir tarp atskirų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, o savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, kurie nesudaro susitarimo, dalyvavimas diskusijose sprendžiamas burtais. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nuomone, lygiateisiškumo principas užtikrinamas tuo, kad galimybė sudaryti susitarimus yra numatyta įstatyme, t. y. bet kuris savarankiškas politinės kampanijos dalyvis žino apie tokią galimybę ir gali šia teise pasinaudoti, inicijuodamas ir sudarydamas susitarimą su vienu ar keliais savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. Taigi, įstatymas nustato visiems lygias galimybes, tačiau jis negali įpareigoti ir užtikrinti, jog susitarimas bus sudarytas. Šiuo atveju teisė sudaryti susitarimą negali būti absoliuti, nes taip būtų paneigta susitarimo esmė – suderinta šalių valia. Dėl to įstatymas įtvirtina galimybę sudaryti susitarimą, taip užtikrindamas visų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumą, tačiau negali būti traktuojama, kad toks susitarimas būtinai turi būti sudarytas tarp visų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių. Toks traktavimas pažeistų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių, kurie suderina valią ir sudaro susitarimą, teises. Atitinkamai savarankiški politinės kampanijos dalyviai, nesudarę susitarimo, diskusijų laidose dalyvauja parenkami burtais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas palaikė trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime bei atsakovo atstovų teismo posėdyje išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad partijos visuomenės nuomonę gali formuoti ne tik televizijos laidose, bet ir kitomis priemonėmis.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos liaudies partija atsiliepime į pareiškėjo skundą pritarė politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos liaudies partijos atstovė palaikė pareiškėjo poziciją. Nurodė, kad partija nebuvo kviečiama susitarti, tačiau ir pati neinicijavo susitarimo sudarymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2016 m. rugpjūčio 25 d. savo tinklalapyje adresu: http://www.vrk.1t/naujienos/-/content/10180/1/lrt-burtai paskelbė LRT radijo laidų bei LRT televizijos laidų dalyvių sąrašus su diskusijų vietomis bei datomis. Pagal viešai skelbiamus atsakovo duomenis, LRT radijo laidoje dalyvauja du kandidatų sąrašų atstovai (po du atstovus). Kiekvienas kandidatų sąrašas dalyvauja vienoje LRT radijo laidoje. Kiekvienas kandidatų sąrašas dalyvauja keturiose LRT televizijos laidose – vieną kartą per savaitę. Rengiamos trys laidos per savaitę, kuriose dalyvauja keturiolika dalyvių. Dalyviai suskirstomi į tris grupes, po vieną grupę laidai. Kiekvienas kandidatų sąrašas dalyvauja keturiose LRT televizijos laidose – vieną kartą per savaitę.
Pareiškėjas tvirtina, kad Komisija, sudarydama Sąrašą ir jį paskelbdama, pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio reikalavimus. Politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ nuomone, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad burtais diskusijose dalyvaujančių subjektų grupės gali būti nustatomos tik tada, kai nėra jų susitarimo, ir priešingai, esant dalyvaujančių asmenų bendram susitarimu, burtai neturi būti organizuojami. Anot jo, šis reguliavimas nenumato mišraus būdo skirstyti kandidatus į laidas, t. y. turi būti išlaikomas nešališkumas, skaidrumas ir lygiateisiškumas arba skirstant visus kandidatus burtų keliu, arba turi būti pateiktas visų kandidatų bendras susitarimas dėl pasiskirstymo. Pareiškėjas tvirtina, kad tokie atsakovo veiksmai, dėka kurių dalis rinkimų dalyvių galėjo patekti į sąrašus ne viešų susitarimų būdu, o likusi dalis dalyvavo burtų traukime, pažeidė Taisykles, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą bei iš Lietuvos Respublikos kylančius teisinės valstybės principus, o taip pat ne tik aktyviąją, bet ir pasyviąją rinkimų teisę. Tokiais Komisijos veiksmais buvo sudaromos nevienodos sąlygos ir galimybės atskiriems kandidatams dalyvauti nacionaliniuose debatuose bei rinkiminėje agitacijoje ir ribojama rinkėjų teisė gauti visapusišką informaciją bei susidaryti išsamų vaizdą apie kandidatus.
Atkreiptinas dėmesys, kad realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, asmuo turi teisę pasirinkti pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką ir jį tikslindamas teismo posėdyje, pareiškėjas susiaurino bylos nagrinėjimo ribas. Teismo posėdyje politinė partija „Lietuvos sąrašas“ nepalaikė reikalavimo dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo, sudarant rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą kandidatų dalyvavimo LRT radijo laidose sąrašą, todėl teismas šio aspekto neanalizuoja.
Pažymėtina, kad asmens teisė į rinkimus yra visuotinai pripažįstama žmogaus teisė. Ši teisė (tiek aktyvioji, tiek pasyvioji) yra glaudžiai susijusi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio teise dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise laisvai vienytis į politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-9-662/2015 pažymėjo, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos implicitiškai kyla ir tai, jog vienas iš principų, kuriuo turi būti vadovaujamasi organizuojant rinkimus, yra tas, jog jie turi būti laisvi. Laisvų rinkimų principas suprastinas kaip apimantis: 1) rinkėjų laisvę susidaryti nuomonę ir 2) rinkėjų teisę laisvai pareikšti savo valią rinkimuose bei kovoti su rinkimų rezultatų klastojimu (2002 m. spalio 9 d. Europos Komisijos kovos už demokratiją „Venecijos komisijos“ rekomendacijos („Gerosios rinkimų praktikos kodeksas“, 3 dalis). Rinkėjų laisvė susidaryti nuomonę realizuojama valstybės institucijoms suteikiant rinkėjams galimybę susipažinti su kandidatais ir sudarant tinkamas rinkiminės agitacijos sąlygas.
Rinkiminė agitacija yra neatskiriama rinkėjų laisvės susidaryti nuomonę dalis. Rinkimų agitacija gali būti bet kokių formų ir būdų, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, prieštarauja moralei, teisingumui ar visuomenės darnai, neatitinka sąžiningų ir garbingų rinkimų (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 50 straipsnio 2 dalis). Šiam tikslui, be kita ko, Komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus, kandidatams suteikiama teisė naudotis visuomenės informavimo priemonėmis (Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis). Labai svarbu, kad priešrinkiminiu laikotarpiu nuomonėms ir visai kitai informacijai būtų leidžiama sklisti nevaržomai. Minėtą informacijos ir nuomonių sklaidą politiniais klausimais turi užtikrinti žiniasklaida, inter alia – audiovizualinė žiniasklaida, t. y. radijas ir televizija, kurių indėlis dėl garsu ir vaizdiniais perteikiamos informacijos paveikumo, lyginant jį su spauda, šiuo atžvilgiu yra itin svarbus.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio, reglamentuojančio rinkimų agitacijos sąlygas bei tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad Komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija. Rinkimų agitacijai skirtų laidų rengimo taisykles tvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką nustato Komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Ji taip pat paskirsto laidų laiką taip, kad nebūtų pažeisti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupės (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaromos tarpusavio susitarimu, o kai jo nėra, – burtais. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Komisijos 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Sp-160 patvirtintose LRT radijo ir televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, rengimo taisyklėse, pagal kurių 19 punktą, iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. 17.00 val. kandidatų sąrašus iškėlusių partijų (partijų koalicijų) atstovai Komisijai gali pateikti partijų rašytinį susitarimą, kuriame jos susitaria kartu dalyvauti vienoje specialiojoje laidoje. Jeigu kandidatai nepateikia rašytinių susitarimų, Komisija kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms diskusijų dalyvius dalyvauti specialiosiose laidose parenka burtais (Taisyklių 20 punktas). Taisyklių 23 punkte įtvirtinta, kad kandidatų dalyvavimo specialiojoje laidoje laikas (dienos) nustatomi burtais. Burtai traukiami Komisijos būstinėje 2016 m. rugpjūčio 25 d. 12.00 val. Specialiųjų laidų laikas (dienos) surašomi ant lapelių, kurie sudedami į vokus. Lapelius, sudėtus į vokus, traukia Komisijos atstovas arba tai atlikti pavedama burtų traukime dalyvaujančių partijų (partijų koalicijų) atstovams. Rašytinius susitarimus pateikusių specialiųjų laidų dalyvių dalyvavimo specialiosiose laidose laikas (diena) traukiamas pirmiau pagal rašytinio susitarimo pateikimo datą, susitarimų nepateikusių laidų dalyvių laikas (diena) traukiamas pagal rinkimų numerį. Kai laidų laiką (dieną) traukia specialiųjų laidų dalyviai pagal susitarimą, jie nusprendžia, kuris iš dalyvių atstovauja tokiai specialiųjų laidų dalyvių grupei. Tokios grupės atstovui ištraukus vieną laidos laiką (dieną), laikoma, kad jis tą laidos laiką (dieną) ištraukė visai grupei. Komisijos atstovas, traukiantis burtus, nustato ir išaiškina burtų traukimo procedūrą. Pagal Taisyklių 25 punktą, specialiosiose LRT televizijos laidose diskutuoja kandidatų sąrašų atstovų grupės. Kiekvieną grupę, kuri dalyvauja specialiojoje laidoje, sudaro ne daugiau kaip penkių kandidatų sąrašų atstovai. Iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. 17.00 val. kandidatų sąrašus iškėlusių partijų (partijų koalicijų) atstovai Komisijai gali pateikti partijų rašytinius susitarimus, kuriuose jos susitaria kartu dalyvauti specialiosiose laidose. Jeigu kandidatai nepateikia rašytinių susitarimų, Komisijos kandidatų sąrašus iškėlusioms partijoms diskusijų laidų dalyvius dalyvauti specialiosiose laidose parenka burtais.
Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad tiek Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 4 dalis, tiek šį įstatymą įgyvendinančios Taisyklės tiesiogiai įtvirtina galimybę diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių grupes (iš dviejų ir daugiau asmenų) sudaryti jų susitarimu, o jeigu tokie susitarimai nėra sudaromi, – burtais, taigi, jos numato galimybę derinti abu būdus paskirstant savarankiškus politinės kampanijos dalyvius į grupes. Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ nei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, nei Taisyklių nuostatų nekvestionuoja. Nurodytos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo bei Taisyklių nuostatos neįtvirtina reikalavimo sudaryti visų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių tarpusavio susitarimus, ar draudimo dalyvių grupėms susitarti nesant kitų dalyvių pritarimo. Atsižvelgiant į diskusijose dalyvaujančių savarankiškų politinės kampanijos dalyvių skaičių, mažai tikėtina, kad toks bendras susitarimas iš viso būtų įmanomas, kadangi bent vienam asmeniui nesutikus sudaryti susitarimo, jis apskritai negalėtų būti sudaromas. Be to, savarankiškų politinės kampanijos dalyvių susitarimai yra sudaromi laisva valia, jų teisė pasirinkti, su kuo nori diskutuoti, neturi būti ribojama. Tuo tarpu jei savarankiški politinės kampanijos dalyviai susitarimo nesudaro, į grupes su kitais dalyviais jie paskiriami burtais. Tokiu reguliavimu visiems savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams yra sudaromos lygios galimybės sudaryti susitarimus dėl dalyvavimo diskusijose su kitais jos dalyviais, o tie laidų dalyviai, kurie nesudaro susitarimų dėl dalyvavimo laidose kartu, sugrupuojami pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo bei Taisyklių nuostatas, t. y. burtais. Teisėjų nuomone, toks nustatytas reguliavimas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinto lygiateisiškumo principo nepažeidžia. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nustatytas lygiateisiškumo principas pirmiausia užtikrinamas tuo, kad galimybė sudaryti susitarimus yra nustatyta įstatyme, todėl bet kuris savarankiškas politinės kampanijos dalyvis žino apie tokią galimybę ir gali šia teise pasinaudoti, inicijuodamas ir sudarydamas susitarimą su vienu ar keliais kitais savarankiškais politinės kampanijos dalyviais. Lygiateisiškumo principas taip pat užtikrinamas sudarant lygias galimybes visiems savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams vienodomis teisėmis dalyvauti specialiose diskusijų laidose, finansuojamose valstybės biudžeto lėšomis, jiems suteikiamas vienodas laikas kandidatų pasisakymams.
Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju susitarimų nesudariusi politinė partija „Lietuvos sąrašas“ į diskusijų grupes buvo paskirta su dar trimis partijomis (pagal atsakovo sudarytą LRT televizijos laidų dalyvių sąrašą, 2016 m. rugsėjo 15 d. LRT televizijos laidoje pareiškėjas diskusijose dalyvaus kartu su politine partija „Drąsos kelias“, Lietuvos liaudies partija ir Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija; 2016 m. rugsėjo 20 d. – su S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“, Lietuvos liaudies partija ir Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija; 2016 m. rugsėjo 28 d. – su S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“, Lietuvos liaudies partija ir Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija, o 2016 m. spalio 4 d. – su S. Buškevičiaus ir Tautininkų koalicija „Prieš korupciją ir skurdą“, politine partija „Drąsos kelias“ ir Antikorupcine N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija), kai tuo tarpu kitose grupėse yra po penkis dalyvius. Diskutuojant mažesnėje grupėje, pareiškėjui suteiktos geresnės galimybės savo politinei programai pristatyti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad diskusija yra dviejų ar daugiau žmonių ar jų grupių (diskutantų) pokalbis kuria nors tema, bendravimo rūšis. Taigi, skirtą eterio laiką savarankiški politinės kampanijos dalyviai gali skirti išreikšti savo politinėms pažiūroms bei informacijai visuomenei apie savo veiklos kryptis, vertybes, požiūrį ir pan. pateikti. Diskusijų metu, savarankiški politinės kampanijos dalyviai taip pat gali išsakyti kritiką ne tik kartu su jais diskutuojančių dalyvių, bet ir kitų savarankiškų politinės kampanijos dalyvių atžvilgiu. Tik patys kandidatai gali nuspręsti, kaip jie išdėstys savo poziciją rinkėjams. Pareiškėjo įvardijama siekiamybė sudaryti galimybę visiems savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams diskutuoti su visais nėra įtvirtinta įstatyme, esant įstatymo leidėjo nustatytam reguliavimui, ją realiai būtų sudėtinga įgyvendinti, nes savarankiškų politinės kampanijos dalyviams nepasiekus susitarimo, burtų kelių ji taip pat negali būti užtikrinta.
Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad Komisija pažeidė Taisyklių 19 ir 23 punktus, tačiau teisėjų kolegija su tokia politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, Taisyklių 19 punkto nuostata reiškia, kad asmenys gali susitarti, su kuriais savarankiškais politinės kampanijos dalyviais diskutuos tarpusavyje vienoje (toje pačioje) LRT televizijos laidoje, tačiau priešingai, nei teigia pareiškėjas, Taisyklių 19 punkte įtvirtintas reguliavimas nenustato, kad apskritai susitarimai galimi tik dėl dalyvavimo vienoje LRT televizijos laidoje ir nėra galimybės jų sudaryti dėl dalyvavimo keliose ar net visose LRT televizijos laidose. Taisyklių 23 punktas taip pat neįtvirtina draudimo savarankiškiems politinės kampanijos dalyviams susitarti dėl dalyvavimo kartu keliose LRT televizijos laidose.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo teisinius aspektus, netiria pareiškėjo teiginių, susijusių su galimu diskusijų turiniu, kaip nepatenkančių į nagrinėjamos bylos ribas, konstatuoja, kad Komisijos sprendimas yra teisėtas, sąrašai sudaryti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principo, užtikrinančio vienodą rinkimų agitacijai skirtų laidų paskirstymą. Atsakovas, derindamas susitarimų dėl dalyvavimo kartu specialiosiose LRT televizijos laidose, skirtose 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, būdą, o jų nesudariusius savarankiškos kampanijos dalyvius į grupes diskusijoms paskirstęs burtų būdu, ir taip sudaręs LRT televizijos laidų dalyvių sąrašą, tinkamai vadovavosi nustatytu teisiniu reguliavimu ir lygiateisiškumo, nešališkumo bei skaidrumo principų nepažeidė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti bei sudaryti naują LRT televizijos laidų, skirtų 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų agitacijai, dalyvių sąrašą. Pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 84, 86, 87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.