- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-22
- Bylos Nr.
- A-2252-438/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00340-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys, Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–30), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: 1) už gyvenamojo ploto trūkumą suėmimo metu – 5 000 Eur; 2) dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje zonoje – 2 000 Eur; 3) dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti – 2 000 Eur; 4) dėl suteikto netinkamo gulto (nesuteiktos lovos) – 2 000 Eur; 5) dėl kalinimo antisanitarinėje aplinkoje ir valymo priemonių nesuteikimo – 1 000 Eur; 6) dėl netinkamai įrengtos kameros, inventoriaus trūkumo, orumo žeminimo, nuolat stebint naudojimosi tualetu procesą – 1 000 Eur; 7) dėl to, kad pareiškėjas priverstinai kalintas uždaroje patalpoje ir verčiamas kvėpuoti tabako dūmais – 2 000 Eur. Taip pat prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, o priteistą neturtinę žalą pervesti į pareiškėjo sutuoktinės M. R. asmeninę banko sąskaitą, nurodytą skunde.Nurodė, kad jo teisės ir laisvės nuo 2012 m. sausio 4 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., t. y. 630 dienų, buvo apribotos, laikant jį Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant galiojusius teisės aktus, kad pareiškėjas kalintas nežmoniškomis, kankinančiomis, orumą žeminančiomis, sveikatą pažeidžiančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis (perpildytose kamerose, kuriose jam tekdavo vos 1 kv. m, sanitariniai mazgai neatskirti nuo gyvenamojo kameros ploto, sanitariniuose mazguose nebuvo įrengti veidrodžiai, juose nėra atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos, naudojantis tualetu nebuvo užtikrintas privatumas, kamerose nebuvo užtikrinamas privalomas vėdinimo, temperatūros ir drėgmės režimas, rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose įrengtose kamerose drėgmė dar didesnė, kamerose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaišos, ypač karantino patalpose, dangos nebuvo lengvai valomos ir dezinfekuojamos, buvo pažeistos pelėsio, valymo ir dezinfekavimo priemonės apskritai neišduodamos, kamerose buvo įsiveisę tarakonai, jokia veikla už kameros ribų jam apskritai nebuvo galima, būdavo išvestas pasivaikščioti ne daugiau kaip 1 val. per parą, kiemelių plotas beveik visais atvejais neatitiko reglamentuotos pasivaikščiojimui vienam asmeniui skiriamos ploto normos, Lukiškių TI-K nesant sanitarinės švaryklos, sudaroma tik formali galimybė pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluostis nebuvo išduoti, be to, Lukiškių TI-K pareigūnai tyčiojosi, nebuvo užtikrinta pareiškėjo sveikatos priežiūra, laikytas kartu su asmenimis, kuriems nebuvo atliktas privalomas patikrinimas dėl galimo apsikrėtimo niežais, nesilaikyta materialinio buitinio aprūpinimo normų (dėl muilo, tualetinio popieriaus, dantų šepetėlio, dantų pastos, vienkartinių skustuvų išdavimo), nuteistieji diskriminuojami, nes tik suimtiesiems nustatyta kas mėnesį išduoti dantų šepetėlį, dantų pastą (50 ml), vienkartinius skustuvus, pareiškėjui nesuteikta pašalpa, parama, nesilaikyta patvirtintų lovos inventoriaus ir patalynės bei rankšluosčių išdavimo normų, nebuvo galimybių skalbti ir džiovinti rūbus nemokamai, netinkamos lovos (gultai) – senos, girgždančios, gulimasis pagrindas buvo nelygus, galimybė vieną kartą per savaitę 15 min. pasinaudoti dušu buvo nepakankama, prie sporto salės nebuvo persirengimo kambario, dušo, tualeto, patalpos valymo priemonėms, nesudaryta saugi aplinka – pasivaikščiojimo kiemelių stogai, sienų izoliacija, elektros laidų ir šiluminių trasų izoliacija padengti draudžiamu asbestu, buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, nes Lukiškių TI-K administracija nepasirūpino draudimo rūkyti gyvenamojoje patalpoje įgyvendinimu, neįrengė specialios patalpos rūkantiems asmenims, nuolat (gana dažnai) buvo kilnojamas iš vienos kameros į kitą, sukeliant psichologinį spaudimą, nuolatinę įtampą, taip pat buvo kankinamas alkiu). Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į žalos sukeltas pasekmes (psichologinis sukrėtimas, nemiga, dirglumas, nuolatinė įtampa, patiriamas stresas, sveikatos sutrikimai ir kt.), pareigūnų kaltę ir sąmoningos tyčios kaltės formą, jo patirtos neturtinės žalos dydį vertinti mažesne negu 15 000 Eur suma nėra jokios galimybės, kad asmeninių neturtinių teisių pažeidimui senaties nėra ir senatis šioje byloje netaikytina.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 35–47) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Taip pat prašė priteisti iš pareiškėjo 3,36 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų už bylos dokumentinės medžiagos rengimą atlyginimą.Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.Nurodė, kad negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Taip pat kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius.Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už tvarką kamerose atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Jiems išduodamas reikalingas inventorius. Siekdamas palaikyti švarą Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su bendrove, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iš biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai patys piktybiškai niokoja ir gadina kamerose esantį turtą, todėl dažnai vėl tenka daryti pakartotinį remontą.Taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimą. Paaiškino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, kas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.Teigė, jog pagal patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas, Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje). Pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį taip pat išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai. Taip pat pagal minėtas normas išduodama patalynė.Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal HN 76:2010 laisvės atėmimo vietoje sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius ne rečiau kaip kartą per savaitę galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų ir nuteistųjų teisė, bet ne pareiga, už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, užpildžius prašymą. Jeigu suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.Nurodė, kad pasivaikščioti asmenys vedami laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10, 29 straipsnių nuostatų kasdien ne mažiau kaip 1 valandą. Pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat valomi (kiemsargio ir / ar kitų nuteistųjų pagalba), esant būtinumui, visada yra barstomi. Pateikė duomenis apie pasivaikščiojimo kiemelių plotus ir padėtį.Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Be to, pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti prieš įsigaliojant draudimui naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomeninės paskirties objektuose (2001 m. sausio 1 d.).Teigė, kad Lukiškių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimas neįtvirtintas teisės aktuose. Lukiškių TI-K suimtieji (nuteistieji) skirstomi griežtai vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso ir Suėmimo vykdymo įstatymo reikalavimais. Suimtieji (nuteistieji) taip pat skirstomi į kameras atsižvelgus ir į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (užpildomą specialiame blanke (anketoje) atvykus pirmą kartą į įstaigą). Remiantis turimais duomenimis, kaip suimtasis (nuteistasis) pageidavo būti laikomas (kartu ar ne su rūkančiais asmenimis), jis taip ir laikomas įstaigoje.Pažymėjo, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nėra konkretumo. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimu (b. l. 112–131) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.Teismas nustatė, kad pareiškėjas laikytas Lukiškių TI-K nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. ir nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 28 d.Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. sausio 23 d. (žr. voką, b. l. 32), o atsakovas šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, todėl, vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 10 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d. (išskyrus laikotarpius, kai ploto reikalavimai atitiko teisės aktų nuostatas) reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo taikytinas senaties terminas, o pareiškėjas yra praleidęs šį terminą, todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 4 d. buvo paleistas į laisvę, todėl turėjo galimybę ginti savo teises, tačiau, kaip minėta, skundą teismui padavė tik 2016 m. sausio 23 d.Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 10 d. – 2014 m. liepos 16 d., 2014 m. rugpjūčio 23 d. – 2014 m. rugpjūčio 25 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. – 2014 m. rugpjūčio 29 d., 2014 m. rugsėjo 10 d., 2014 m. rugsėjo 13 d. – 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. rugsėjo 18 d. – 2014 m. rugsėjo 24 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 2 d., 2014 m. spalio 29 d. – 2014 m. spalio 30 d., 2014 m. lapkričio 10 d. – 2014 m. lapkričio 17 d., 2014 m. lapkričio 24 d. – 2014 m. lapkričio 25 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 3 d. – 2015 m. kovo 6 d., 2016 m. kovo 12 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 26 d. – 2015 m. balandžio 27 d. laikotarpiais asmeniui tenkantis kameros plotas visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Tačiau, apibendrinęs kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, teismas padarė išvadą, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 207 paras. Šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas, o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi, kadangi pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytoja) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 12 mėn. terminui, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo Lukiškių TI-K patalpose teikti kenkėjų kontrolės paslaugas (sutarties 1.1 p.); vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: lankyti objektą ir atlikti pelių ir žiurkių kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; lankyti objektą ir atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą (dezinsekciją) 2 kartus per kalendorinį mėnesį; atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus pagal galiojančius teisės aktus, naudoti autorizuotus biocidus (sutarties 2.1 p.) (b. l. 96–98). Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 100–102).Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte (b. l. 88–89) nustatytas išvadas, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, padarė išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertino ir smulkesnius pažeidimus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje zonoje, dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti, dėl suteikto netinkamo gulto (nesuteiktos lovos), dėl kalinimo antisanitarinėje aplinkoje ir valymo priemonių nesuteikimo, dėl netinkamai įrengtos kameros, inventoriaus trūkumo, orumo žeminimo, nuolat stebint naudojimosi tualetu procesą, dėl to, kad pareiškėjas priverstinai kalintas uždaroje patalpoje ir verčiamas kvėpuoti tabako dūmais, nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentus atmetė.Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgęs į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (207 paras), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 2 300 Eur suma. Teismas pabrėžė, kad, vertindamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1 500 Eur. Teismo vertinimu, didesnės negu 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumos priteisimas šioje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas teismas pabrėžė, kad dėl pareiškėjo sumokėto 28 Eur žyminio mokesčio teismas sprendė įsiteisėjusioje 2016 m. sausio 26 d. nutartyje (b. l. 33), o kitokių bylinėjimosi išlaidų patyrimo pareiškėjas nenurodė. Todėl teismas išaiškino pareiškėjui, kad jis per 14 kalendorinių dienų po šio sprendimo įsiteisėjimo turi galimybę pateikti raštu patirtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 str. 1 d.).Atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkinus pareiškėjo skundą teismas netenkino (ABTĮ 40 str. 1 d.).Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteistą neturtinę žalą pervesti į jo sutuoktinės asmeninę banko sąskaitą, nurodytą skunde, kadangi jis susijęs su teismo sprendimo vykdymu.
III.
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 135–138), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsižvelgiant į tai, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Vadovaujantis CK teisės normų sistemine analize dėl civilinės atsakomybės, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi, Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių. Ruošiant dokumentinę medžiagą ir formuojant administracinę bylą pagal pareiškėjo gautą skundą, Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti tam tikras kopijas iš esančių dokumentų, kurie laikomi įstaigoje popierine forma, dokumentai įstaigoje nėra kaupiami (laikomi) skaitmenine forma, todėl atsakovas Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039, 6 ir 7 punktais, bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur (0,22 Lt). Todėl prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 144) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteistą 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą prašo pervesti į jo asmeninę banko sąskaitą, nurodytą atsiliepime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, pirmiausia, pritaikęs ieškinio senaties terminą, apribojo ginčo laikotarpį nuo 2014 m. liepos 10 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., ir pripažino, kad pareiškėjas 207 paras buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui, dėl to priteisė jam 2 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitų pareiškėjo nusiskundimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų teismas nelaikė pagrįstais, todėl šią skundo dalį atmetė.Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog šiuo atveju nebuvo nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas) ir pareiškėjo neturtinė žala, todėl jai ir nekyla civilinė atsakomybė.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Papildomai pažymėtina, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Spręsdamas dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė, kad pareiškėjas 207 paras buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužes 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 p.), todėl tai jau yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valstybės veiksmus. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, šiuo atveju valstybė (jos pareigūnai) neatliko neteisėtų veiksmų, tik abstrakčiai teikia nesutikimo su šia sąlyga argumentus.Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje A143-1966/2008 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymu 207 paras sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas taip pat nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus.Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą.Pridurtina, jog pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Todėl administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai, jog kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015 ir kt.). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2577-556/2017, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013, 2013 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013 ir kt.), o ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016, 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1191-575/2015, 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1459/2013 ir kt.).Dėl atsakovo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, jog, viena vertus, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas netenka teisės gauti iš pareiškėjo savo išlaidų atlyginimą, kita vertus, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas tik iš dalies, atsakovas turėtų teisę gauti savo išlaidų atlyginimą, tačiau tik tokia dalimi, kokia buvo netenkintas pareiškėjo skundas. Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtų išlaidų atlyginimą, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti ir minėtą atsakovo atstovo prašymą iš dalies.Atmetant pareiškėjo prašymą priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą pervesti į jo asmeninę banko sąskaitą, nurodytą atsiliepime, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog jis yra susijęs su teismo sprendimo vykdymu, kurį atlieka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatyti subjektai, o ne teisingumo vykdymu, kurį atlieka teismas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.