Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2021 m. birželio 2 d. nutarimas, kuriuo L. Ž. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 45 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 500 Eur dydžio bauda, paliktas galioti, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės 2021 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-13742-2021 L. Ž. buvo nubaustas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį 500 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 29 d. apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „E“ karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu, uždaroje patalpoje, viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas L. Ž. ginčija administracinio nusižengimo padarymo faktą, nurodydamas, jog, esant mažesniam nei 2 metrų atstumui, nebuvo be veidą dengiančios kaukės, teigdamas, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nenustatęs esminių procesinių pažeidimų, be kita ko, skunde deklaratyviai ginčijamo pirmosios instancijos teismo šališkumo, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas skundu ginčija faktines aplinkybes, kurios šiam nėra inkriminuojamos, dėl ko skunde nurodomi argumentai nepaneigia priimto sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, o skunde nurodomi teiginiai dėl teismo šališkumo, nepatvirtinti objektyviais duomenimis, todėl nesuteikia pagrindo teigti, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta teismo, turinčio bei išreiškiančio išankstinį nusistatymą proceso dalyvio atžvilgiu.

Dėl įrodymų vertinimo L. Ž. pripažįstant kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje.

7. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis). Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti.

8. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimą. Minėto straipsnio dispozicija blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus, be kita ko, nagrinėjamai bylai aktualų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“. Šiame kontekste pastebėtina, jog nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu galiojusio nutarimo redakcijos (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. gegužės 2 d.) 2.1.5.2. papunktyje buvo nustatyta pareiga asmenims vyresniems nei 6 metai, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Šis reikalavimas galėjo būti netaikomas tik nutarime nurodytais atvejais, kurių sąrašas yra baigtinis: 2.1.5.2.1. – 2.1.5.2.5 papunkčiai.

9. Analizuojant apeliacinio skundo argumentus pastebėtina tai, jog aptartas reikalavimas galėjo būti netaikomas atvirose erdvėse, kai šalia 2 metrų atstumu nėra kitų asmenų, išskyrus šeimos narius (2.1.5.2.5.). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, jog L. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo (duomenys neskelbtini) UAB „E“ patalpose, t. y. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo uždaroje patalpoje, viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, tokiu atveju aptarta situacija nepatenka į nurodytas išimtis, kada asmeniui netaikomas reikalavimas dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, ką iš esmės pagrįstai ir konstatavo pirmosios instancijos teismas, pašalindamas L. Ž. inkriminuota aplinkybę, jog jis nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, kai arčiau 2 metrų atstumu buvo kiti ne šeimos ar to paties namų ūkio nariai.

10. Tokiu būdu L. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. balandžio 29 d. apie 11.15 val., (duomenys neskelbtini), esančioje UAB „E“ karantino, paskelbto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, laikotarpiu uždaroje patalpoje, viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai ir nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų. Taigi, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl 2 metrų atstumo reikalavimo laikymosi nėra reikšmingi nagrinėjamai bylai, atitinkamai neturi įtakos priimto sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl Institucijos nutarimo, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nustatė, jog L. Ž. bylai reikšmingu laiku ir vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės viešoje vietoje, uždaroje UAB „E“ patalpoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šias nagrinėjimo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atspindinčius nagrinėjamo įvykio aplinkybes, t. y. byloje esantį vaizdo įrašą, pateiktą liudytojo A. B., iš kurio matyti, kad bendrovės patalpose prie A. B. priėjo L. Ž., nedėvėdamas nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir liudytojas A. B. teismo posėdyje nurodydamas, jog apeliantas sandėlyje buvo be kaukės. Apklausiamas apeliantas L. Ž. neneigė, jog, dirbdamas bendrovės patalpose, nedėvėjo kaukės, šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas J. V., nurodydamas, jog L. Ž., vaikščiodamas po cechą, buvo be kaukės.

12. Apygardos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, faktines administracinio nusižengimo aplinkybes nustatė remdamasis leistinais įrodymais, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltei pagrįsti. Byloje esantys įrodymai patvirtina tai, jog nepaisant šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos), administracinėn atsakomybėn patrauktas L. Ž., ignoruodamas reikalavimą viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, uždaroje patalpoje, viešoje vietoje nedėvėjo nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės, taip sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai, nesilaikė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimų bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 4 dalyje. Priešingai nei nurodoma apelianto skunde, skundžiama nutartimi buvo įvertintos visos teisingam sprendimui priimti reikšmingos aplinkybės, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių nei dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo padarymo fakto, nei dėl L. Ž. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo.

13. Teismo nešališkumo principas suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011).

14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumas pasireiškė jo išankstiniu nusistatymu, palaikant policijos pareigūnų poziciją, taip pat siekiu paveikti apeliantą bei netinkamu įrodymų tyrimu. Šiame kontekste pastebėtina, jog nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, taigi, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta pirmosios instancijos teismo pažeidimų nustatant nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vertinant byloje esančius įrodymus. Taip pat byloje nėra duomenų, jog buvo siekiama paveikti administracinėn atsakomybėn patrauką asmenį, o aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Institucija priėmė pagrįstą sprendimą nesuteikia pagrindo teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

15. Vertinant šališkumą subjektyviuoju aspektu, byloje nėra duomenų, rodančių bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą, o teismo proceso organizavimas, proceso veiksmų atlikimas, be kita ko, bendraujant su proceso dalyviais, nekelia abejonių dėl galimo išankstinio priešiškumo ar palankumo konkrečiai proceso šaliai. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo pateiktus argumentus, iš esmės grindžiamus apelianto subjektyviu vertinimu, sprendžia, kad nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, turėjo išankstinę nuomonę ar neužtikrino proceso objektyvumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. Ž. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.