Šiaulių apylinkės teismo sprendimas, e2-223-674/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-31
Bylos Nr.: e2-223-674/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07851-2025-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Aurelija Petkevičienė
Ieškovas: N. K.
Atsakovas: R. S.-U.
Trečiasis asmuo: D. U., R. K.
Advokatai: Eglė Rybelienė, Kęstutis Žižis

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. e2-223-674/2025(Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07851-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.9; 3.1.7.11; 3.2.6.1

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 31 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei ir Linai Indilienei,

dalyvaujant ieškovei N. K., jos atstovei advokatei Eglei Rybelienei (abi dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

atsakovei R. S.-U., jos atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žižiui (abu dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

trečiajam asmeniui D. U. (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovei R. S.-U., tretieji asmenys R. K. ir D. U., dėl turtinės žalos atlyginimo užliejus butą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė N. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės R. S.-U. 4 869,61 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, išlaidas už eksperto paslaugas 181,50 Eur, bylinėjimosi išlaidas: žyminio mokesčio 110 Eur ir išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Šalies argumentai

2.1 Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) buto savininkė kartu įgijusi nuosavybę su sutuoktiniu R. K.. Nors butui nesuteiktas numeris, t.y. nėra įregistruotas 1 numeriu, tačiau tai yra pirmas butas. Atsakovė R. S.-U. yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė, kur ji gyvena kartu su sutuoktiniu D. U. ir nepilnamečiu vaiku. Paaiškino, kad 2024 m. kovo 4 d. buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Virtuvės, vonios ir rūsio patalpose per apšvietimo įrenginius esančius lubose varvėjo vanduo iš aukščiau esančio buto, t.y. iš atsakovės buto (duomenys neskelbtini). Vanduo liejosi visą savaitę. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl vandens proveržio sustabdymo, tačiau atsakovė nereagavo. Tuomet 2024 m. kovo 5 d. ieškovė kreipėsi į Nemuno policijos komisariatą, buvo užregistruotas įvykis. 2024 m. kovo 11 d. pakartotinai kreiptasi į atsakovę, kad vis dar yra vandens nuotėkis, atsakovė atsakė, kad viską sutvarkys, tačiau dar ir 2024 m. kovo 25 d. buvo pastebėta, kad yra vandens nutekėjimas iš atsakovės buto. Po šių vandens nuotekių iš atsakovės buto, ieškovei teko išsemti vandenį, tvarkyti butą ir kt. Taip atsakovė elgiasi nebe pirmą kartą, nes ir 2022 metais buvo analogiška situacija, butas buvo aplietas, priteista žala 2 750, 97 Eur, 5 procentų metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

2.2 Ieškovė nurodė, kad iš atsakovės buto bėgantis vanduo padarė žalos jos visam butui ir jame esantiems baldams: sugadintos sienos, pradėję pelyti, baldai nuo vandens sudrėko. Pranešus buto savininkei atsakovei R. S.-U. ir jos sutuoktiniui D. U. apie patirtą žalą, jie nereagavo. Pasitarus su specialistais, ieškovė atliko preliminarų paskaičiavimą kiek kainuotų atstatyti butą į pradinę padėtį. 2024 m. balandžio 24 d. registruotu paštu buvo išsiųstas raginimas ir preliminarus paskaičiavimas atsakovei atlyginti patirtą turtinę žalą 4 869,61 Eur sumoje, tačiau atsakovė registruoto laiško nepriėmė ir neatsiėmė pašto skyriuje, todėl jis buvo grąžintas. Be to tą pačią pretenziją ieškovė atsakovei išsiuntė ir elektroniniu paštu, į kurį atsakovė nesureagavo ir atsakymo nepateikė. UAB ,,Asistavita“ po buto užliejimo atliko nuostolių įvertinimą ir pateikė žalos nuostolių kaštų atstatymo išvadą. Turto vertintojas įvertino, kad atstatyti butą į pradinę padėtį iki užliejimo reikalinga 4 869,61 Eur suma. Ieškovė pažymėjo, kad jos butas nebuvo draustas, kiek jai žinoma atsakovė savo buto taip pat nėra apdraudusi.

2.3 Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos tas butas yra išnuomotas, jame gyvena ukrainiečiai. Jai tie žmonės paskambino ir pasakė, kad į butą bėga vanduo. Ji skambino atsakovei, tačiau ši neatsakė, po to sužinojo atsakovės vyro telefoną, bet ir jis nekalbėjo, rašė ir žinutes per programėlę. Kai su ja niekas nekalbėjo, tai kvietė policiją, kad šie atvažiuotų ir įeitų į butą, nes ji nežinojo situacijos. Policija atvažiavo, ilgai beldėsi į butą, bet ten pateko. Kai pateko matė, kad bute ant grindų buvo primėtytą daug šlapių drabužių, kokiu tikslu ten tie drabužiai buvo nežino, tačiau policija jų paprašė susitvarkyti techniką. Tai yra fiksuota policijoje. Po to kai išvažiavo girdėjosi, kad kažkas daroma. Vandens tekėjimas buvo apstojęs, bet po kiek laiko vėl pradėjo tekėti. Tada ji vėl pradėjo per Viber rašyti žinutes. Vyko susirašinėjimas. Kovo 11 d. ji rašė žinutę atsakovei: ,,Aš, N. K., kaip (duomenys neskelbtini) už namo administravimią atsakingas asmuo ir kaip 1-o būto savininkė prašau jus suremontuoti savo vamzdžius ir santechninę įrangą taip, kad pirmam bute, t.y. apačioje nustotų bėgti vanduo pro lubas. Kitaip aš privalėsiu iškviesti avarinę tarnybą, policijos ekipažą ir santechnikų brigadą, kuri sutvarkys minėtą avariją. Kaip suprantate viskas tai kainuoja...rytoj yra darbo diena-prašau susitvarkyti...kitaip kovo 13 diena bus atlikti jau nurodyti veiksmai“; atsakovė atrašė kovo 13 d.: ,,Laba diena. 1 prašau nesiskelbt administratore – niekas jūsų neskyrė. 2. Santechnika ir vamzdynai pas mus pakeisti. Jokia avarija taip pat neįvyko. 3. Ieškome priežasčių kodėl pas jus kapsi – dar iki šiol surasti nepavyko. Ieškom toliau. 4. Kviečiam ekspertus, kurie nustatys tiek kodėl kartais kapsi per jūsų lubas, kartais kapsi ir kodėl per mūsų lubas bėga.. Šią savaitę laukiam išvadų. Tada ji klausė kokios išvados, o jai atsakė, kad dar laukia ekspertų, nes taip greit nesigauna. Kovo 26 d. dar bėgo, t.y. bėgo vanduo penkiolika dienų. Iš pradžių kapsėjo, po to bėgo, o kovo 26 d. tai galimai iš skalbimo mašinos buvo nutrūkusi žarna, nes kaip jai sakė nuomininkai – jautėsi vanduo su muilo kvapu. Ieškovė mano, kad tai yra pasityčiojimas, nes pas ją bėga vanduo, vos nekrenta lubos, nuo bėgimo vanduo nubėgo iki rūsio. Tai jau ne pirmas kartas, todėl ji dar savaitę palaukusi kreipėsi į įmonę ,,Asistavita“, kuri gali įvertinti žalą. Jie atvažiavo ir atliko vertinimą. Ji pati vertinime nebuvo, paprašė patalpas atidaryti nuomininkės. Jie viską surašė. Ieškovė supranta taip, kad jai sugadino turtą, ji kreipėsi į nepriklausomus vertintojus, jie įvertino žalą ir dabar ji kreipėsi į teismą, kad būtų priteista padaryta žala. Iš policijos ji jokio atsakymo neturi, atsakymas likęs pas juos, čia buvo Nemuno skyrius. Ji mano, kad viskas užfiksuota. Po apsilankymo prašė atskambinti, nes ji ne Kaune. Policija jai atskambino, visą situacija nupasakojo, ji prašė viską užfiksuoti, nes iš pradžių policija net nenorėjo važiuoti, sakė, kad tai buitinis dalykas. Jos butas nedraustas. Šiuo metu bute remontas po užliejimo neatliktas. 2021 metais pagrinde bėgo koridoriuje, o dabar bėgo vonioj, virtuvėj ir rūsy. 2021 metais, kai buvo užpylimas, tai tada pas kaimynę antram aukšte keitė santechnikas vamzdį, bet išvados jokios nesurašė. Įvykiai 2021 m. ir 2024 m. nemano, kad susiję, juk visą laiką tose pačiose vietose yra vonia, virtuvė, tai ir yra tose pačiose vietose viskas. Dėl to, kad bėga iš trečio aukšto ji nė prie ko. Jos adresas yra (duomenys neskelbtini), tačiau anksčiau buvo 1 butas. Ji pirko pirmą aukštą ir rūsį. Šiaip namas yra dviejų aukštų su palėpę ir dabar toje palėpėje yra įrengtas butas. Jos butas gyvenamas. Kaip ir dabar, taip ir užliejimo metu, gyvena ukrainiečių šeima. Po to kai sužinojo apie užliejimą, t.y. kovo 4 d., ji pati nuvyko tik kokia kovo 30 d. Po apliejimo ji skambino atsakovei, iki kovo 11 d. ji nieko nedarė, kovo 11 d. parašė žinutę. Savo ieškinį palaiko pilnai ir prašo prašomas sumas priteisti.

2.4 Ieškovės atstovė advokatė Eglė Rybelienė savo atstovaujamosios poziciją palaikė, ieškinį prašė tenkinti, paaiškino, kad 2024 m. kovo 4 d. buvo aplietas jos atstovaujamajai N. K. nuosavybės teise priklausantis butas. Butas išnuomotas ukrainiečių šeimai ir kaip liudytoja buvo apklausta nuomininkė M. P.. Galimai nuotėkis įvyko dėl antro aukšto bute, kuris priklauso S.-U., problemų su skalbimo mašina. Kaip ir pripažino patys atsakovė ir trečiasis asmuo, jie netvarkingai pajungę skalbimo mašina. Trečio aukšto savininkas N. J. nurodė, kad pas jį jokių problemų nebuvo, t.y. problema ne iš trečio aukšto. Policijos pareigūnai taip pat nurodė, kad buvo pratekėjimas į pirmą aukštą iš antro aukšto. Mano, kad pilnai įrodyta, kad pirmo aukšto butas yra aplietas iš antro aukšto. Trečiasis asmuo D. U. neigė, kad vandens pratekėjimo iš jų buto galėjo būti, tačiau įrodymų nepateikė, kad būtų ne iš jų buto buvęs pratekėjimas. Po kovo mėnesio pratekėjimų daugiau nebuvo išskyrus vienkartinį pratekėjimą rugpjūčio mėnesį. Mano, kad viskas buvo sutvarkyta, todėl ir nebebuvo užliejimo. Atsakovės poziciją laiko kaip gynybine. Prašo ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti 4 896,61 Eur, nes viskas pagrįsta eksperto išvada, taip pat priteisti 5 proc. metinių palūkanų, 110 Eur žyminio mokesčio, už vertinimą 423,50 Eur, už liudytojos parodymų vertimą 72,60 Eur, advokato išlaidos 1 500,00 Eur.

Atsiliepimas

3.1 Atsakovė R. S.-U. pateikė atsiliepimą, prašė ieškovės N. K. ieškinį atmesti pilna apimtimi kaip nepagrįstą ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad pagal ieškinį laikotarpyje nuo 2024 m. kovo 4 d. iki kovo 25 d. ieškovės bute buvo matomas pratekėjimas ir manoma, kad tai dėl atsakovės veiksmų. Atsakovė nurodė, kad kai į ją kreipėsi ieškovė, ji niekada neteigė, kad viską sutvarkys, kadangi jokio nuotėkio pas atsakovę nėra buvę. Panašus įvykis buvo ir 2021 metais kur buvo priteista žala, tačiau paminėjo, kad ir 2021 metais jokio vandens nuotėkio pas atsakovę nebuvo, o sprendimas buvo priimtas tik dėl to, kad procesiniai dokumentai atsakovės nepasiekė, apie priimtą sprendimą sužinojo tik pamačiusi areštuotą banko sąskaitą, todėl neturėjo galimybių pateikti savo atsikirtimų. Pripažįsta, kad ieškovės bute gyvenantys nuomininkai dėl galimo lašėjimo į ją kreipėsi 2024 m. vasario 23 d.. Tuo metu atsakovės bute jokia avarija įvykusi nebuvo, todėl atsakovė kartu su nuomininkais nuėjo pažiūrėti kas atsitiko pirmo aukšto bute. Tuo metu nė vieno iš K. atvykusių nebuvo. Nuomininkai sakė, kad karts nuo karto pro vieną lemputę pakapsi vanduo. Atsakovė susitarė, kad stebės padėtį. Kadangi jau anksčiau turėjo nemalonumų su ieškove, tai kur nors išvažiuodami, užsukdavo vandens įvadą. Iki 2024 m. kovo 11 d. daugiau niekas į juos nesikreipė, o tą dieną atsakovei su šeima grįžus vėlai, į duris pasibeldė policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo butą ir jokios avarijos nerado. Dėl kokio nors prasižengimo ar įvykio protokolas surašytas nebuvo. Ieškodami galimos problemos, jie atidengė sieną, tačiau kokių nors vamzdžių trūkimų nerasta. Apie tai žodžiu informavo ieškovę. Pažymėjo, kad 2023 metų rudenį/2024 metų pavasarį ieškovės užsakymu buvo atlikti stogo remonto darbai, po kurių atsakovės bute per lietų taip pat per lubas varva vanduo. Nors apie tai buvo pranešta ieškovei, kad ji susisiektų su rangovais dėl galimo broko, tačiau ieškovė į tokius raginimus niekaip nereagavo. Dėl vandens pratekėjimo atsakovė ieškovės prašė tiksliai nurodyti pratekėjimo laiką, kad būtų galima įvertinti kada yra matomas vandens pratekėjimas iš lubų ieškovės bute, būtų galima identifikuoti problemą, tačiau ieškovė daugiau nebendravo su atsakove, nuomininkai taip pat nesikreipė dėl kokių nors problemų. Be to mano, kad jei nuotėkis buvo toks didelis kaip nurodo ieškovė, tai turėtų būti pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėjo, kad iš UAB „Asistavita“ pateiktos žalos nuostolių kaštų atstatymo išvados nėra matyti ieškovės buto grindų kokie nors pažeidimai dėl vandens poveikio. Pagal atsakovei nuomininkų išsakytas pastabas, vanduo kartas nuo karto tik nestipriai varva per vieną lemputę vonios kambaryje. Daugiau pažeidimų jie nenurodydavo. Įvertinus rūsio nuotraukas, kurios yra iš UAB „Asistavita“ pateiktos žalos nuostolių kaštų atstatymo išvadoje, susidaro įspūdis, kad patalpos tokios būklės yra jau kurį laiką, tą galima konstatuoti ir įvertinus nuotrauką kurioje matyti namas nufotografuotas iš gatvės. Šioje nuotraukoje matyti, kad lietvamzdis yra visiškai surūdijęs. Namo išorės sienos pakeitusios spalvą dėl vandens nuotėkio per stogą, ko pasėkoje galimai drėksta ir rūsys. Taip pat neatmestina tikimybė, kad rūsyje drėgmė yra dėl pačios ieškovės netinkamos jai priklausančių vamzdžių techninės būklės. Mano, kad šiais metais jokio užliejimo pas ieškovę nebuvo. Atsakovės žiniomis, jokie darbo nei po 2021 metų, nei po neva šį pavasarį nurodomo užliejimo nebuvo daromi. Ieškovei priklausančiame bute gyvena nuomininkai, kurie ją informavo, kad patys remonto neturi išgalių daryti, o ieškovė taip pat netvarko esamų patalpų. Toks ieškinys atsakovės nuomone yra bandymas pasipelnyti iš atsakovės, kadangi vieną kartą pavyko gauti jai palankų sprendimą, kuomet apie pateiktą ieškinį atsakovė net nebuvo informuota. Atsakovės nuomone, norint įrodyti kaltę neužtenka atlikti nuostolių paskaičiavimą, reikalinga įrodyti kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kaltės. Mano, kad ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp atsakovės veikimo ar neveikimo, nei jos kaltės, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

3.2 Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė K. tuo adresu niekada negyveno, jos atsakovė nematė matyt nuo pat 2021 m., todėl ir pokalbio nebuvo su ja. 2024 m. vasario mėnesį, gal tai buvo 23 d., į jos vyrą kreipėsi M. K. dėl avarijos, bet nei dabar, nei 2021 metais jos bute jokios avarijos nebuvo. Jai buto nuomininkai buvo sakę, kad kartas nuo karto pakapsi vanduo. Tą kartą kovo 11 d. ji miegojo, nes naktį buvo išvykusi, jos vyras atidarė duris, nes kažkas labai trankėsi. Ten buvo policiją, pasakė, kad jie iškviesti, nes pas juos yra kažkokia avarija. Policija įėjo, pavaikščiojo po butą ir išvažiavo. Gal ir buvo kas numesta ant grindų, jokių šlapių daiktų nebuvo. Policija buvo naktį. Po to nebuvo jie nuėję į tą butą. Mano, kad kaltinimas jai yra nepagrįstas. Be to ji nurodė, kad pagal N. K. atlikus stogo remonto darbus, jos bute taip pat bėga vanduo ir mano, kad to priežastis, jog galimai lietvamzdžiai suleisti į ventiliacijos angas. Kai gavo ieškinį su K. nekalbėjo. Jie pažiūrėti situacijos buvo nuėję 2024 m. vasario mėnesį, tai ten gyvenantys nuomininkai, ukrainiečiai sakė, kad situacija tokia, jog karts nuo karto, per vieną lemputę pakapsi vanduo. Be to nuomininkai paaiškino, kad jie jau su tais nubėgimais išsinuomojo butą, be jokių ten remontų, o tai buvo gal prieš dvejus metus. Jos butas nedraustas, nedrausta ir civilinė atsakomybė. Atsakovė nežino ar ieškovės butas draustas. Atsakovė mano, kad ji patraukta atsakomybėn be reikalo. Dėl ankstesnių bylų, tai nurodė, kad apie žalos priteisimą sužinodavo tik kai buvo išieškoma žala. Spręsti situaciją yra gana sunku, nes viskas atsiliepia į pinigus. Vamzdynas pas juos keistas gal kokiais 2006 metais. Mano, kad viskas yra nepagrįsta. Jie tame bute gyvena pastoviai. Su ieškove jų santykiai jokie. Ji mano, kad dabar žala pateikta nuo žalos atsiradusios 2021 metais. Jos butas taip pat užlietas, per jos lubas taip pat bėga vanduo. Gal ir ne tuo pat metu, kai pas ieškovę. Ji taip pat kreipėsi į trečio aukšto gyventoją. Mano reiktų pretenzijas reikšti ir dėl stogo nekokybiškų perdengimų. Butų ten yra trys. Ji dėl to, kad pas ją iš trečio buto bėga, t.y. kapsi, vanduo niekur nesikreipė. Jie buvo nuėję pasižiūrėti į butą, tačiau jokių kitų veiksmų nedarė. Dėl to, kad kapsi per lemputę pirmame aukšte vanduo, jie savo bute išvertę vieną sieną, tačiau nieko nerado. Vertė todėl, kad galvojo, jog gal jų vamzdyne yra įtrūkimų.

Šalies argumentai

3.3 Atsakovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žižys su ieškiniu ir ieškovės pozicija nesutinka, nurodo, kad iš jo atstovaujamosios buto visiškai jokio nutekėjimo nebuvo. Dėl 2021 metų, kai buvo priteista žala, nurodė, tuomet sprendimas buvo priimtas atsakovei už akių ir ji negalėjo išreikšti savo pozicijos. Nurodė, kad šiai dienai prašomos priteisti žalos išlaidos nėra kaip patirtos, šios išlaidos dar nėra patirtos. Liudytoja M. P. patvirtino, kad po 2021 m. buto užliejimo butas nebuvo remontuotas. UAB ,,Asistavita“ atliko buto vertinimą po buto užliejimo, paskaičiuota 4 869,61 Eur suma. Bet jis nemato, kad buto vertintojas būtų informuotas, kad po buvusio užliejimo remontas nebuvo atliktas. 2021 m. tos pačio UAB ,,Asistavita“ buvo atliktas vertinimas ir matyti, kad dauguma pirmo aukšto padarytos žalos sutampa. Žala patirta 2021 m. ir žala 2024 m. sutampa. Jų manymu vertinimas atliktas neteisingai, nes vertintojas neinformuotas kokia buto būklė buvo iki šito užliejimo. Pažymėjo, kad M. K. 2021 m. buvo išsikvietęs santechniką R. G. ir šiuo metu kvietė tą patį. 2021 m. posėdžio įrašo metu buvo pasakyta, kad išsipjovus skylę, jis rado surūdijusį vamzdį ir tai rodo, kad buvo ne kažkoks antro aukšto gedimas, o būtent pirmame aukšte. Tai gi, šiuo atveju nei M. K., nei N. K. nesiaiškino iš kur bėgo. Mano, kad negalėjo būti padaryta tokiu varvėjimu koks pateiktas į bylą, tokia žala, kokios prašoma. Pažymėjo, kad pratekėjimai būna ne tik pas N. K., bet būna ir laiptinėje, ir pas R. S. – U.. Taip pat byloje nėra duomenų, kad M. K. ar N. K. būtų buvę atėję pažiūrėti kur bėga. Policijos pareigūnai kurie kažką prisiminė parodė, kad nematė, jog ant žemės būtų šlapia. Be to iš susirašinėjimų matyti, kad atsakovė prašė pranešti būtent tuo metu kai bėga, kad galėtų pažiūrėti kur galėtų bėgti. Tačiau pati N. K. į atsakovės žinutę neatsakė. Dėl rūsio paaiškino, kad buvo atlikta namo apžiūra. Aptarė Statinio apžiūros akto surašyto 2024 m. gegužės 23 d., t.y. po lašėjimo ir kai buvo surašytas aktas dėl nuostolių nustatymo. Nurodė, kad didesnė tikimybė, kad dėl netvarkos kieme, lietvamzdžių aplieta. Prašė ieškinio netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

4. Trečiasis asmuo R. K. pateikė atsiliepimą, su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

5. Trečiasis asmuo D. U. teismo posėdžio metu parodė, kad jis žino, jog kaimynė reiškia pretenzijas dėl jos užlieto buto, tačiau nei savo, nei savo žmonos kaltės nemato. Kaimynės sūnaus buvo prašyta, kad išsikviesti santechnikos ekspertą, jis buvo iškviestas ir jokių nubėgimų nerado. Pas juos anksčiau buvo išgriauta siena ir rasta, kad pas kaimynę žemiau neteisingai buvo pajungta nuotekų vamzdis dėl ko buvo vienas užbėgimas, o kai dabar prasidėjo varvėjimai, tai kai buvo stogo remonto darbai, tai nuo to ir prasidėjo visos nelaimės. Pas juos jokių nutekėjimų nebuvo ir iš jų buto nereikėjo semti vandens. Tai jau antras kartas. Pirmą kartą nuteisė už akių, tai buvo per kovidą. Areštavo turtą. Viskas prasidėjo po stogo remonto. Pas juos irgi varva vanduo per lubas per smarkią liūtį, irgi įsimetė pelėsis. Kad nevarvėtų kol kas nieko nedarė, taupo pinigus remontui. Svarbu išsiaiškinti dėl ko varva. Ekspertas buvo R., pavardės pasakyti negali, bet pas juos atėjo ieškodami tekėjimo priežasties. Kadangi sakė, jog tik iš jų buto galima atlikti remontą, tai leido ekspertui sutaisyti nuotekų vamzdį. Tai buvo po pirmo užpylimo. Sieną paliko jis atvirą, nieko netaisė, nes ir manė, kad gali kartotis. Galima kviesti ekspertą ir aiškintis. Jis irgi yra santechnikas. Jis po antro užpylimo buvo nuėjęs, matė, kad pro lemputę varva, tačiau iš kur tas didelis užpylimas nežino. Be to ir laiptinėje pradėjo tekėti vanduo. To namo savininkai dabar yra trys. Su trečio aukšto ankstesniu savininku jie nesutarė. K. yra išrinkta pirmininke, tačiau ji jokių veiksmų nedaro. Jie rūsio neturi. Patvirtina, kad buvo kviesta policija. Jie buvo atvykę naktį. Į butą policiją jis įsileido, policija vonioje matė jo darbinius šlapius rūbus ant grindų. Įsileido greit, kai tik išgirdo beldimą. Pas juos skambučio nėra. Dėl ko policija kviesta jie pasisakė. Jis žino, kad savininkai gyvena Kaišiadoryse, o bute gyvena kažkokie ukrainiečiai. Rūbai šlapi, nes tokia darbo specifika, kad sušlampa. Nuo drabužių pratekėti vanduo negalėjo. Klozetas šiai dienai neįtrukęs, keitė, kai pirko butą, gal prieš dvidešimt metų. Visi varvėjimai ir pratekėjimai yra dėl nekokybiško stogo remonto. Trečias aukštas neapliejamas nuo stogo, nes stogas šlaitinis ir vanduo patenka į jo butą ir į pirmą butą. Šiai dienai pas juos nelaša. Tuo metu, kai buvo varvėjimas pirmame aukšte, pas juos nelašėjo. Jis nėra ekspertas, tačiau žino apie konstrukcijas. Skalbyklės nubėgimo žarnelė kartais būna pritvirtinta stacionariai, o kartais numeta į vonią ją. Kai skalbimo mašina nevartojama, tai jis užsuka vandenį. Butas žmonos, įgytas iki santuokos.

6. Liudytoja M. P. paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), butas 1. Butą nuomoja N. K.. Jie tame bute gyvena keturi asmenys, ji, vyras ir du vaikai. Tame bute gyvena nuo praėjusių metų (patikslinimas, nuo 2023 metų) gruodžio 3 d. kaimynus pažįsta. Turėjo bėdų su kaimynais iš viršaus. Pirmą kartą, kai lašėjo vanduo, tai jie su tais kaimynais pasikalbėjo, o kai pakartotinai vis lašant, tai kaimynai nustojo bendrauti ir nebeatsako. Pirmas kartas buvo vasario pabaigoj, gal kokią 23 dieną. Tai buvo šiais metais (2024 m.). Vanduo bėgo vonioje ir virtuvėje, bėgo visą savaitę. Ir dar labai bėgo vieną kartą koridoriuje kur yra skaitikliai. Viskas prasidėjo šių metų (2024 m.) vasarį, tęsėsi kovo mėnesį, o paskutinis kartas buvo rugpjūčio 15 d. Asmeniškai bendravo vieną kartą, kai buvo pirmas įvykis, o po to jie nebebendravo. Jie telefonu ir neskambino, nes neturi telefono. Jie bendravo per buto savininkus, t.y. per N. ir M.. Policija buvo atvažiavusi, policiją kvietė galbūt M. ar N., ji nežino. Jie pas kaimynus nuėję buvo, beldėsi, bet niekas neįleido. Situacijos kaimynų bute nematė. Vandens buvo daug, nes pastoviai varvėjo. Vonioje varvėjo dviejose vietose, o virtuvėje vienoje. Šiuo metu nebelaša. Pasekmės – pelėsis, ypač vonioje, virtuvėje išsipūtė gipso kartonas. Bute jiems įsikraustant matė, kad buvę vandens apliejimo. Koridoriuje buvo žymės ir vis dar likę. Dabar jau kitose vietose. Po apliejimo tiek kovo mėnesį, tiek rugpjūtį savininkė jokio remonto neatliko. Viršuje girdėjo, kad ten kažką daro, girdėjo kalimą. Ji su antro aukšto gyventoja buvo susitikusios, bet nesakė, kad bėga vanduo. Kalbėjo apie prabėgimą tik pirmą kartą. Vieną kartą buvo rūsyje, ten buvo daug vandens. Rūsyje ji buvo gal rugsėjo mėnesį. Dėl prabėgimo rugpjūčio mėnesį ji pranešė N. ar M..

7. Liudytojas M. K. paaiškino, kad šių metų (2024 m.) vasario 25 d. buvo aplietas butas ir paskui kai kuriom dienom visa tai tęsėsi. Jis pats yra buvęs kovo 4 d. pas nuomininkus, matė, kad teka vanduo: lašėjo vanduo iš viršaus lubom vonioje, virtuvėje. Vasario 25 d. buvo virtuvėje, o po to perėjo į vonią. Jis buvo nuėjęs pas kaimynus, bet niekas neįleido. Jis filmavo, susirašinėjo su nuomininkais. Gavo žinutę kovo 5 d. 22 val. 01 min., rašė, kad atvažiavo policija, pirma užėjo pas juos po to nuėjo pas kaimynus, kas po to buvo nežino. Kovo 6 d. 6 val. 11 min. ryto – ,,vakar kai pas juos buvo policija, po to jie naktį kažką tai darė, buvo girdėti kalimas, šiandien ryte jau niekas nebebėga. Matyt kažką užsuko, dabar pas mus sausa, akivaizdu, kad problema buvo pas juos“. Kovo 11 d. buvo garso žinutė, kad laša vonioje prie lemputės; lašėjo nuo ryto visą dieną po to nustojo, po to iš vidurinės truputi palašėjo; vakare iš kaimynų girdėjosi kažkoks kalimas; dabar pas mus ant grindų visur šlapia. Jis susirašinėjo su M., t.y. nuomininke. Dabar visur prasidėjo pelėsis. Visas bėgimas buvo nuo kovo 11 d., nes po kovo 5 d., kai lankėsi policija, viskas buvo pasibaigę. Kovo 11 d. jis po pranešimo bandė susisiekti su kaimynais, skambino, jam nekėlė, bet matyt suprato kodėl skambino, tai lašėjimas baigėsi. Jis su atsakove ir jos vyru dėl įvykių kalbėjo po pirmo karto, D. U. sakė kviest santechniką, jis įsileis. Tai buvo iškviestas santechnikas, kuris pakeitė trūkusią žarnelę. D. U. už darbą sumokėjo. Visa tai buvo anksčiau. Ar tuo metu kažką darė jo bute nepamena. Šiuo atveju santechniko nekvietė, nes ir pačiam nesiseka patekti pas kaimynus. Tas virš jo mamos buto, butas gyvenamas. Jam anksčiau buvo sakęs D., kad kaimynas V. nesusitvarko. Tačiau dabar jau naujas kaimynas, tai kaip ir viskas gerai su tuo kaimynu. Pas trečio aukšto kaimyną jis šiuo metu nebuvo. Kiek jis žino, trečio aukšto kaimynas kvietėsi santechniką, tačiau jam patikrinus pasakė, kad pas jį viskas tvarkinga. Rūsy yra buvęs, ten viskas nubėgę iki rūsio. Rūsys priklauso jo mamai. Jo mamos bute visa santechnika keista. Norėjo tuo pačiu viską pakeisti ir pas kaimynus, bet jie neįsileido. Visa tai buvo prieš kelis metus. Kapitalinis remontas galėjo būti prieš penkiolika-dvidešimt metų.

8. Liudytojas N. J. paaiškino, kad jis gyvena trečiame aukšte (duomenys neskelbtini). N. K. ir R. S.-U. yra jo kaimynės. Kai jis buvo su santechniku bute, jie tikrino šių metų, t.y. 2024 m., kovo 5 d., pas jį jokių problemų nebuvo, visi šeši šildymo korpusai buvo tvarkoje ir santechnikas sakė, kad pas jį jokių problemų nėra. Jis viską tikrino savo bute. Kadangi santechnikas jo draugės tėvas, tai jie planavo apeiti visus tris butus ir geranoriškai padėti. Kai paskambino jam ukrainiečiai, tai jie nuėjo į pirmą butą, suprato situaciją ir bandė patekti į antrą butą, bet nepavyko, gal tuo metu jų nebuvo namuose. Po N., ar M. skambučio jie kovo 5 d. nuėjo pas ukrainiečius ir pamatė, kad varva pro lubas virš tualeto ir dar viskas perėjo iki virtuvės. Jis jokių problemų dėl varvėjimo nuo stogo neturi. Pas juos viskas tvarkoje, o į antrą aukštą pas patekti nepasisekė. Savo bute jis nuolat negyvena. Būna, kad susitinka antro aukšto kaimynus. Jis dėl to įvykio skambino antro aukšto kaimynam, bet jie neatskambino. Dėl bėgimo antrame aukšte svetainėje kalbėjo su kaimynais, tačiau problemų savo bute nenustatė. Prisimena, kad kalbėjo su kaimyne, kad siena gali drėgti nuo trūkusio lietvamzdžio, nes ir fasado siena pas juos įtrūkusi. Jis tą butą trečiame bute įsigijo 2023 m. liepą. Po pirkimo didesnio remonto nedarė. Jis su kaimynais iš antro aukšto bendrauja per messengerį.

9. Liudytoja A. P. nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos II skyriaus tyrėja. Ji sutinka su tuo, kad buvo iškvietime (duomenys neskelbtini), nes tekėjo vanduo. Kiek prisimena buvo vakaras, gavo pranešima, kad yra užlietas butas, praneša buto savininkė, kuri yra ne vietoje. Nurodė, kad pasitiks buto nuomininkai. Buvo butas pirmame aukšte, įėjimas iš kiemo pusės, kiek atsimena. Kai įėjo, buto duris atidarė ukrainiečių šeima. Su ja buvo dar kitas kolega, kuris su jais bendravo, nes ukrainiečiai bendravo tik rusų kalba. Kalbos ji nelabai suprato, bet kaip ir matė, bėgo vanduo, buvo prisistatę indų. Jie pirmo aukšto koridoriuje stovėjo ir matė indus, kur rinko vandenį. Ar ukrainiečių klausė, ar jie buvo patys aiškintis situaciją, ji nežino, nes nesuprato ką kalbėjo rusiškai. Jie pačioje vonioje nebuvo. Tada nuėjo į antrą aukštą, ilgai beldė, bet prisibeldė. Duris atidarė vyriškis, kuris pasakė, kad butas priklauso jo žmonai, žmona šiuo metu miega. Kai pasakė, kad bėga vanduo, jiems parodė skylę sienoje, kur matėsi vamzdžiai. Jis dar pasakė, kad ir pas jį bėga, nes atlikti nekokybiškai kažkokie darbai ir jis kreipsis į ekspertą. Kur pas jį bėga neparodė. Pas jį bėgančio vandens jie nematė. Nei lubų, nei grindų šlapių nematė. Kolega A. buvo užėjęs į vonios kambarį, kur stovėjo skalbimo mašina. Paklausė kaip tai nebėga vanduo, nes kaip jis suprato, ten buvo šlapia. Daugiau nieko nematė. Sakė, kad jis kreipsis į teismą, nes su kaimynais konfliktuoja. Tai buvo A. I., jis atvyko, nes galėjo susikalbėti rusų kalba. Ji pačiam vonios kambary nebuvo, bet tas kolega dar pažiūrėjo už skalbimo mašinos, lyg pakėlė kažkokią ,,šlangutę“ ir pasakė, kad šlapia. Ji pati matė ant grindų ne tik drabužių, bet ir viso kito. Pasakyti ar jie šlapi negali. Kartu buvo ir dar vienas kolega. Jos manymu tas antro aukšto butas buvo netvarkingas, todėl ir nesistebėjo, kad galėjo varvėti. Virtuvės patalpa taip pat buvo netvarkinga. Viskas netvarkinga, neplautos grindys, primėtyta daiktų, neplauti indai. Jos manymu butui reiktų remonto. Klozeto ji nematė, ar skilęs dėmesio neatkreipė. Nueiti į pirmą aukštą pažiūrėti kas ten yra nepasiūlė. Ar jis žinojo, kad pirmam aukšte bėga vanduo, ji pasakyti negali. Ar asmuo miegojo - visko gali būti, nes tikrai buvo vakaras. Kad pirmam aukšte būtų reikėję semti vandenį, tai nereikėjo, bet grindys buvo šlapios, prilašėję. Tuo metu tokios situacijos, kad vanduo būtų galėjęs pratekėti per kelis aukštu nematė.

10. Liudytojas T. G. nurodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos II skyriaus tyrėju. Paaiškino, kad tame užliejimo įvykyje buvo. Ten viskas vyko pirmam ir antrame aukšte. Kai gavo pranešimą, jie nuvyko, ten butai kur (duomenys neskelbtini) kalne, tikslaus adreso nepasakys. Kartu buvo kolegė A. P., atvykus duris atidarė vyras ir moteris, kurie kalbėjo rusiškai. Tada paprašė kolegų pagalbos. Tada atvažiavo A. I. su rėmėju. Jis pakalbėjo su tais žmonėmis. Kai atidarė duris, tai jis matė visokius indus ant grindų su vandeniu. Ant lubų matėsi kaip vandens lašiukai, kurie lašėjo. Tada nuėjo aiškintis į antrą aukštą. Jie ilgai beldėsi, jautė, kad kažkas žiūri pro durų akutę, bet neįleidžia. Jie dar sakė, kad jei reiks išpjaus ir duris, kad įeitų, tai tuomet vyras atidarė duris, bet buvo labai piktas ko jie trukdo, ko iš viso čia nori. Paprašius užeiti į butą, kategoriškai atsisakė, bet kai pasakė, kad gali būti sulaikytas, tada juos įleido. Koridoriuje kai įėjo, pirmoje ar antroje patalpoje po kaire buvo pridėta visokių daiktų, rūbai ant žemės. A. juos apžiūrėjo. Stovėjo skambimo mašina ir sakė, kad už jos yra susidarę vandens. Vandens ant žemės. Skalbimo mašina nebuvo įjungta. Vonios kambarys buvo šlapias, bet ar rūbai buvo šlapi pasakyti negali. Tas vyras po to dar aprodė ir kitas patalpas. Dar rodė sienoje skylę, kuri uždėta fanera. Sakė, kad blogai atliktas remontas, tai jis irgi buvo aplietas ir kreipsis į ekspertus. Tas viskas buvo gal 2024 m. vasario pabaigoje ar kovą. Viskas buvo vakare, sutemos. Oras buvo geras, nelijo. Pirmo aukšto bute užliejimas buvo koridoriuje ar tai svetainėje.

11. Liudytojas A. I. nurodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos II skyriaus tyrėju. Paaiškino, kad toks iškvietimas dėl buto užliejimo buvo. Jis kartu buvo su T. G. ir A. P.. Jis pagelbėjo, nes ten vieni iš gyventojų kalbėjo rusiškai. Jis nei patvirtinti, nei paneigti negali, kad būtų tekėjęs vanduo – neprisimena. Jis nieko neprisimena. Daugiau viską aiškinosi G.. Tai nėra reikšmingas įvykis ir jis nieko neprisimena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsiradusios turtinės žalos atlyginimo po buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo, kaip teigiama iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su kuo atsakovė nesutinka, neigia, kad jos bute buvo kokia nors vandens nuotėkio avarija. Be to nesutinka, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute buvo toks didelis vandens nuotėkis kaip teigiama – nuomininkai atsakovei sakę, kad kapsi vanduo pro lemputę ir tik tiek.

13. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso N. K. ir R. K.. Tarp šalių nėra ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis R. S.-U., yra virš ieškovei priklausančio buto. Ieškovė į bylą pateikė 2024 m. balandžio 24 d. pretenziją siųstą R. S.-U., kurioje nurodyta, kad 2024 m. kovo 4 d. aplietas ieškovei priklausantis butas (duomenys neskelbtini), buvo užpiltos virtuvės, vonios ir rūsio patalpos. Nurodytos kitos aplinkybės, kad vanduo bėgo visą savaitę, kad vėl bėgo kovo 25 d. Prašė iki 2024 m. gegužės 17 d. atlyginti žalą bendrai 5 293,11 Eur sumoje. Tarp N. K. ir UAB ,,Asistavita“ sutarta atlikti buto vertinimą, įvertintas butas, esantis (duomenys neskelbtini), surašytas Nuostolių nustatymas Nr. KKN2403212, apžiūra atlikta 2024 m. balandžio 12 d., pateikta išvada dėl turto atkuriamųjų kaštų, nustatyta, kad turto atkūrimo kaštai pagal lokalinę sąmatą 4 869,61 Eur; apžiūrėtos ir įvertinta patalpos: patalpa 1-2 - lubų pažeidimai, kur keistinos 7 vnt. gipskartonio plokštės ir 5 vnt. perdegusių šviestuvų; patalpa 1-3, 1-4 – lubose keistina 3.5 kv. m. gipskartonio plokščių, 1 vnt. perdegęs šviestuvas, reiks dažyti, pažeisti sienų plytelių tarpai, kuriuos reikia tvarkyti, juntama drėgmė, matomas pelėsis; patalpa R-1 – pažeistos drėgmės, perdažyti lubas 26,80 kv.m.; patalpa R-3 – pažeistos drėgmės, perdažyti lubas 5,57 kv.m., metalines detales padengti antikorozinėmis medžiagomis; pažeistos trys sienos, dailylentės prisigėrusios drėgmės, kurias reikia keisti, keisti pirties gultus; durų blokas pažeistas drėgmės, supeliję; taip pat reikalingas virtuvės baldų permontavimas, patalpų džiovinimas, kiti darbai patalpų sutvarkymui. Pridedama lokalinė darbų sąmata paskaičiuota 2023 m. spalio mėnesio kainomis. Pateikiamos patalpų foto nuotraukos iš kurių matyti, kad yra nešviečiančios lemputės, pažeidimai tarpuose tarp sienų plytelių, pažeistos lubos – matyti pažeidimai sujungimuose, pelėsis, atsilupę dažai, drėgmė, pažeidimai durų staktose ir kt., pažeidimai ir namo fasade. Dar pateiktos ir foto nuotraukos iš 2024 m. spalio 15 d., kur matyti, kad lubos atsilaupiusios, nubėgimai ant sienų, pelėsis. Iš byloje pateiktų vaizdo įrašų matyti, kad vanduo vonioje nuo lubų varva intensyviai (vos ne bėga srovele); apžiūrimos sienos, kur matyti nubėgimai tarp plytelių; nešviečia vonioje lemputė, aplink ją matyti apibėgę, pažeistos lubos – pasakomas laikas kovo 4 d. 20 val. 20 min., žada skambinti kaimynams. 2024 m. gegužės 23 d. atlikta statinio kasmetinė periodinė apžiūra, vadovaujantis STR 1.03.07:2017, surašytas Statinio apžiūros aktas nr. 24.05.23/1 - pagrindiniai nustatyti defektai namo fasado sienų ir konstrukcijų, nuo praleidžiamos drėgmės per sienas, byra tinkas, ardomas plytų mūras ir kt., todėl rekomenduotas fasado kapitalinis remontas; iš kiemo pusės pamatai cokolinėje dalyje suskilę ir ištrupėję, vietomis tinkas atšokęs, todėl į tarpą tarp pamatų patenka atmosferiniai krituliai, drėgmė patenka ant pusrūsio sienos.

14. Atsakovė nesutikdama su buto užliejimo faktu 2024 m. kovo mėnesį, į bylą pateikė duomenis apie nuostolių nustatymą 2021 m. po to pačio buto užliejimo, kur vertinimą atliko ta pati UAB ,,Asistavita“ – Nuostolių nustatymas Nr. KKN210507, vertintas objektas (duomenys neskelbtini), turto apžiūra atlikta 2021 m. gegužės 7 d., tuo metu nuostoliai sudarė 2 750,97 Eur; pažeidimai nustatyti patalpose 1-2 (virtuvė), 1-4 (vonia), 1-7 (koridorius); pateiktos fotonuotraukos. Be to atsakovė R. S.-U. į bylą pateikė trumpąsias žinutes kaip patvirtinimą, kad į ją niekas nesikreipė 2024 m. kovo 4 d., o kreipėsi tik 2024 m. kovo 11 d.. 2024 m. kovo 11 d. žinute N. K. atsakovės prašė susitvarkyti santechninę įrangą ir vamzdžius, kad nustotų bėgti vanduo į apačioje esantį butą; atsakovė 2024 m. kovo 13 d. pateikė atsakymą, kad santechnika ir vamzdynas pas juos pakeisti, jokia avarija taip pat neįvykusi, be to nurodė, kad laukia ekspertų, kurie turėtų nustatyti kodėl bėga vanduo; N. K. 2024 m. kovo 25 d. vėl praneša, kad varva vanduo; 2024 m. kovo 26 d. atsakovė praneša ieškovei, kad ieško varvėjimo priežasties, klausia kada konkrečiai laša. Daugiau byloje nepateikiama duomenų ar buvo susirašinėjama žinutėmis. Atsižvelgiant į pateiktas išvadas, teismo posėdžio metu šalių išsakytus argumentus, teismas siūlė atlikti ekspertizę, tačiau to nepageidauta.

15. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs ieškovas privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 straipsnis, 6.247 straipsnis, 6.249 straipsnis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR CK 6.266 straipsnio 2 dalį, pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovės veiksmai yra laikomi neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-299/2008; Nr. 3K-3-204/2014; Nr. 3K-3-341/2014; Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 p.).

16. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei R. S.-U., t.y. butas, esantis virš ieškovei N. K. ir trečiajam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini).

17. Ieškovė nurodo, kad jos butas užlietas iš viršuje esančio buto. Kaip nurodoma, ieškovė 2024 m. vasario 23 d. gavo pranešimą iš savo nuomininkų, kad bute per lubas varva vanduo. Atsakovė pripažino, kad į ją kreipėsi pirmo buto nuomininkai, jog per lemputę pas juos pakapsi vanduo. Atsakovė su informavimo faktu sutinka, tačiau neigia, kad pas ją buvusi kokia nors vandens nutekėjimo avarija. Kaip nurodė liudytojas M. K., jis apie vasario mėnesį pradėjusį varvėti vandenį buvo informuotas. Kaip matyti iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų, didelis užliejimas buvo 2024 m. kovo 4 d. Pati ieškovė bute nebuvusi, ją atstovavo sūnus, liudytojas M. K., kuris pats 2024 m. kovo 4 d. buvo nuvykęs į butą (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė liudytoja M. P., ji pati su antro aukšto kaimynas bendravo pirmą kartą, po to kaimynai nebebendravo, tiek ieškovė N. K., tiek liudytojas M. K. taip pat nurodė, kad jiems susisiekti su atsakove R. S.-U. ar jos sutuoktiniu kovo 4 d. nepavyko. Iš bylos duomenų matyti, kad kovo 4 d. darytas vaizdo įrašas, kur akivaizdžiai matyti, kad vonioje per lubas intensyviai varva vanduo, ant grindų pridėta indų vandeniui surinkti, matyti perdegusios lemputės. Akivaizdu, kad yra vandens pratekėjimas iš aukščiau esančio buto. Kaip nurodė šalys, vandens varvėjimas tęsėsi ilgai, su atsakove patiems ieškovei N. K. ar jos sūnui M. K. susisiekti nepavykdavo, kviesta policija kovo 5 d.. Intensyvesnis lašėjimas vėl buvo kovo 11 d. Atsakovė pripažįsta, kad kovo 11 d. ji gavo iš ieškovės žinutę, kur prašoma susitvarkyti santechniką, tačiau ji atsakiusi tik kovo 13 d. – į bylą pateiktos trumposios žinutės. Nors atsakovė R. S.-U., jos sutuoktinis trečiasis asmuo D. U. neigia pas juos buvus vandens nutekėjimą, tačiau nurodytos aplinkybės tam prieštarauja – kovo 5 d. ieškovė K. K. buvo iškvietusi policiją, kuriems pavyko prisibelsti į atsakovės butą ir jį apžiūrėjo. Liudytojai policijos pareigūnai tiek T. G., tiek A. P., nurodė, kad į butą pateko po itin ilgo beldimo, namuose buvo gana netvarkinga, mėtėsi daug daiktų ir drabužių, vonioje prie skambino mašinos buvo pamesta drabužių, ar jie šlapi nurodyti negalėjo, tačiau pats trečiasis asmuo D. U. nurodė, kad jie buvę drėgni, neva po darbo, nes jo tokia darbo specifika. Be to policijos pareigūnai nustatė, kad už skalbimo mašinos buvo drėgna. Pagal trečiojo asmens D. U. parodymus nustatyta, kad skalbimo mašinos panaudoto skalbimo metu vandens išleidimo žarna nėra pritaisyta stacionariai – D. U. nurodė, kad žarna būna prisukama sienoje, o būna, kad įmeta laisvai į vonią. Nors nenustatyta, kad tuo metu, kai lankėsi (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai būtų buvę skalbimo darbai, tačiau akivaizdu, kad vanduo iš skalbimo mašinos galėjo išsilieti ant grindų, nes nutekėjimo žarna nėra tinkamai įmontuota. Be to ir liudytoja M. P. ieškovei buvo sakiusi, kad vieną kartą jautėsi, kad varvantis vanduo yra muilinas. Be kita ko, iš liudytojos M. P. paaiškinimų nustatyta, kad ji girdėjusi, jog po policijos apsilankymo buvo atliekami kažkokie darbai antrame aukšte po ko varvėjimas nustojo, liudytojas M. K. pagarsino jam M. P. siųstas trumpąsias žinutes kovo 6 d. ir kovo 11 d., kur ji nurodo, kad girdėjusi pas kaimynus kalimą po to varvėjimas nustoja. Kaip nurodo ieškovė ir liudytoja M. P., kuri realiai gyvena pirmame bute, varvėjimas vyko iki kovo 25 d., po to dar buvo rugpjūčio mėnesį, o dabar nebevarva. Atsakovė su kalte nesutinka, nurodo, kad jos bute jokių vandens nutekėjimų nebuvę, kaip nebuvę ir 2021 metais. Tačiau iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad pratekėjimai į pirmo aukšto butą buvo iš antro aukšto, varvėjo per vonios, virtuvės lubas, vieną kartą intensyviai bėgo koridoriuje ties skaitliukais. Pažymėtina, kad pagal brėžinius esančius byloje, vonios ir virtuvės patalpos yra greta. Atsakovai vadovaujasi tuo, kad neva netinkamai buvo sutvarkytas namo stogas, bėga lietus nuo stogo ir todėl vyksta varvėjimai ne tik pirmame aukšte, bet ir pas juos, netinkamai sumontuota lietaus surinkimo sistema. Tačiau iš kitų byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad kovo 5 d. pirmo aukšto bute varvėjo (tai matė policijos pareigūnai), bet kaip nurodė policijos pareigūnas T. G., oras nebuvo lietingas. Taip pat nustatyta, jog vieną kartą, kai varvėjo, buvo juntama, kad vanduo muilinas.

18. Atsakovai neginčijo, kad pas juos sienoje yra skylė, neva po pirmojo užliejimo 2021 metais, kur tada rasti surūdiję vamzdžiai. Ta skylė buvo parodyta ir antrame bute buvusiems policijos pareigūnams. Iš aptarto akivaizdu, kad surūdiję vamzdžiai rasti sienoje ne ją atvėrus pirmame bute, o antrajame. Be to akivaizdu, kad antro buto gyventojai nebuvo linkę bendradarbiauti su kitais namo gyventojais – siekdamas išsiaiškinti ar ne dėl trečio buto kokių nors galimų pažeidimų įvyko vandens nutekėjimas, liudytojas N. P. kvietėsi santechniką, neradus gedimų savo bute, norėjo patikrinti ir antrą butą, bet nieko nerasta, taip pat dėl varvančio vandens kovo 4 d. skambino ir N. K., ir M. K., bet R. S.-U. nebendravo. Pas antro aukšto kaimynus ėjo ir pirmo buto gyventoja M. P., bet, kaip nurodė liudytoja, po pirmo karto, kai buvo užliejimas vasario 23 d., kaimynai daugiau nebendravo su jais. Kaip nurodė liudytojas M. K., jis kovo 11 d. bandė susisiekti su antro buto gyventojais, bet nepavyko.

19. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (LR CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala. Nors ir nėra nustatyta jokių sistemų pažeidimų, tačiau galimas ir tinkamų eksploatuoti įrenginių netinkamas ar aplaidus naudojimas, kas vėliau sukelia atitinkamas pasekmes. Kaip nurodyta pagal teismų praktiką, ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-534-611/2016; Nr. 3K-3-310-916/2017).

20. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad teismas laiko įrodyta, jog antro buto gyventojai netinkamai eksploatavo įrenginius, dėl ko pripažintina, kad įvyko vandens nuotėkis į pirmo aukšto butą ir užlietos patalpos 1-2, 1-3 ir 1-4.

20. Nenustatyta, kad pirmame bute buvę tiek daug vandens, kad jis galėjo tekėti ir į žemiau esančias patalpas, t.y. į ieškovei priklausančią rūsyje pirtį. Iš foto nuotraukų matyti, kad rūsyje yra drėgmė ir pelėsis, medžio pažeidimai, apibėgusios sienos, tačiau nenustatyta, kad matomos pasekmės kilusios dėl nagrinėjamo apliejimo iš antro aukšto buto. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad vertinant buto pažeidimus po apliejimo, nėra nurodyta vandens poveikio grindims, kai vanduo varvėjo iš antro aukšto į pirmą, o po to dar į rūsį. Ieškovė nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, kad rūsys būtų aplietas tais pačiais veiksmais kaip ir pirmo aukšto butas. Nė vienas iš šalių nenurodė, kad būtų lankęsi rūsyje ir apžiūrėję padarinius, kai buvo vertinamas vandens lašėjimas bute kovo 4 d., kovo 11 d. ar kitu laiku. Nors ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi, kad kovo 4 d. ir rūsyje varvėjo vanduo. Tik liudytoja M. P. nurodė, kad rūsyje buvusi rugsėjo mėnesį, t.y. jau po atlikto vertinimo. Pažymėtina, kad pagal statinio apžiūros aktą Nr. 24.05.23/1, 1.4 punkte nurodyta - <...> galiniame, šoniniame kieme pamatai cokolinėje dalyje suskilę ir ištrupėję, vietomis tinkas atšokęs, todėl į tarpą tarp pamatų patenka atmosferiniai krituliai, drėgmė patenka ant pusrūsio sienos. Iš pateiktų pastato fasado foto nuotraukų ir rūsio plano matyti, kad užlietos rūsio patalpos yra iš kiemo pusės, cokoliniame aukšte. Be kita ko, į bylą pateiktos ir foto nuotraukos iš pastato laiptinės, kur matyti ant sienų vandens nutekėjimai. Bylos nagrinėjimo metu buvo siūloma atlikti ekspertizę užliejimo faktui ir aplinkybėms nustatyti, tačiau to nepageidauta. Patirti nuostoliai ir užliejimo faktas grindžiamas tik Nuostolių nustatymo aktu Nr. KKN2403212 ir lokaline sąmata, o tai nėra pakankama, kad būtų įrodyta rūsio patalpų užliejimo faktas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal pateiktus brėžinius ir patalpoms suteiktus numerius, pirmame aukšte užlietos patalpos 1-2 ir 1-3, 1-4, bei rūsio patalpos R-1 ir R-3, nėra iš esmės vienos po kitomis.

21. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, šioje dalyje, dėl rūsio užliejimo ir kilusios žalos, teismas reikalavimo netenkina.

22. Atsakovai su žala ir jos dydžiu nesutinka, prašomą priteisti žalą traktuoja kaip ieškovės siekį pasipelnyti jų sąskaita. Nurodo, kad nuostolių nustatymą tiek 2021 metais, tiek 2024 metais, atliko tas pats vertintojas UAB ,,Asistavita“, užlietos patalpos tapačios. Ginčija, kad buvo po 2021 metų atliktas remontas. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2021 m. žala buvo priteista dėl patalpų 1-2, 1-4 ir 1-7 užliejimo. Šiuo atveju prašoma žalos, esant užlietoms patalpoms 1-2, 1-3 ir 1-4, bei R-1 ir R-3. Sutiktina, su atsakovės nuomone, patalpos 1-2 ir 1-4 yra tos pačios, tačiau pažymėtina, kad šios patalpos yra vonia ir virtuvė, tai gi, minimos patalpos yra toje zonoje kur yra kanalizacija, nuotekos ir didžiausia užliejimo rizika. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, tikėtina, kad patalpos 1-2 ir 1-4 yra tos patalpos, kurios gali būti užliejamos nuolat. Tai, kad neatliktas remontas po 2021 metais buvusio užliejimo, nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Nauji pirmo buto nuomininkai yra nuo 2023 metų, todėl jie buvusių įvykių vertinti negali. Kaip nurodė ieškovė, prieš tai gyveno kiti asmenys ir po jų išsikėlimo buvo atliktas remontas. Liudytoja M. P. įvykių buvusių 2021 metais įvertinti negali, ji tik paliudijo, kad šiai dienai po 2024 m. kovo mėnesį, o po to ir rugpjūtį buvusio užliejimo, remontas neatliktas.

23. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytų turto vertinimo metodų, jo pagrindas – skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo (sugadinimo) metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009, Nr. 3K-3-436/2012). Žala gali būti atlyginama dviem būdais: natūra (grąžinant tokį pat daiktą arba atkuriant sugadinimus ir pan.) arba kompensuojant žalą pinigais (CK 6.281 straipsnio 1 dalis). Deliktinės atsakomybės atveju asmuo, kuriam yra padaryta žala, turi teisę reikalauti atkurti iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau nukentėjusysis neturi atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, kokia buvo iki jo teisių pažeidimo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis). Nustatant konkrečių nuostolių dydį atlyginamas skirtumas tarp turtinės padėties, kurioje kreditorius būtų buvęs, jei nebūtų buvę delikto, ir kurioje jis atsidūrė dėl pažeidimo.

24. Iš UAB ,,Asistavita“ atlikto nuostolių nustatymo Nr. KKN2403212 matyti, kad patirti nuostoliai po buto ir rūsio patalpų 1-2, 1-3, 1-4, R-1 ir R-3 užliejimo yra 4 869,61 Eur. Nuostolių vertinimas atliktas 2024 m. balandžio 12 d., t.y. neilgai trukus po minimo paskutinio užliejimo (kovo 25 d.). Padarytos žalos faktą, buto (duomenys neskelbtini), patalpoms 1-2, 1-3 ir 1-4, įrodo pateikiamos foto nuotraukos, kovo 4 d. vaizdo įrašas, trumposios žinutės ir atliktas nuostolių nustatymas, kur užfiksuota pažeisti patalpų plotai ir paskaičiuoti turto atkūrimo kaštai. Ieškovė prašė nuostolių atlyginimo ir dėl užlietų rūsio patalpų R-1 ir R-3, kur atstatymo darbų ir medžiagų kaina sudarytų bendrai 1 352,44 Eur. Neginčytina, kad rūsio patalpos buvusios užlietos, iš pateiktų įrodymų matyti pelėsis, drėgmės paveikti medžio gultai ir durys, aplietos lubos, tačiau nenustatyta, kad kilę pasekmės ieškovės turtui yra pasekmė atsakovės veiksmų ar neveikimo iš jos valdomo antro aukšto buto. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta, jog būtent dėl antro buto gyventojų tam tikro neteisėto poveikio buvo užlietos rūsio patalpos, todėl ši prašoma suma eliminuojama. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad šiai dienai remontas neatliktas, tačiau kaip nurodyta pagal teismų praktiką, taip ir šiuo atveju, patirti nuostoliai priteistini pagal apskaičiuotą prarasto turto atkuriamąją vertę. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė, kad dėl poveikio iš atsakovės valdo antro aukšto buto buvo užlietos ir rūsio patalpos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 3 517,17 Eur nuostolių, t.y. patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4 atkuriamoji vertė.

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsniu, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Ieškovė taip pat prašė atlyginti jai 423,50,00 Eur išlaidų už turto vertinimą, 72,60 Eur už vertimo paslaugas, 110,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 500,00 Eur patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė šių išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus. Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra 1 428 Eur, kurios pagrįstos į bylą pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis ir pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo nurodymais.

27. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė, grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas ir yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

28. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas ,,Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, į bylos apimtį, pateiktų procesinių dokumentų kiekį, teismas sprendžia, kad šalių atstovų pateiktos išlaidos neviršija nustatytų teikiamų paslaugų maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies ir teismas nusprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintai ieškinio daliai, o atsakovei iš ieškovės – proporcingai atmestai ieškinio daliai. Ieškinys tenkintas 72,23 proc., atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistina 1 521,24 Eur, o iš ieškovės atsakovei – 396,56 Eur jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

29. Teismas patyrė 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kai išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), jos priteisiamos iš proceso šalių. Ieškinį patenkinus iš dalies į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisiama 17,18 Eur. Iš ieškovės teismo patirtos išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, nes sudaro tik 6,61 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 3 517,17 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų 17 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 5717,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2024 m. liepos 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 521,24 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną eurą 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės R. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 396,56 Eur (tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 56 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš R. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,18 Eur (septyniolika eurų 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Petkevičienė