Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. M., gynėjai advokatei Irenai Sabaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Azerbaidžane, Lietuvos Respublikos pilietis, armėnas, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, turintis tris vaikus – 24 m., 11 m. ir 9 m., dirbantis meistru apdailininku, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą prie Kazlų Rūdos sav., neteistas, 2013-04-25 Kauno apylinkės teismo nutartimi patvirtintu prokuroro nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d., susitaikius su nukentėjusiuoju,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. B. 2015 m. sausio 20 d., apie 17.45 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, keikė necenzūriniais žodžiais savo sugyventinę A. M. ir tyčią ją pastūmė į sieną, tuo padarydamas jai kairiojo peties sumušimą, taip smurtaudamas šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. B. parodė, kad su nukentėjusiąja A. M. gyvena kartu 12 metų, turi 2 dukras. Po darbo kartais vartodavo alkoholį. Įvykio dieną buvo neblaivus, todėl nukentėjusioji ant jo supyko. Jis paaiškino, kad alkoholį vartojo ne namuose. Susibarė su nukentėjusiąja, pradėjo plūstis. Pastūmė nukentėjusiąją, kad ši pasitrauktų. Ji prisilietė prie sienos, nemano, kad tai galėjo sukelti fizinį skausmą. Dukros buvo namuose. Jos nusiskundimų neturėjo. Po to įvykio negirtauja. Nenorėjo, kad taip atsitiktų, supranta, kad pasielgė blogai. Su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė.

Nukentėjusioji A. M. parodė, kad kaltinamasis jos atžvilgiu dažnai nesmurtaudavo, taip elgdavosi tik būdamas neblaivus. 2015-01-20 grįžus iš darbo jis buvo namuose, neblaivus, pradėjo triukšmauti, keiktis. Jie sukonfliktavo, jis ją pastūmė ir ji atsitrenkė į sieną. Fizinio skausmo nebuvo, nes pastūmė nestipriai. Ją pastūmė tyčia, tačiau neketino sužaloti. Pastūmė tam, kad galėtų praeiti. Jai neskaudėjo, kai atsitrenkė į durų staktą. Civilinio ieškinio nereiškia. Dabar kaltinamasis alkoholio nevartoja. Kaltinamasis pats skambino 112. Jis norėjo, kad jį išvežtų policija. Su kaltinamuoju susitaikė. Neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta.

2015-01-20 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad A. M. atžvilgiu buvo naudotas fizinis smurtas, ji jautė fizinį skausmą. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-2).

2015-01-20 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje protokolu pranešta apie įvykį 2015 m. sausio 20 d. (b. l. 3-5).

2015-01-20 19.59 val. asmens testo alkoholio protokolu V. B. nustatytas 2,76 promilių girtumas (b. l. 41), 2015-01-20 21.19 val. asmens testo alkoholiui protokolu V. B. nustatytas 2,35 promilių girtumas (b. l. 42).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-154/2013).

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios nemušė, tik pastūmė, norėdamas praeiti, šiais veiksmais liekamųjų reiškinių nukentėjusiosios sveikatai nesukėlė, pati nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimų ji nepatyrė (tai patvirtina ir asmens apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 1-5) ir į gydymo įstaigas nesikreipė, teisiamajame posėdyje nurodė, kad gal ir fizinio skausmo nepatyrė, kad atleido, teismas daro išvadą, kad nors kaltinamojo veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikalstama. Dėl to kaltinamasis V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Kaltinamasis, smurtaudamas savo šeimos nario – sugyventinės-atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirba, Kauno apskrities priklausomybės ligų neregistruotas, Kauno rajono savivaldybės administracijos Ringaudų seniūnijos charakterizuojančia medžiaga nusiskundimų nėra, (b. l. 33), kaltę pripažįsta, gailisi dėl įvykdyto, teismas sprendžia, jog kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 37 str. ir kaltinamasis atleistinas nuo bausmės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, baudžiamoji byla nutrauktina.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str., 304 str., 305, 308, 309 str., 254 str. 5 d., BK 37 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinus kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.